Jie atrado „brangų perlą“

„Į dangaus karalystę veržiamasi, ir tie, kurie veržiasi, ją pastveria.“ (MATO 11:12, NW)

1, 2. a) Kokią retą savybę Jėzus pailiustravo vienu palyginimu apie Karalystę? b) Ką Jėzus pasakė palyginime apie brangų perlą?

AR TAU yra kas nors tiek vertinga, už ką atiduotum savo visą turtą, nepagailėtum nieko? Nors žmonės kalba, jog yra atsidavę daugeliui dalykų — veržiasi prie turtų, valdžios, siekia garbės, padėties — nedažnai randa ką nors, dėl ko ryžtųsi viską paaukoti. Šią retą, bet pasigėrėtiną savybę — atsidavimą Jėzus Kristus turėjo omenyje viename iš daugelio raiškių palyginimų apie Dievo Karalystę.

² Šita iliustracija, Jėzaus pasakyta tiktai savo mokiniams, paprastai vadinama palyginimu apie labai brangų perlą. Jis kalbėjo: „Dangaus karalystė dar panaši į [„keliaujantį“, NW] pirklį, ieškantį gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, [„tuoj pat“, NW] parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“ (Mato 13:36, 45, 46) Ko Jėzus norėjo pamokyti savo klausytojus? Kuo naudingi tie jo žodžiai mums?

Perlai — didelė brangenybė

3. Kodėl senovėje gražūs perlai turėjo tokią didelę vertę?

³ Jau nuo senovės perlai labai vertinami kaip papuošalas. Viename leidinyje rašoma, kad, pasak romėnų istoriko Plinijaus Vyresniojo, perlai buvo „patys brangiausi iš visko, kas gali turėti kainą“. Skirtingai nei auksas, sidabras bei daugybė brangakmenių, jie — gyvų padarų produktas. Gerai žinoma, jog kai kurie moliuskai į jų vidų patekusį dirginantį krislelį, pavyzdžiui, smiltelę, apgaubia sekrecijos — perlamutro sluoksniais ir taip suformuoja blizgantį perlą. Senovėje puikiausi perlai būdavo randami toli nuo Izraelio — daugiausia Raudonojoje jūroje, Persijos įlankoje, Indijos vandenyne. Tad aišku, kodėl Jėzus kalbėjo apie „keliaujantį pirklį, ieškantį gražių perlų“. Reikia daug pastangų, kad rastum tikrai brangių perlų.

4. Kokia Jėzaus palyginimo apie perlų ieškantį pirklį esminė mintis?

⁴ Nors gražūs perlai nuo senovės daug kainuoja, aišku, kad Jėzaus iliustracijos  esmė — ne pinigai. Dievo Karalystę Jėzus prilygino ne brangiam perlui, bet visą dėmesį sutelkė į „pirklį, ieškantį gražių perlų“ ir į tai, ko jis ėmėsi atradęs tokią vertybę. Kitaip nei paprastą krautuvininką, šį keliaujantį pirklį galima pavadinti savo verslo žinovu, turinčiu aštrią akį arba gebėjimą įžvelgti tas brangenybės estetines savybes bei subtilumą, dėl kurių ji yra ypatinga. Jis atskiria tikrą perlą ir neapsigaus, jei siūloma prasta ar padirbta prekė.

5, 6. a) Kas ypač įsidėmėtina apie pirklį iš Jėzaus palyginimo? b) Ką sužinome apie perlų ieškantį pirklį iš palyginimo apie paslėptą lobį?

⁵ Tas pirklys vertas dėmesio ir dėl ko kito. Apsukrus prekiautojas tikriausiai visų pirma paskaičiuotų, kokį pelną gaus pardavęs perlą; tuomet žinotų, kiek verta už jį mokėti. Taip pat pasvarstytų, ar tą brangenybę pavyks parduoti tuoj pat, ar ji neužsigulės. Kitaip tariant, prekiautojas labiausiai trokštų ne pačio perlo, o kuo greičiau iš jo pasipelnyti. Bet Jėzaus palyginime pirklys kitoks. Pelnas jo nedomino. Šis vyras net pasiryžo ‘parduoti visa, ką turi’ — galbūt iki paskutinio daiktelio, — kad įsigytų, ko ieškojo.

