Dabartiniai „brangaus perlo“ ieškotojai

„Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms.“ (MATO 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972)

1, 2. a) Ką Jėzaus dienomis žydai manė apie Dievo Karalystę? b) Kaip Jėzus stengėsi perteikti teisingą sampratą apie Karalystę ir kokie buvo rezultatai?

TUO laiku, kai Jėzus atėjo į žemę, žydai gyveno Dievo Karalystės lūkesčiais. (Mato 3:1, 2; 4:23-25; Jono 1:49) Tačiau dauguma nevisiškai suvokė jos didybę bei galią ir nė nežinojo, kad ji valdys iš dangaus. (Jono 3:1-5) Net kai kurie Jėzaus sekėjai gerai nesuprato, kas yra Dievo Karalystė ir ką jie turi daryti, kad taptų bendravaldžiai su Kristumi. (Mato 20:20-22; Luko 19:11; Apaštalų darbų 1:6)

² Laikui bėgant Jėzus kantriai mokė savo sekėjus daugelio dalykų. Antai palyginime, kurį aptarėme pirmajame straipsnyje, jis norėjo pabrėžti, kad mokiniai turi veržte veržtis į dangaus Karalystę. (Mato 6:33; 13:45, 46; Luko 13:23, 24) Tai uždegė mokinių širdis, nes, kaip plačiai liudija Apaštalų darbų knyga, gan greitai jie tapo nepailstamais, drąsiais gerosios naujienos apie Karalystę skelbėjais ligi pat žemės pakraščių. (Apaštalų darbų 1:8; Kolosiečiams 1:23)

3. Ką Jėzus pasakė apie Karalystę minėdamas mūsų dienas?

³ O kaip yra šiandien? Apie laimingą gyvenimą žemės Rojuje valdant Karalystei skelbiama milijonams. Garsioje pranašystėje apie šios santvarkos pabaigą Jėzus aiškiai pasakė: „Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ (Mato 24:3, 14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; Morkaus 13:10) Be to, jis paminėjo, kad ta milžiniška užduotis bus atlikta nepaisant didžiulių kliūčių, sunkumų, net persekiojimų. Tačiau Kristus patikino: „Kas ištvers iki galo, bus  išgelbėtas.“ (Mato 24:9-13) Vadinasi, šiam darbui reikia tokio pasiaukojimo ir atsidavimo, kokiais pasižymėjo Jėzaus palyginime minėtas pirklys. Ar dabar yra žmonių, kurie su tokiu tikėjimu bei uolumu siekia Karalystės?

Atrasti tiesą — didelis džiaugsmas

4. Kaip Karalystės tiesa veikia žmones mūsų dienomis?

⁴ Jėzaus iliustracijoje pirklys buvo pertekęs džiaugsmo, kai rado „brangų perlą“. Šis džiugesys skatino jį daryti viską, kad tik įsigytų brangenybę. (Hebrajams 12:1) Šiandien tiesa apie Dievą ir jo Karalystę taip pat daugelį patraukia ir ragina veikti. Čia verta prisiminti brolio Aleksandro Makmilano žodžius. Knygoje „Tikėjimas žygiuoja“ jis rašė, kaip ieškojo Dievo ir norėjo sužinoti, kas Jo numatyta žmonijai. Brolis pasakė: „Tai, ką radau aš, kasmet atranda tūkstančiai. Ir šie žmonės tokie pat kaip tu ir aš, nes yra iš visų tautų, rasių, visuomenės sluoksnių, įvairaus amžiaus. Tiesa nešališka. Ji patraukia visokius žmones.“

5. Kokie puikūs rezultatai matomi iš 2004 tarnybinių metų ataskaitos?

⁵ Šių žodžių tiesa pasitvirtina metai iš metų: šimtai tūkstančių nuoširdžių žmonių gerosios naujienos apie Dievo Karalystę paskatinti aukoja savo gyvenimą Jehovai ir vykdo jo valią. Taip buvo ir 2004 tarnybiniais metais — nuo 2003-iųjų rugsėjo iki 2004-ųjų rugpjūčio. Per tuos 12 mėnesių 262416 žmonių viešai parodė atsidavimą Jehovai vandens krikštu. Tai vyko 235 valstybėse ir kitose teritorijose; jose Jehovos liudytojai kas savaitę veda 6085387 namų Biblijos studijas padėdami įvairiausiems visų tautų, genčių ir kalbų žmonėms perprasti gyvybę teikiančią tiesą iš Dievo Žodžio. (Apreiškimo 7:9)

