Bėrleburgo Biblija

PIETIZMAS buvo religinis judėjimas, suklestėjęs Liuteronų bažnyčioje Vokietijoje XVII—XVIII amžiuje. Ne vienas šio judėjimo šalininkas dėl savo tikėjimo buvo pajuokiamas ar net persekiojamas. Kai kurie išsilavinę pietistai rado priebėgą Bėrleburge, už maždaug 150 kilometrų į šiaurę nuo Frankfurto prie Maino. Juos priglobė religiją didžiai gerbiantis vietinis grafas Kazimiras fon Vitgenšteinas Bėrleburgas. Čionai tie ganytojai bei mokslo vyrai parengė naują Šventojo Rašto vertimą, dabar žinomą Bėrleburgo Biblijos vardu. Kaip darbas vyko?

Vienas iš čia atsidūrusių buvo Johanas Haugas — klasikinių kalbų žinovas bei talentingas lingvistas. Namus Strasbūre jis turėjo palikti dėl vietinių teologų nepakantumo. Haugas Bėrleburge kolegoms prasitarė apie karštą norą „be nukrypimų išversti Bibliją, pataisyti Liuterio vertimą, prasmę perteikiant tiksliai pagal Dievo Žodžio raidę ir dvasią“ (Die Geschichte der Berlenburger Bibel [Bėrleburgo Biblijos istorija]). Biblija turėjo būti su pastabomis bei paaiškinimais, suprantama paprastiems žmonėms. Haugas kreipėsi pagalbos į kitus Europos mokslininkus ir pradėjo darbą, kuris truko 20 metų. Bėrleburgo Biblija dalimis buvo pradėta leisti 1726-aisiais. Dėl išsamių pastabų ją sudarė aštuoni tomai.

Šis vertimas daug kuo įdomus. Pavyzdžiui, Išėjimo 6:2, 3 skaitome: „Paskui Dievas kalbėjo Mozei ir sakė: Aš esu VIEŠPATS! Aš pasirodžiau Abraomui/Izaokui ir Jokūbui/kaip visagalis Dievas: bet vardu JEHOVA jiems neapsireiškiau.“ Pastaboje aiškinama: „Vardas JEHOVA..., išaukštintas/arba/paskelbtas vardas.“ Asmeninis Dievo vardas Jehova dar įdėtas Išėjimo 3:15 bei 34:6 komentaruose.

Taigi Bėrleburgo Biblija — vienas iš daugybės vokiškų vertimų, kuriuose vardas Jehova randamas tekste, išnašose ar pastabose. Asmeniniam Dievo vardui derama vieta skirta ir Jehovos liudytojų išleistame šiuolaikiškame „Šventojo Rašto naujojo pasaulio vertime“.