⁶ Daugumai pirklių toks žingsnis tikriausiai atrodytų neišmintingas. Apsukriam verslininkui nė mintis nekiltų taip rizikuoti. Tačiau ano pirklio vertybių matas kitoks. Jam atlygis — ne finansinė sėkmė, o džiaugsmas ir pasitenkinimas turėti kai ką nepaprastai vertinga. Tai aišku iš kito panašaus Jėzaus palyginimo. Jis pasakė: „Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.“ (Mato 13:44) Būtent dėl džiaugsmo radus lobį jis atsisakė visko, ką turėjo. O šiandien ar yra panašių žmonių? Ir koks lobis vertas tokios aukos?

Tie, kas įvertino brangenybę

7. Kaip Jėzus parodė aiškiai suvokiąs, kokia brangenybė yra Karalystė?

⁷ Palyginime Jėzus kalbėjo apie „dangaus karalystę“. Jis pats tikrai suprato, kokia brangenybė ji yra. Apie tai svariai liudija Evangelijos. Po savo krikšto 29 m. e. m. Jėzus „ėmė skelbti: Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ Trejus su puse metų mokė minias apie ją. Skersai išilgai išvaikščiojo šalį: „keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę“. (Mato 4:17; Luko 8:1)

8. Kokiais darbais Jėzus parodė, ką įgyvendins Karalystė?

⁸ Visoje šalyje darydamas daug stebuklų — gydydamas ligonius, pamaitindamas išalkusius, sutramdydamas stichijas, net prikeldamas mirusius — Jėzus parodė, ką įgyvendins Dievo Karalystė. (Mato 14:14-21; Morkaus 4:37-39; Luko 7:11-17) Galiausiai dėl savo ištikimybės Dievui ir Karalystei jis nepagailėjo net gyvybės — mirė kankinio mirtimi ant kančių stulpo. Kaip anas pirklys, noriai atidavęs visa, ką turėjo, už brangų perlą, Jėzus gyveno dėl Karalystės ir už ją mirė. (Jono 18:37)

9. Kokia savybe išsiskyrė pirmieji Jėzaus mokiniai?

⁹ Jėzus ne tik pats gyvenimą paskyrė Karalystei, bet ir surinko grupelę sekėjų. Šie taip pat labai brangino Karalystę. Vienas jų — Andriejus iš pradžių buvo Jono Krikštytojo mokinys. Išgirdęs savo mokytojo žodžius, kad Jėzus yra „Dievo  Avinėlis“, Andriejus bei kitas Jono Krikštytojo mokinys, greičiausiai Zebediejaus sūnus, irgi vardu Jonas, bemat nuėjo paskui Jėzų ir įtikėjo. Bet ne tik jiedu. Andriejus tuoj pat nuskubėjo pas savo brolį Simoną ir pasakė: „Radome Mesiją!“ Netrukus Simonas (žinomas kaip Kefas, arba Petras), Pilypas bei jo draugas Natanaelis irgi pripažino Jėzų Mesiju. Natanaelis net pasakė: „Tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ (Jono 1:35-49)

Pasiryžę veikti

10. Kaip Jėzaus mokiniai sureagavo, kai jis praėjus kuriam laikui po pirmo susitikimo pašaukė juos paskui save?

¹⁰ Andriejus, Petras, Jonas bei kiti džiūgavo radę Mesiją, panašiai kaip anas pirklys, užtikęs labai vertingą perlą. Ką jie dabar darys? Evangelijose nedaug parašyta, ką jie veikė tuoj po pirmo susitikimo su Jėzumi. Tikriausiai dauguma ir toliau gyveno kaip įpratę. Maždaug po pusmečio ar beveik metų Jėzus vėl sutiko prie Galilėjos ežero Andriejų, Petrą, Joną ir jo brolį Jokūbą, besiverčiančius žvejyba. * Juos pamatęs, Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Kaip tie vyrai sureagavo? Matas apie Petrą ir Andriejų sako: „Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.“ O apie Jokūbą ir Joną rašoma: „Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.“ Lukas savo pasakojime apie pastaruosius priduria, kad „jie viską paliko ir nuėjo paskui jį“. (Mato 4:18-22; Luko 5:1-11)

