Skaitytojų klausimai

Ar tai, kad Dovydas su vyrais valgė padėtinės duonos, rodo, jog sunkiomis aplinkybėmis galima pažeisti Dievo įstatymą ir likti nenubaustam? (1 Samuelio 21:2-7 [21:1-6, Brb])

Remiantis Kunigų 24:5-9, padėtinę duoną, keičiamą kas šabą, galėjo valgyti kunigai. Ji buvo šventa ir skirta vyrams, atliekantiems Dievo tarnybą. Duoti tos duonos paprastam darbininkui ar šiaip valgyti nederėjo. Vis dėlto kunigas Ahimelechas nenusižengė pasidalydamas ja su Dovydu ir jo draugais.

Atrodė, kad Dovydas vykdo specialią karaliaus Sauliaus pavestą užduotį. Jis bei palydovai buvo išalkę. Ahimelechas nustatė, kad vyrai pagal Įstatymą nesusitepę. Nors, griežtai vertinant, padėtinę duoną jie valgė neteisėtai, bet panaudojo tam, kam ir buvo skirta. Ta aplinkybė leido Ahimelechui padaryti išimtį. Pats Jėzus Kristus paminėjo šį atvejį bardamas fariziejus už per griežtą šabo taisyklių interpretavimą. (Mato 12:1-8)

Tačiau tai nereiškia, kad sunkiomis aplinkybėmis Dievo įstatymą galima pažeisti. Kritiška situacija, regis, susidarė ir tada, kai Izraelis kovojo su filistinais. Karalius Saulius prieš mūšį įspėjo: „Tebūna prakeiktas vyras, kuris valgytų maisto iki vakaro, kol nebūsiu atkeršijęs savo priešams!“ Biblijoje sakoma, jog „sumušę filistinus tą dieną“, izraelitai buvo nusilpę ir alkani, todėl ‘puolė prie galvijų, pjovė juos ant žemės ir valgė kruviną mėsą’. (1 Samuelio 14:24, 31-33) Jie nusidėjo Jehovai sulaužydami įsakymą dėl kraujo. Dievo nurodymu, kraują buvo galima naudoti vieninteliam tikslui — ‘atlikti permaldavimą’ už nuodėmes. (Kunigų 17:10-12; Pradžios 9:3, 4) Laimei, Jehova tąsyk priėmė atnašas už nusidėjusius karius. (1 Samuelio 14:34, 35)

Jehova tikisi, kad jo įstatymų laikysimės bet kokiomis aplinkybėmis. Anot apaštalo Jono, „tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“. (1 Jono 5:3)

[Iliustracija 30 puslapyje]

Padėtinė duona Padangtėje būdavo keičiama kas šabą