Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Mūsų vaikai — brangus paveldas

Mūsų vaikai — brangus paveldas

Mūsų vaikai — brangus paveldas

„Štai Viešpaties dovana [„paveldas“, NW] yra vaikai, įsčių vaisius — Jo atlyginimas.“ (PSALMYNO 127:3, Brb)

1. Kaip į pasaulį atėjo pats pirmasis kūdikis?

TIK pagalvok, kaip nuostabiai Jehova Dievas sukūrė vyrą bei moterį ir kokia nepaprasta galimybe juos apdovanojo! Abu tėvai, Adomas ir Ieva, atidavė po dalelytę savęs, ir Ievos įsčiose užsimezgė nauja gyvybė — pats pirmasis kūdikis. (Pradžios 4:1) Net mūsų dienomis apie apvaisinimą ir vaiko gimimą kalbama kaip apie tikrą stebuklą.

2. Kodėl motinos įsčiose vykstantį procesą galima pavadinti stebuklu?

2 Po tėvo suartėjimo su motina iš jos įsčiose užsimezgusios vienintelės ląstelės per maždaug 270 dienų išauga kūdikis, turintis trilijonus ląstelių. Pradinėje ląstelėje slypi genetinė informacija, būtina daugiau nei dviejų šimtų rūšių ląstelėms susidaryti. Pagal tą mums neperprantamą informaciją iš nepaprastai sudėtingų dalelių tam tikra tvarka ir būdu išsivysto naujas žmogutis!

3. Kodėl nemažai žmonių įsitikinę, kad kūdikis gimsta Dievo dėka?

3 Tad kaip manote, kas iš tikrųjų duoda kūdikiui gyvybę? Argi ne Tas, kuris gyvybę ir sukūrė? Psalmininkas giedojo: „Žinokite, kad Viešpats yra Dievas. Jis mus sukūrė, o ne mes patys.“ (Psalmyno 100:3, Brb) Jūs, tėvai, gerai suprantate: mažylis gimsta ne todėl, kad patys gebate ką nepaprasta. Kūdikis pasaulį išvysta tik dėl begalinės Dievo išminties. Jau prieš tūkstančius metų žmonės pripažino, kad gyvybė motinos įsčiose užsimezga Didžiojo Kūrėjo dėka. Ar ir tu taip manai? (Psalmyno 139:13-16)

4. Kokios žmogaus ydos neturi Jehova?

4 Tačiau negi Jehova — bejausmis Kūrėjas, tik sugalvojęs biologinį procesą, kad vyrai ir moterys turėtų palikuonių? Žinia, būna bejausmių žmonių, bet Jehova ne toks. (Psalmyno 78:38-40) Biblijoje, Psalmyno 127:3 (Brb), sakoma: „Štai Viešpaties dovana [„paveldas“, NW] yra vaikai, įsčių vaisius — Jo atlyginimas.“ Pakalbėkime, kas apskritai yra paveldas ir kuo jis svarbus.

Paveldas ir džiaugsmas

5. Kodėl vaikai yra tarsi paveldas?

5 Paveldas — kaip dovana. Tėvai dažniausiai ilgai ir sunkiai triūsia norėdami palikti vaikui vertybių, tarkim, pinigų, nekilnojamojo turto ar kokį ypač brangų daiktą. Žodžiu, paveldas yra tėvų meilės įrodymas. O Biblijoje sakoma, jog Dievas tėvams kaip paveldą duoda vaikus. Ši dovana rodo Jo meilę. Jeigu turite vaikų, ar iš jūsų elgesio matyti, kad juos laikote visatos Kūrėjo patikėta dovana?

6. Kodėl Dievas davė žmonėms galią turėti vaikų?

6 Duodamas tokią dovaną Jehova buvo numatęs pripildyti žemę Adomo ir Ievos palikuonių. (Pradžios 1:27, 28; Izaijo 45:18) Kitaip nei milijonus angelų, Jis kiekvieno žmogaus atskirai kurti nesiėmė. (Psalmyno 104:4; Apreiškimo 4:11) Ne, Dievas nusprendė apdovanoti žmones galimybe gimdyti į save panašius vaikus. Koks džiaugsmas motinai ir tėvui susilaukti vaikelio ir juo rūpintis! Tėvai, ar jūs dėkingi Jehovai už tokį brangų paveldą?

Mokykimės iš Jėzaus

7. Kaip Jėzus, skirtingai nei kai kurie tėvai, rodė dėmesį bei gailestį „žmonių vaikams“?

7 Deja, ne visi tėvai laiko vaikus dovana. Dažnas savo atžalomis mažai tesirūpina. Toks žmogus viską vertina ne kaip Jehova ir ne kaip jo Sūnus. (Psalmyno 27:10; Izaijo 49:15) Bet pakalbėkime, koks dėmesingas vaikams buvo Jėzus. Dar iki savo gyvenimo žemėje — būdamas galinga dvasinė dangaus esybė — jis, pasak Biblijos, ‘grožėjosi žmonių vaikais’. (Patarlių 8:31, Brb) Iš didelės meilės Jėzus noriai paaukojo gyvybę kaip išpirką už mus, kad galėtume pasiekti amžinąjį gyvenimą. (Mato 20:28; Jono 10:18)

8. Kaip Jėzus rodė gerą pavyzdį tėvams?

8 Gyvendamas žemėje Jėzus paliko tėvams puikų pavyzdį. Kokį? Net kai jam buvo nelengva ar kai būdavo užsiėmęs, mažiesiems laiko negailėjo. Jėzus matydavo, kaip jie žaidžia prekyvietėje, ir, ką pastebėjęs, sykį net pritaikė savo pamokymuose. (Mato 11:16, 17) Paskutinį kartą keliaudamas į Jeruzalę Jėzus žinojo, kad kentės ir bus nužudytas. Tad kai žmonės nešė prie jo vaikus, mokiniai jų neprileido, matyt, norėdami apsaugoti Mokytoją nuo dar didesnės įtampos. Bet Jėzus mokinius papeikė. Jam buvo miela gėrėtis vaikučiais, todėl sakė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite.“ (Morkaus 10:13, 14)