11. Kuo veikiausiai paaiškinama, kad Jėzaus mokiniai nedelsė priimti jo kvietimą?

¹¹ Gal mokiniai taip greit apsisprendė vien impulso pagauti, neapgalvotai? Vargu. Nors anie vyrai po pirmojo susitikimo  su Jėzumi toliau vertėsi žvejyba, aišku, jog tai, ką tuomet pamatė ir išgirdo, giliai įstrigo jų širdyse bei protuose. Praėjo beveik metai — pakankamai laiko viską kruopščiai apmąstyti. Dabar reikėjo apsispręsti. Ar jie pasielgs kaip anas pirklys, kuris, radęs neįkainojamą perlą, tiek nudžiugo, jog, pasak Jėzaus, ‘ėjo ir tuoj pat’ padarė viską, kad tik jį įsigytų? Taip. Jėzaus žodžiai bei darbai uždegė jų širdis. Šie vyrai suprato, jog metas veikti. Todėl ir rašoma, kad jie nesvyruodami paliko viską ir tapo Jėzaus mokiniais.

12, 13. a) Kaip dauguma žmonių reagavo į Jėzaus žodžius? b) Ką Jėzus pasakė apie savo ištikimus mokinius ir ką jo žodžiai reiškia?

¹² Kaip šie ištikimi mokiniai skyrėsi nuo kai kurių kitų žmonių, paminėtų tolesniuose Evangelijų pasakojimuose! Juk Jėzus išgydė ir pamaitino daugelį, bet jie taip ir liko pasinėrę į savo rūpesčius. (Luko 17:17, 18; Jono 6:26) Buvo ir tokių, kurie Jėzaus pakviesti tapti jo sekėjais atsiprašinėjo negalį to daryti. (Luko 9:59-62) Jėzus, pabrėždamas, kaip nuo visų skiriasi ištikimi jo sekėjai, vėliau apie juos pasakė: „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar į dangaus karalystę veržiamasi ir tie, kurie veržiasi, ją pastveria.“ (Mato 11:12, NW)

¹³ Ką čia reiškia „veržiamasi“? Vaino žodyne rašoma, kad šis žodis verčiamas iš graikiško „veiksmažodžio, nusakančio dideles pastangas“ (Vine’s Expository Dictionary of Old and New Testament Words). O biblistas Heinrichas Mejeris apie šią eilutę pasakė: „Čia apibūdintas uolus, nenumaldomas veržimasis į artėjančią Mesijo karalystę... Karalystės siekimas nenuilstamas, energingas (jau nebe pasyvus laukimas).“ Kaip ir anas pirklys, ši grupelė Jėzaus mokinių bemat suprato, kas išties vertinga, ir noriai visko atsisakė dėl Karalystės. (Mato 19:27, 28; Filipiečiams 3:8)

Prisideda kiti ieškotojai

14. Kaip Jėzus parengė apaštalus Karalystės skelbimui ir kokie buvo vaisiai?

¹⁴ Tęsdamas tarnybą, Jėzus apie Karalystę mokė kitus ir padėjo stoti į jos pusę. Pirmiausia iš savo mokinių išsirinko 12 ir paskyrė juos apaštalais, arba savo pasiuntiniais. Nuodugniai parengė juos šiai tarnystei, taip pat perspėjo apie būsimus sunkumus. (Mato 10:1-42; Luko 6:12-16) Maždaug dvejus metus apaštalai lydėjo Jėzų kelionėse po visą šalį ir artimai su juo bendravo. Tie vyrai girdėjo Jėzaus pamokymus, matė jo stebuklus bei rodomą pavyzdį. (Mato 13:16, 17) Visa tai, be abejo, šiuos mokinius stipriai veikė, tad jie, tarsi anas pirklys, uoliai ir iš širdies siekė Karalystės.