6. Kieno dėka nuolat gausėja mūsų gretos?

⁶ Kas lemia tokį Dievo tarnų gausėjimą? Be abejo, šiuos teisingai nusiteikusius žmones patraukia prie savęs Jehova. (Jono 6:65; Apaštalų darbų 13:48) Tačiau labai svarbi ir nesavanaudiška dvasia bei nenuilstamos pastangos tų, kurie atsidavę Karalystei. Brolis Makmilanas, būdamas 79-erių, rašė: „Nuo pat tada, kai pirmąsyk išgirdau, kas žadama kamuojamai ligų ir mirštančiai žmonijai, mano viltis, paremta šia Biblijos žinia, nėmaž nepriblėso. Tą pačią akimirką nusprendžiau geriau susipažinti su Biblijos mokymais, kad gebėčiau padėti tokiems kaip aš — siekiantiems žinių apie Visagalį Dievą Jehovą bei jo puikius pažadus žmonijai.“

7. Koks pavyzdys rodo, kad radusieji Biblijos tiesą yra kupini džiaugsmo bei uolumo?

⁷ Tokiu pat uolumu pasižymi Jehovos tarnai ir dabar. Pavyzdys — Daniela iš Vienos. Ji pasakoja: „Nuo pat vaikystės Dievas buvo geriausias mano draugas. Visada rūpėjo, koks jo vardas, nes vien kreipinio ‘Dievas’ neužteko, kad pažinčiau jį kaip asmenį. Tačiau tai sužinojau  tik sulaukusi septyniolikos, kai į duris pasibeldė Jehovos liudytojai. Jie atsakė į visus mano klausimus apie Dievą. Pagaliau suradau tiesą! Kaip nuostabu! Jaučiau didelį dvasios pakilimą, tad skelbiau tiesą kiekvienam.“ Netrukus toks jos entuziazmas sukėlė bendramokslių pašaipą. „Tačiau aš į tai žiūrėjau kaip į Biblijos pranašystės išsipildymą, — tęsė Daniela, — nes žinojau Jėzaus žodžius sekėjams, kad šie bus nekenčiami ir persekiojami dėl jo vardo. Buvau labai laiminga ir nustebinta.“ Netrukus Daniela pasiaukojo Jehovai, pasikrikštijo ir nutarė siekti misionieriškos tarnybos. Ištekėjusi drauge su vyru Helmutu pradėjo skelbti tiesą Vienoje gyvenantiems afrikiečiams, kinams, filipiniečiams, indams. Dabar Daniela ir Helmutas tarnauja misionieriais pietvakarių Afrikoje.

Jie nenusilpsta

8. Koks yra vienas palaimingas darbas, kuriuo daug kas rodo meilę Dievui bei ištikimybę jo Karalystei?

⁸ Misionieriška tarnyba išties yra vienas iš darbų, kuriais Jehovos liudytojai šiandien rodo meilę Dievui ir ištikimybę jo Karalystei. Kaip perlų ieškantis pirklys iš Jėzaus palyginimo, misionieriai noriai vyksta į tolimas šalis tarnauti Karalystei. Jie, aišku, keliauja ne ieškoti gerosios naujienos apie Karalystę, o ją perduoti tolimų žemės kampelių gyventojams, mokyti juos ir padėti tapti Jėzaus Kristaus sekėjais. (Mato 28:19, 20) Kai kuriose šalyse tie skelbėjai patiria didžiulių sunkumų. Bet už ištvermę jie susilaukia dosnaus atlygio.

9, 10. Ką malonaus patiria misionieriai tokiose tolimose šalyse kaip Centrinės Afrikos Respublika?

⁹ Štai Centrinės Afrikos Respublikoje pernai į Kristaus mirties Minėjimą susirinko 16184 dalyviai — septyniskart daugiau nei bendras Karalystės skelbėjų skaičius šalyje. Kadangi tenai daug kur nėra elektros, žmonės paprastai kasdienius namų ruošos darbus dirba lauke, medžių pavėsyje. Tad visai natūralu, kad misionieriai irgi darbuojasi lauke — Biblijos studijas veda kieme, po medžių lapija. Čia ne tik šviesiau ir vėsiau, bet geriau ir dar dėl kai ko. Tenykščiai labai gerbia Bibliją ir kalbėtis religinėmis temomis taip pat įprasta, kaip kitose šalyse šnekučiuotis apie sportą ar orus. Dažnas  praeivis, pamatęs, kas vyksta, prisėda greta studijuotojų.

¹⁰ Prie vieno misionieriaus, vedančio Biblijos studijas lauke, priėjo kitapus gatvės gyvenantis jaunas vyras ir pasakė, kad liudytojai jo dar neaplankė, todėl kviečiąs misionierių pas save, nes taip pat nori studijuoti Bibliją. Mūsų brolis, aišku, mielai sutiko ir dabar anas vyras daro sparčią dvasinę pažangą. Toje šalyje automobiliais važiuojančius liudytojus dažnai sustabdo policininkai, bet ne tam, kad įteiktų šaukimą į nuovadą ar pareikalautų sumokėti baudą, o norėdami paprašyti naujausių Sargybos bokšto bei Atsibuskite! numerių arba padėkoti už kokį nors ypač patikusį straipsnį.

