Jūsų santuoka gali būti laiminga

„Apsivilkite meile, nes ji yra tobulas vienybės raištis.“ (KOLOSIEČIAMS 3:14, NW)

1, 2. a) Kuo galima pasidžiaugti krikščionių bendruomenėje? b) Kaip apibūdintum laimingą šeimą?

AR ŽVALGYDAMIESI po krikščionių bendruomenę nesidžiaugiame, kad prieš dešimt, dvidešimt, trisdešimt metų ar dar seniau susikūrusios šeimos tebepuoselėja santuokinę ištikimybę? Tie žmonės laikosi vienas kito per vargus ir džiaugsmus. (Pradžios 2:24)

² Daugelis vis dėlto pripažįsta, kad nėra namų be dūmų. Štai viena apžvalgininkė rašė: „Net ir laiminga šeima neapsaugota nuo rūpesčių. Būna gerų, būna blogų dienų... Bet gyvenimo vėtoma ir mėtoma tokia šeima neišyra.“ Nors bėdų ir krizių, ypač auginant vaikus, išvengti neįmanoma, kai kurios sutuoktinių poros visad stengiasi ieškoti išeities, ir jiems puikiai sekasi. Iš patirties jie žino, kad tikra meilė „niekada nesibaigia“ — nepasirodo bejėgė. (1 Korintiečiams 13:8)

3. Ką rodo vedybų ir ištuokų statistika ir kokių kyla klausimų?

³ Deja, nereikia pamiršti, kad milijonai šeimų išyra. Anot vieno pranešimo, „numatoma, kad JAV pusė šiandien santuoką sudarančių porų išsiskirs. Ir pusė tų skyrybų įvyks per pirmus septynerius—aštuonerius vedybinio gyvenimo metus... Vėl šeimą sukurs 75 procentai, bet 60 procentų jų dar sykį išsiskirs“. Net ir tose šalyse, kur anksčiau retai kas skirdavosi, dabar tai nebe retenybė. Pavyzdžiui, Japonijoje pastaraisiais metais skyrybų pagausėjo kone dvigubai. Kas prie to privedė? Ir kodėl panašių problemų kyla net krikščionių susirinkime? Ko reikia, kad jūsų santuoka būtų laiminga,  nors Šėtonas stengiasi ją sužlugdyti?

Kokių spąstų privalu saugotis

4. Kas gali žlugdyti santuoką?

⁴ Iš Dievo Žodžio žinome, kas šeimai kelia pavojų. Štai pažiūrėkime, ką apie paskutines dienas, mūsų laikmetį, rašė apaštalas Paulius: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių!“ (2 Timotiejui 3:1-5)

5. Kaip savimyla stato į pavojų savo santuoką ir kas patariama Biblijoje?

⁵ Įsigilinę į Pauliaus žodžius matome, kad vedybinius saitus gali silpninti daugelis jo suminėtų blogybių. Pavyzdžiui, „savimylos“ yra kartu ir savanaudžiai, nesiskaitantys su kitais. Jei sutuoktinis myli tik save patį, visada turės būti jo viršus. Toks žmogus nelankstus, nenuolaidus. Ar šeima dėl to bus laiminga? Aišku, ne. Apaštalas Paulius krikščionims (taip pat ir šeimoms) išmintingai patarė: „Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.“ (Filipiečiams 2:3, 4)

6. Kaip vedybinius santykius ardo meilė pinigams?

⁶ Į šeimos bendrystę pleištą gali įvaryti ir meilė pinigams. Paulius perspėjo: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.“ (1 Timotiejui 6:9, 10) Pauliaus žodžiai išties pasitvirtina. Kiek šeimų dabar taip kamuojasi! Stengdamasis praturtėti dažnas nebeatsižvelgia į sutuoktinio poreikius. O šeimoje juk labiausiai reikia emocinės paramos ir šilto kasdienio bendravimo.