15. Kokia, pasak Jėzaus, yra jo sekėjų tikroji džiaugsmo priežastis?

¹⁵ Greta 12 apaštalų, Jėzus „paskyrė dar kitus septyniasdešimt mokinių ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma Jo į visus miestus bei vietoves, kur Jis pats ketino vykti“. Juos irgi įspėjo apie būsimus išmėginimus bei sunkumus ir pamokė pranešti žmonėms: „Jums prisiartino Dievo karalystė!“ (Luko 10:1-12; Brb) Pargrįžę 70 mokinių labai džiaugėsi ir kalbėjo ką patyrė: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“ Tačiau kaip turėjo nustebti Jėzui pasakius,  kad dėl uolios tarnybos Karalystei jų laukia dar didesnė laimė: „Džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“ (Luko 10:17, 20)

16, 17. a) Ką Jėzus pasakė ištikimiems apaštalams paskutinį vakarą? b) Kokį džiaugsmą ir tikrumą įkvėpė apaštalams Jėzaus žodžiai?

¹⁶ Galiausiai paskutinį vakarą, praleistą su apaštalais 33 m. e. m. nisano 14-ąją, Jėzus įsteigė savo mirties Minėjimą, vadinamą Viešpaties Vakariene, ir prisakė jį švęsti. Tąsyk 11 apaštalų Jėzus pažadėjo: „Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas. Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių.“ (Luko 22:19, 20, 28-30)

¹⁷ Kokį džiaugsmą ir pasitenkinimą apaštalai jautė girdėdami tokius Jėzaus žodžius! Juk jiems buvo suteikta aukščiausia, kokia tik įmanoma žmogui, garbė. (Mato 7:13, 14; 1 Petro 2:9) Kaip perlų ieškantis pirklys, jie daug ko atsisakė tapę Jėzaus mokiniais ir siekdami Karalystės. Dabar šie mokiniai išgirdo patikinimą, kad jų atsidavimas nebuvo tuščias.

18. Drauge su 11 apaštalų, kas dar galiausiai džiaugsis Karalyste?

¹⁸ Karalyste džiaugsis ne tik tą vakarą su Jėzumi praleidę apaštalai. Jehovos valia į didingos dangiškosios Karalystės sandorą įtraukta 144000 asmenų — Jėzaus Kristaus bendravaldžių. Negana to, apaštalas Jonas regėjime matė „milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti... Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje... Jie šaukė skambiu balsu: ‘Išgelbėjimas — iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!’“ Tai žemiškieji Karalystės pavaldiniai. * (Apreiškimo 7:9, 10; 14:1, 4)

19, 20. a) Kokia galimybė duota visų tautų žmonėms? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁹ Prieš pakildamas į dangų, Jėzus savo ištikimiems sekėjams liepė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų  žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ (Mato 28:19, 20) Vadinasi, iš visų tautų bus žmonių, kurie pasirinks Jėzaus Kristaus mokinių kelią. Jie, tartum puikų perlą radęs pirklys, širdimi palinks prie Karalystės ir gaus atlygį — dangiškąjį arba žemiškąjį.

²⁰ Iš minėto Jėzaus nurodymo aišku, kad mokinių ruošimo darbas tęsis iki pat šios santvarkos pabaigos. Tad ar dabar esama žmonių, noriai, kaip minėtas pirklys, aukojančių viską dėl Dievo Karalystės? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Ar gali paaiškinti?

• Kokia palyginimo apie perlų ieškantį pirklį esminė mintis?

• Kaip Jėzus parodė gerai suvokiąs, kokia didžiulė brangenybė yra Karalystė?

• Kas paskatino Andriejų, Petrą, Joną bei kitus nedelsiant paklusti Jėzaus kvietimui sekti paskui jį?

• Kokia nuostabi galimybė duota visų tautų žmonėms?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 10 puslapyje]

‘Jie viską paliko ir nuėjo paskui Jėzų’

[Iliustracija 12 puslapyje]

Prieš pakildamas į dangų, Jėzus liepė savo sekėjams ruošti mokinius