11. Ką tebetriūsiantys ilgamečiai misionieriai, nepaisydami išmėginimų, mano apie savo tarnybą?

¹¹ Nemažai misionierių, pradėjusių tarnybą prieš 40 ar 50 metų, ištikimai tebetriūsia iki šiol. Koks puikus tikėjimo ir ištvermės pavyzdys mums visiems! Viena misionierių pora jau 42 metus praleido tarnaudama trijose šalyse. Vyras pasakoja: „Sunkumų netrūko. Pavyzdžiui, 35 metus teko grumtis su maliarija. Tačiau niekada nesigailėjome, kad tapome misionieriais.“ Žmona priduria: „Patyrėme tiek daug gera ir už tai esame dėkingi. Lauko tarnyba — nepaprastas džiaugsmas, lengva pradėti Biblijos studijas. Matydami, kaip tie, su kuriais studijuojame, ateina į sueigas, susipažįsta vienas su kitu, kaskart jaučiamės lyg šeimos sambūryje.“

Jie ‘visa laiko nuostoliu’

12. Kaip asmuo parodo, kad tikrai brangina Karalystę?

¹² Radęs labai brangų perlą, pirklys „eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“. (Mato 13:46) Taip ryžtingai palieka viską, kas gali būti laikoma vertingu, ir tie, kurie tikrai brangina Karalystę. Apaštalas Paulius, žinodamas būsiąs tarp Kristaus bendravaldžių šlovingoje Karalystėje, pasakė: „Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų.“ (Filipiečiams 3:8)

13. Kaip Čekijos Respublikoje vienas vyras parodė meilę Karalystei?

 ¹³ Šiandien nemažai žmonių irgi noriai daug ką pakeičia savo gyvenime, kad patirtų Karalystės džiaugsmą. Štai Čekijos Respublikoje 2003-iųjų spalį šešiasdešimtmečiam vienos mokyklos direktoriui į rankas pakliuvo Biblijos studijoms skirtas leidinys Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą. Perskaitęs tuoj pat susirado Jehovos liudytojus ir paprašė, kad su juo studijuotų Šventąjį Raštą. Vyras darė puikią dvasinę pažangą ir netrukus pradėjo lankyti visas sueigas. O kaip su jo puoselėtais planais kovoti rinkimuose dėl mero, o vėliau senatoriaus posto? Šis vyras nusprendė pradėti kitokią kovą — stojo į grumtynes už gyvenimą ir tapo Karalystės skelbėju. Jis pasakoja: „Išplatinau daugybę Biblija pagrįstos literatūros savo mokiniams.“ Per kongresą 2004-ųjų liepą jis parodė savo pasiaukojimą Jehovai vandens krikštu.

14. a) Ką daryti paskatino geroji naujiena apie Karalystę milijonus žmonių? b) Apie ką kiekvienas turėtume rimtai susimąstyti?

¹⁴ Išgirdę gerąją žinią apie Karalystę, panašiai reaguoja milijonai žmonių. Jie palieka šį sugedusį pasaulį, atsižada ankstesnės gyvensenos, nebesibičiuliauja su buvusiais bendrais, atsisako pasaulietinių siekių. (Jono 15:19; Efeziečiams 4:22-24; Jokūbo 4:4; 1 Jono 2:15-17) Kodėl jie visa tai daro? Todėl kad Dievo Karalystės teikiamą laimę brangina labiau už viską, ką gali pasiūlyti ši santvarka. Ar tu irgi taip vertini gerąją naujieną apie Karalystę? Ar dėl jos esi pasiruošęs suderinti gyvenseną, siekius, savąjį vertybių matą su Jehovos reikalavimais? Tuomet gali tikėtis dosnaus atlygio dabar ir ateityje.

Pats pjūties įkarštis

15. Ką, pasak pranašystės, Dievo tarnai darys paskutinėmis dienomis?

¹⁵ Psalmininkas rašė: „Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną.“ Tie savanoriai — tai ir „jaunimas lyg aušros rasa“, ir ‘būrys moterų, nešančių gerą žinią’. (Psalmyno 68:11; 110:3, Brb) Kokie Jehovos tarnų — vyrų ir moterų, jaunų ir senų — uolumo bei pasiaukojimo vaisiai matomi šiomis paskutinėmis dienomis?