7. Koks elgesys kartais priveda prie santuokinės neištikimybės?

⁷ Paulius dar sakė, jog paskutinėmis dienomis kai kurie bus „nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi“. Vedybų priesaika — iškilmingas tarpusavio įsipareigojimas visam laikui. Nevalia jos laužyti ir tapti išdaviku. (Malachijo 2:14-16) Tačiau kai kas meiliai žvilgčioja nebe į sutuoktinį. Štai viena moteris, neturinti nė keturiasdešimties, pasakoja, kaip vyras ją paliko. Iš pradžių jis ėmęs pernelyg familiariai, lipšniai gretintis prie kitų moterų. Nesupratęs, kad vedusiam šitaip elgtis negalima. Žmona tai matydama labai sielojosi ir mėgino vyrą taktiškai įspėti, kas gresia. Deja, jis žengė dar toliau — svetimavo. Nepaisydamas rūpestingų perspėjimų stačia galva įpuolė į spąstus. (Patarlių 6:27-29)

8. Kaip žmogus ima svetimauti?

⁸ Kaip primygtinai Biblija ragina saugotis, kad nepasidarytum svetimautoju! „Žmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi; tai darydamas, jis žudo patį save.“ (Patarlių 6:32) Juk šitaip pasielgiama ne  atsitiktinai, ne be išankstinio nusiteikimo. Jokūbas savo laiške duoda suprasti, kad pirmiausia ateina į galvą mintis ir, jeigu asmuo ją brandina, išties kada nors gali nusidėti — imti svetimauti. (Jokūbo 1:14, 15) Žengdamas tokia linkme žmogus ilgainiui tampa nebeištikimas savo sutuoktiniui, nors ištikimybę prisiekė iki gyvos galvos. Štai Jėzaus žodžiai: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.“ (Mato 5:27, 28)

9. Koks išmintingas patarimas užrašytas Patarlių 5:18-20?

⁹ Jei tad nori puoselėti ištikimybę, elkis išmintingai — taip, kaip skatina Patarlių knyga: „Tebūna palaimintas tavo šaltinis; džiaukis savo jaunystės žmona, žavia gazele, grakščia stirnaite! Jos krūtys tedžiugina tave visada, būk nuolat apsvaigęs jos meile. Kam gi turėtumei alpti dėl palaidūnės, mano vaike, ir glamonėti svetimautojos krūtinę?“ (Patarlių 5:18-20)

Neskubėkite tuoktis

10. Kodėl išmintinga dar prieš tuoktuves skirti laiko savo partneriui pažinti?

¹⁰ Problemų gali kilti ir dėl skubotų vedybų. Galbūt pora neturi gyvenimiškos patirties; gal juodu per jauni. O gal tiesiog neskiria pakankamai laiko vienas kitam pažinti, perprasti, kas išrinktajam patinka arba nepatinka, kokių tikslų siekia, kokio yra auklėjimo. Vertėtų pasitelkti kantrybę ir dar prieš tuoktuves skirti laiko savo partneriui pažinti. Geras pavyzdys — Izaoko sūnus Jokūbas. Kol gavo Rachelę į žmonas, turėjo būsimam uošviui ištarnauti septynerius metus. Ir darė tai noriai, iš tikros meilės, o ne vien fizinio potraukio skatinamas. (Pradžios 29:20-30)

11. a) Kokias skirtybes suvienija šeimos sąjunga? b) Kodėl sutuoktiniai turi apgalvoti, ką šneka?

¹¹ Santuoka — tai ne tik romantiški santykiai. Vedybos susaisto dvi skirtingas asmenybes, žmones iš skirtingų šeimų. Nevienodi jų charakteriai, gal ir išsilavinimas skiriasi. Kartais susieina dvi kultūros, dvi kalbos. Na bent jau du balsai, galintys pareikšti bet kuriuo klausimu skirtingas nuomones. Šeimos sąjunga be tų balsų neapsieitų. Tik ar jie nuolat kritikuos, skųsis, ar nuoširdžiai skatins, kels ūpą? Išties mūsų žodžiai sutuoktinį gali skaudinti, gali ir džiuginti. O neapgalvota šneka šeimoje kelia įtampą. (Patarlių 12:18; 15:1, 2; 16:24; 21:9; 31:26)

12, 13. Kaip reikia realiai žiūrėti į santuoką?

