„Jie ištvėrė mėginimus“

GALINGA Sovietų Sąjungos vyriausybė 1951-ųjų balandžio pradžioje šalies vakaruose netikėtai puolė niekuo nekaltus krikščionis — Jehovos liudytojus. Tūkstančiai šeimų — tarp jų maži vaikai, nėščios moterys, pagyvenusieji — buvo sugrūstos į prekinius vagonus ir 20 varginančių dienų vežamos į Sibirą. Tuos žmones ištrėmė visam laikui ten, kur atšiaurios, sunkios sąlygos.

2001-ųjų balandį šio istorinio įvykio 50 metų sukakčiai paminėti Maskvoje buvo pristatyta vaizdajuostė, liudijanti apie dešimtmečius trukusį Jehovos liudytojų persekiojimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Šioje dokumentinėje juostoje istorikai bei liudininkai pasakoja, kaip engiami liudytojai ne tik atsilaikė, bet ir dvasiškai klestėjo.

Rusijoje dokumentinę vaizdajuostę Jie ištvėrė mėginimus: Jehovos liudytojai Sovietų Sąjungoje jau matė milijonai žmonių ir visur ji susilaukė gero visuomenės bei istorikų įvertinimo. Štai ką mano du Rusijos mokslininkai, gyvenantys ten, kur buvo ištremta dauguma liudytojų šeimų.

„Vaizdajuostė padarė man didelį įspūdį. Visada jaučiau simpatiją jūsų tikėjimo žmonėms, bet po šio filmo žiūriu į liudytojus dar palankiau. Juosta sukurta tikrai profesionaliai. Ypač patiko, kad sugebėjote parodyti kiekvieno asmens individualybę. Nors esu stačiatikis ir keisti savo religijos nesiruošiu, Jehovos liudytojais gėriuosi. Norėčiau, kad viena tokia vaizdajuostė būtų mūsų fakultete. Su kolegomis nusprendėme ją parodyti studentams ir įtraukti į mokymo programą“ (profesorius Sergejus Rubcovas, Valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Irkutskas, Rusija).

„Malonu, kad sukurtas toks filmas. Statant filmus apie represijas, paprastai labai sunku viską išdėstyti logiškai. Bet jums pavyko. Mielai priimsiu ir kitas jūsų vaizdajuostes“ (profesorius Sergejus Kuznecovas, Irkutsko Valstybinio universiteto Istorijos fakulteto dekanas).

Sibire gyvenantys Jehovos liudytojai irgi nepaprastai džiaugėsi vaizdajuoste. Štai kelių atsiliepimai.

„Tuo laiku, kai klostėsi filme parodyti įvykiai, Rusijoje daugelis buvo klaidingai informuojami apie Jehovos liudytojų veiklą. Pažiūrėję vaizdajuostę žmonės gali įsitikinti,  kad mūsų organizacija — ne kažkokia sekta, kaip manė anksčiau. O tie, kas neseniai tapo Jehovos liudytojais, sako: ‘Neįsivaizdavome, kad gyvename ir darbuojamės drauge su tikėjimo broliais, kurie tiek daug ištvėrė!’ Vienas liudytojas po šio filmo panoro tarnauti pionieriumi“ (Ana Vovčiuk, buvusi tremtinė).

„Žiūrėdamas sceną, kai saugumiečiai beldžiasi į liudytojo duris, sudrebėjau. Kadaise taip pasibeldė ir pas mus. Prisimenu, mama pasakė: ‘Tikriausiai kažkur gaisras.’ Sykiu vaizdajuostė primena, kad nemažai liudytojų kentėjo daugiau už mane. Visa ši informacija padeda ugdytis didesnę stiprybę ir ryžtą toliau tarnauti Jehovai“ (Stepanas Vovčiukas, buvęs tremtinys).

„Esu liudytojo tremtinio sūnus. Maniau daug ką žinąs apie tuos laikus. Pažiūrėjęs filmą supratau, kad beveik nieko nežinojau. Klausantis liudytojų pasakojimų akyse tvenkėsi ašaros. Jų atsiminimai dabar man ne tik žodžiai, bet ir tikro gyvenimo vaizdai. Tai, ką pamačiau filme, sustiprino mano santykius su Dievu ir padėjo pasiruošti ištverti būsimus sunkumus“ (Vladimiras Kovačas, Irkutskas).

„Filmas mane paveikė labiau nei rašytinis pasakojimas. Žiūrėdama į brolius ir klausydamasi jų prisiminimų, jaučiausi tarsi pati visa tai išgyvenusi. Liudytojo, kuris kalėjime piešdavo ir siųsdavo atvirukus dukrytėms, pavyzdys skatina stengtis, kad Biblijos tiesos pasiektų ir mano vaikų širdis. Ačiū! Po šio filmo mes, Rusijos Jehovos liudytojai, tikrai jaučiamės esą pasaulinės Jehovos organizacijos nariai“ (Tatjana Kalina, Irkutskas).

„Posakis ‘geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti’ visiškai tinka šiam filmui. Gyvai ir tikroviškai pavaizduoti įvykiai negali palikti mūsų abejingų. Po filmo turėjau daug ką apmąstyti. Mėginau įsivaizduoti save ištremtų liudytojų vietoj. Kai palyginu savo ir jų sąlygas, kitaip žiūriu į kasdienius rūpesčius“ (Lidija Bieda, Irkutskas).

Vaizdajuostė Jie ištvėrė mėginimus jau įgarsinta 25 kalbomis ir visame pasaulyje sulaukė šilto žiūrovų dėmesio. * Filmą parodė Sankt Peterburgo, Omsko bei kitų Rusijos miestų, taip pat Ukrainos miestų Vinicos, Kerčės, Melitopolio ir Lvovo srities televizija. Jis pelnė tarptautinių vertinimo komisijų prizų.

Šis dokumentinis filmas labiausiai paveikia todėl, kad tūkstančiai paprastų žmonių rodė nepaprastą drąsą bei dvasinę stiprybę ilgą persekiojimo laikotarpį. Sovietų Sąjungos Jehovos liudytojai tikrai ištvėrė mėginimus. Jeigu norėtumėte pamatyti šią dokumentinę juostą, kreipkitės į kurį nors Jehovos liudytoją.

[Išnaša]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]

Stalinas: U.S. Army photo

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 9 puslapyje]

Stalinas: U.S. Army photo