16. Pateik pavyzdį, kaip Dievo tarnai stengiasi padėti kitiems sužinoti apie Karalystę.

¹⁶ Indijoje vienai pionierei, visalaikei Karalystės skelbėjai, rūpėjo, kaip daugiau nei dviem milijonams šalies kurčiųjų padėti sužinoti apie Karalystę. (Izaijo 35:5) Ji nutarė lankyti Bangalore gestų kalbos kursus. Juose skelbėja dalijosi Karalystės viltimi su daugeliu kurčiųjų ir taip įsikūrė Biblijos studijuotojų grupės. Per keletą savaičių daugiau nei dešimt žmonių  pradėjo lankyti sueigas Karalystės salėje. Vėliau pionierė vienose vestuvėse susipažino su kurčiu jaunuoliu iš Kalkutos. Jis apibėrė klausimais ir labai panoro daugiau sužinoti apie Jehovą. Deja, buvo viena kliūtis. Jaunuolis turėjo vykti atgal ir pradėti mokslą Kalkutoje, esančioje už maždaug 1600 kilometrų, o ten nebuvo liudytojų, mokančių gestų kalbą. Šiaip taip jam pavyko įtikinti tėvą, kad leistų mokytis Bangalore, kur galėjo tęsti Biblijos studijavimą. Jaunuolis puikiai brendo dvasiškai ir maždaug po metų pasiaukojo Jehovai. Pats irgi vedė Biblijos studijas daugeliui kurčiųjų, tarp jų ir vaikystės draugui. Dabar Indijos filialas organizuoja gestų kalbos kursus pionieriams, norintiems padėti kurtiesiems.

17. Papasakok, kas žiūrint į 19—22 puslapiuose esančią 2004 tarnybinių metų ataskaitą ypač tave padrąsina.

¹⁷ Šiame žurnalo numeryje, 19—22 puslapiuose, yra Jehovos liudytojų 2004 tarnybinių metų pasaulinė skelbimo veiklos ataskaita. Ją patyrinėjęs, įsitikinsi, kad šiandien visoje žemėje Jehovos tarnai neišleidžia iš akių „labai brangaus perlo“.

Nepaliaukite ‘pirmiausia ieškoti Karalystės’

18. Ko ir kodėl Jėzus nepasakė savo palyginime apie pirklį?

¹⁸ Dar sykį įsiskaitę į palyginimą apie perlų ieškantį pirklį, pastebėsime, kad Jėzus visai neužsiminė, iš ko anas vyras gyvens pardavęs visa, ką turėjo. Natūralu, jog kai kam gali kilti klausimas, kaip pirklys dabar prasimaitins, kuo rengsis, po kokiu stogu glausis, jei nieko nebeturi? Kokia gi nauda jam iš to perlo? Tokie klausimai atrodytų logiški pasaulietiškai mąstančiam žmogui. Bet argi Jėzus savo mokinių neskatino: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“? (Mato 6:31-33) Taigi esminė palyginimo mintis — paraginti visa širdimi atsiduoti Dievui ir uoliai tarnauti Karalystei. Ko tai pamoko mus?

19. Ko svarbiausio pasimokome iš Jėzaus palyginimo apie labai brangų perlą?

¹⁹ Jei sužinojome puikią gerąją naujieną visai neseniai arba jau ilgus dešimtmečius aukojamės Karalystei ir pasakojame apie ją kitiems, privalome ir toliau gyventi sutelkę visą dėmesį į šią veiklą. Dabar sunkūs laikai, bet turime tvirtą pagrindą tikėti, kad tai, ko siekiame, yra su niekuo nesulyginama tikrovė — tarsi perlas, kurį rado anas pirklys. Pasaulio įvykiai ir išsipildžiusios Biblijos pranašystės patikimai liudija, jog gyvename „šiai santvarkai baigiantis“. (Mato 24:3, NW) Tad, kaip tas pirklys, būkime uolūs — visa širdimi tarnaukime Dievo Karalystei ir džiaukimės garbe skelbti gerąją naujieną. (Psalmyno 9:2, 3 [9:1, 2, Brb])

Ar atsimeni?

• Kieno dėka tikrųjų garbintojų gretos gausėja jau daugelį metų?

• Kokią dvasią rodo misionieriai?

• Kaip pakeitė savo gyvenimą tie, kurie priėmė gerąją naujieną apie Karalystę?

• Ko vertingo pasimokome iš Jėzaus palyginimo apie brangų perlą?

[Studijų klausimai]

 [Lentelė 19—22 puslapiuose]

JEHOVOS LIUDYTOJŲ 2004 TARNYBINIŲ METŲ PASAULINĖ ATASKAITA

 (Prašom žiūrėti patį leidinį)

[Iliustracija 14 puslapyje]

„Tiesa... patraukia visokius žmones“ (A. H. Makmilanas).

[Iliustracija 15 puslapyje]

Daniela ir Helmutas skelbė tiesą kitakalbiams Vienoje

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Kaip ir perlų ieškantis pirklys, misionieriai patiria daug džiaugsmo

[Iliustracija 17 puslapyje]

„Savanoriškai Tavo tauta susirinks“