 ¹² Taigi dar prieš apsisprendžiant tuoktis vertėtų savo partnerį pažinti kuo geriau. Viena prityrusi krikščionė davė tokį patarimą: „Kai nusižiūrėjęs kokį žmogų sprendi, ar jis tau tiktų, mintyse iškelk jam, tarkim, dešimt pagrindinių reikalavimų. Jeigu atitinka tik septynis, pagalvok, ar norėsi užsimerkti prieš kitus tris. Ar sugebėsi tas ydas kasdien pakęsti? Jei dvejoji, stabtelk ir dar kartą viską pergalvok.“ Aišku, turėtum žiūrėti realiai. Jeigu nori sukurti šeimą, atmink: tobulo žmogaus nerasi. Bet ir tavo sutuoktinis nebus radęs tobulo partnerio! (Luko 6:41)

¹³ Santuoka reikalauja pasiaukojimo. Apie tai Paulius rašė: „Aš norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui. O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ir yra pasidalijęs. Taip pat netekėjusi moteris bei mergina rūpinasi Viešpaties reikalais, trokšdama būti šventa kūnu ir dvasia. O ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais ir stengiasi patikti vyrui.“ (1 Korintiečiams 7:32-34)

Kodėl kartais šeima išyra

14, 15. Kas gali silpninti vedybinius saitus?

¹⁴ Neseniai vienai krikščionei teko pergyventi skyrybas: po dvylikos vedybinio gyvenimo metų vyras ją paliko ir išėjo pas kitą moterį. Ar buvo kokių išankstinių požymių, kad gali taip atsitikti? „Jis paliovė melstis, — pasakoja mūsų sesuo, — ir bet kokia dingstimi ėmė praleidinėti sueigas, nėjo į skelbimo tarnybą. Sakėsi esąs per daug užsiėmęs ar pernelyg pavargęs, kad man skirtų laiko. Su manimi nebesišnekėjo. Susvetimėjo dvasiškai. Buvo taip apmaudu! Rodėsi, tai nebe tas žmogus, už kurio ištekėjau.“

¹⁵ Iš kitur girdėti panašių nusiskundimų: sutuoktinis nusilpęs dvasiškai, mat apleidęs asmenines Biblijos studijas, maldą, krikščionių sueigas. Kitaip tariant, dažnas prieš palikdamas šeimą pirmiau atitolsta nuo Jehovos. Tokio žmogaus dvasinis regėjimas apsiblausia. Jis nebelaiko Jehovos gyvuoju Dievu. Pažadėtas naujasis pasaulis, kuriame viešpataus teisumas, jam neberealus. Kartais asmuo dvasiškai nusilpsta dar prieš užmegzdamas nesantuokinius ryšius. (Hebrajams 10:38, 39; 11:6; 2 Petro 3:13, 14)

16. Kas sutvirtina santuoką?

¹⁶ Bet štai geras pavyzdys: viena laiminga pora aiškina, kad labiausiai juos vienija tvirti dvasiniai saitai. Drauge jiedu meldžiasi, drauge studijuoja. Vyras sako: „Mes kartu skaitome Bibliją, kartu einame į tarnybą. Mums tikras džiaugsmas veikti ką nors drauge.“ Pamoka aiški: vedybinius ryšius labai stiprina artimi santykiai su Jehova.

Būkite realistai, bendraukite

17. a) Kokių dar dviejų dalykų reikia laimingai santuokai? b) Kaip Paulius aprašo krikščionišką meilę?

