Žodžių karai. Kodėl jie žeidžia?

„Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai?“ (JOKŪBO 4:1)

BIBLIJOS rašytojas Jokūbas šio klausimo netaikė nei Romos legionų kareiviams, dalyvavusiems grobikiškuose mūšiuose, nei pirmojo m. e. amžiaus žydų partizanams sikarijams, arba durklininkams. Jokūbas turėjo omenyje dviejų žmonių ginčus. Kodėl? Todėl, kad asmenų kivirčai kaip ir karai yra pragaištingi. Štai keletas Šventojo Rašto pavyzdžių.

Patriarcho Jokūbo sūnūs taip nekentė savo brolio Juozapo, kad pardavė jį į vergiją. (Pradžios 37:4-28) Izraelio karalius Saulius mėgino nužudyti Dovydą. Dėl ko? Nes jam pavydėjo. (1 Samuelio 18:7-11; 23:14, 15) Dvi pirmojo amžiaus krikščionės, Evodija ir Sintichė, dėl tarpusavio ginčų sutrikdė viso susirinkimo taiką. (Filipiečiams 4:2)

Vėlesniais laikais vyrai santykius aiškindavosi dvikovose špagomis arba pistoletais. Neretai vienas žūdavo arba likdavo sužalotas visam gyvenimui. Šiandien besivaidijančios pusės paprastai kertasi žodžiais. Nors kraujas ir nepraliejamas, užgaulūs žodžiai įžeidžia jausmus ir sugadina reputaciją. Tokiuose karuose daugiausia nukenčia nekaltasis.

Štai prieš keletą metų vienas anglikonų bažnyčios kunigas apkaltino kitą dvasininką netinkamai tvarkant bažnyčios lėšas. Kivirčui išėjus į viešumą, jų susirinkimas pasidalijo. Kai kurie nariai nedalyvaudavo pamaldose, jeigu joms vadovavo kunigas, prieš kurį jie buvo nusistatę. Nesantaika tapo tokia stipri, kad abudu dvasininkai per pamaldas net vengdavo vienas kito. O kai kaltintojas pats buvo  apkaltintas seksualiniu palaidumu, ginčas įsiliepsnojo dar labiau.

Kenterberio arkivyskupas šių dvasininkų kovą pavadino „vėžiu“ ir „skandalu, užtraukiančiu negarbę Mūsų Viešpaties vardui“. 1997 metais vienas iš kunigų sutiko atsistatydinti. Kitas kunigavo tol, kol buvo priverstas pasitraukti dėl amžiaus. Tačiau laukė iki paskutinio ir išėjo tik sulaukęs 70-ies — 2001 metų rugpjūčio 7-ąją. Laikraštyje The Church of England Newspaper paminėta, kad dvasininkas pasitraukė per „šventojo“ Viktricijaus atlaidus. Kas tas „šventasis“ Viktricijus? Ketvirtojo amžiaus vyskupas, pagal turimas žinias, nuplaktas dėl to, kad atsisakė kariauti armijoje. Laikraštis atkreipė dėmesį į požiūrių priešingybę: „[Išeinantis į pensiją kunigas] neatsisakė veltis į bažnytinį karą.“

Tuodu dvasininkai galėjo nepakenkti sau ir kitiems, jeigu būtų laikęsi patarimo, užrašyto Romiečiams 12:17, 18: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis.“

O kaip jūs? Gal, kieno nors įžeistas, imate svaidytis žodžiais? O gal vengiate kalbėti šiurkščiai ir siekiate taikos? Jeigu pats ką nors įžeidėte, ar šalinatės to asmens ir tikitės, kad laikui bėgant problema pasimirš? O gal skubate atsiprašyti? Bet kuriuo atveju stenkitės susitaikyti ir tada būsite laimingesnis. Biblijos patarimai padeda išspręsti net senus konfliktus. Apie tai kitame straipsnyje.