¹⁷ Laimingai santuokai reikia dar dviejų dalykų: krikščioniškos meilės ir nuoširdaus bendravimo. Įsimylėję žmonės vienas kito trūkumų nelabai pastebi. Susituokti jie gali persiėmę nepagrįstų lūkesčių — galbūt iš meilės romanų ar filmų. Bet po kurio laiko atsitokės. Erzinantys įpročiai ar nedidelės ydos tada  gali pasirodyti rimta problema. Čia krikščioniui padėtų dvasios vaisiai, kurių vienas yra meilė. (Galatams 5:22, 23) Iš tikrųjų meilė labai galinga — tik ne romantinė, o krikščioniška. Paulius apie tokią meilę rašė, kad ji „kantri, ... maloninga... Neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga... Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“. (1 Korintiečiams 13:4-7) Tikra meilė nežiūri žmogaus silpnybių ir nesitiki tobulumo. (Patarlių 10:12)

18. Kaip suartina nuoširdus bendravimas?

¹⁸ Būtina ir nuoširdžiai bendrauti. Kad ir kiek metų išgyvenę, sutuoktiniai turėtų dalintis mintimis ir atidžiai išklausyti. Štai vienas vyras sako: „Jausmų neslepiame, bet atsiveriame draugiškai.“ Ilgainiui sutuoktiniai išmoksta ne tik išklausyti, — jie ima vienas kitą suprasti ir be žodžių. Metų tėkmėje laiminga pora įgunda skaityti vienas kito mintis ir jausmus. Tiesa, kai kurios žmonos guodžiasi, kad vyras nesiklauso, o kai kurie vyrai skundžiasi, jog žmona pokalbį užveda bene pačiu netinkamiausiu momentu. Tačiau norint nuoširdžiai bendrauti, reikia ir užjausti, suprasti. Artima bendrystė naudinga tiek vyrui, tiek žmonai. (Jokūbo 1:19)

19. a) Kodėl kartais sunku atsiprašyti? b) Iš kokių paskatų geriausia atsiprašyti?

¹⁹ Bendrauti kartais reiškia atsiprašyti, o tai ne visad lengva. Reikia nuolankumo prisipažinti klydus. Bet juk kitaip santuokos ryšių nesustiprinsi! Nuoširdžiai atsiprašyk, ir nebebus ko pyktis. Tada partneris tikrai galės atleisti, ir problema išsispręs. Paulius rašė: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite.“ „Be viso to, dar apsivilkite meile, nes ji yra tobulas vienybės raištis.“ (Kolosiečiams 3:13, 14; NW)

20. Kaip krikščionis turi elgtis su savo sutuoktiniu viešumoje ir kai juodu yra vieni?

 ²⁰ Sutuoktiniams, be to, svarbu vienam kitą palaikyti. Krikščionių šeimoje turi vyrauti pasitikėjimas. Nevalia menkinti, griauti savigarbą. Sutuoktinį meilingai pagiriame; šiurkščiai nekritikuojame. (Patarlių 31:28b) Ir tikrai nežeminame kvailais, neapgalvotais juokeliais. (Kolosiečiams 4:6) Vienas kitą dar stipriau palaikome dažnai rodydami švelnius jausmus. Prisilietimas ar meilus žodis byloja: „Visados tave myliu. Džiaugiuosi, kad esi šalia.“ Šiame straipsnyje suminėta tik keletas patarimų, kaip sukurti laimingą šeimą ir kaip sutuoktiniams tapti artimesniems. O kaip dar Šventasis Raštas moko stiprinti santuoką, — apie tai kitame straipsnyje. *

[Išnaša]

Ar galėtum paaiškinti?

• Kokie veiksniai gali žlugdyti santuoką?

• Kodėl neišmintinga skubėti tuoktis?

• Kuo sutuoktiniams svarbus dvasingumas?

• Kaip galima stiprinti santuokos ryšius?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 12 puslapyje]

Santuoka — tai ne tik romantiški santykiai

[Iliustracijos 14 puslapyje]

Sutuoktinius dar labiau suartina stiprus ryšys su Jehova