9. Kodėl svarbu savo žodžius patvirtinti darbais?

9 Iš Jėzaus verta mokytis. Ką darome, kai vaikas prieina prie mūsų, jeigu, tarkim, esame labai užsiėmę? Ar elgiamės kaip Jėzus? Vaikams ypač iš tėvų labiausiai reikia to, ką Jėzus mielai jiems aukodavo, — laiko ir dėmesio. Be abejo, jūsų atžaloms svarbu girdėti, kad yra mylimi. Bet darbai iškalbingesni už žodžius. Tad meilę įrodysite ne tiek žodžiais, kiek darbais — daug su vaikais bendraudami, rūpindamiesi, domėdamiesi jų reikalais. Tačiau net jeigu ir labai stengsitės, akivaizdžių rezultatų sulauksite galbūt ne taip greitai, kaip tikitės. Reikia kantrybės. O jos irgi mokomės iš to, kaip Jėzus elgėsi su savo mokiniais.

Jėzaus kantrybė ir meilė

10. Kaip Jėzus pamokė savo sekėjus nuolankumo ir ar jam pavyko iškart pakeisti jų požiūrį?

10 Jėzus žinojo, kad jo mokiniai nesiliauja ginčytis, kuris didžiausias. Sykį visiems atkeliavus į Kafarnaumą jis paklausė: „‘Apie ką kalbėjotės kelyje?’ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.“ Užuot mokinius išpeikęs, Jėzus kantriai pamokė, kaip būti nuolankiems. (Morkaus 9:33-37) Ar tai juos paveikė? Ne iš karto. Vos po pusmečio Jokūbas ir Jonas prikalbėjo savo motiną paprašyti Jėzų aukštos padėties Karalystėje. Jėzus vėl kantriai pataisė jų požiūrį. (Mato 20:20-28)

11. a) Ko pagal paprotį Jėzaus apaštalai nepadarė, kai visi susirinko į aukštutinį kambarį? b) Ko ėmėsi Jėzus ir ar apaštalai iškart paėmė į širdį jo pamokymą?

11 Jėzus su mokiniais rengėsi švęsti 33 m. e. m. Paschą. Visiems susirinkus į aukštutinį kambarį nė vienas iš dvylikos apaštalų nepasisiūlė pagal paprotį nuplauti kitiems dulkėtų kojų — paprastai šį nepavydėtiną darbą atlikdavo tarnas arba kuri nors namiškė. (1 Samuelio 25:41; 1 Timotiejui 5:10) Kaipgi tikriausiai skaudu buvo Jėzui matyti, kad mokiniai taip ir nenustojo lenktyniavę dėl garbės bei padėties! Tad jis pats ėmėsi plauti kiekvienam kojas ir nuoširdžiai paprašė sekti šiuo pavyzdžiu — tarnauti kitiems. (Jono 13:4-17) Ar apaštalai paklausė? Biblijoje rašoma, kad paskui tą vakarą „tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų turėtų būti laikomas didžiausiu“. (Luko 22:24, Brb)

12. Kaip tėvai gali sekti Jėzumi mokydami savo vaikus?

12 Kada vaikai nepaklauso patarimo, ar jūs, tėvai, suvokiate, kaip anuomet turėjo jaustis Jėzus? Nepamirškite, jog ir toliau jis nenustojo mokyti apaštalų, nors šie buvo nerangūs taisytis. Galiausiai kantrus Jėzaus mokymas nenuėjo perniek. (1 Jono 3:14, 18) Tėvai, tegu Jėzus savo meile bei kantrybe būna jums pavyzdys ir tegu niekad nenusvyra rankos auklėjant savo atžalas.

13. Kodėl, jei vaikas nori ko pasiteirauti, tėvams nedera šiurkščiai jo atstumti?

13 Vaikams svarbu jausti tėvų meilę bei dėmesį. Jėzus norėdavo žinoti, apie ką mokiniai mąsto, todėl mielai išklausydavo, kai jie ko teiraudavosi. Kai kurių dalykų ir pats paklausdavo. (Mato 17:25-27) Juk geras mokytojas auklėtinį atidžiai išklauso ir nuoširdžiai domisi jo gyvenimu. Jei vaikas prieina ko pasiteirauti, tėvams jokiu būdu nederėtų šiurkščiai atstumti: „Eik! Argi nematai, kad esu užsiėmęs?“ Jeigu tikrai neturite laiko, pasakykite, jog pasikalbėsite vėliau, ir būtinai tesėkite žodį. Tuomet vaikas neabejos, kad juo rūpinatės, ir labiau jumis pasitikės.

14. Kaip tėvai, sekdami Jėzumi, gali parodyti meilę vaikams?

14 Ar tinka tėvams iš meilės vaiką paglostyti, apkabinti? To irgi galime mokytis iš Jėzaus. Biblijoje rašoma, kad jis „laimino [vaikus], apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas“. (Morkaus 10:16) Kaip, jūsų manymu, jautėsi mažieji? Be abejo, jų širdelės džiūgavo ir linko prie Jėzaus. Jei jūs, tėvai, su savo atžalomis palaikote glaudų ryšį ir puoselėjate meilę, vaikai noriau leisis mokomi, drausminami.

Kiek dera skirti laiko

15, 16. Kokia yra viena populiari vaikų auklėjimo idėja ir kodėl tikriausiai ji atsirado?

15 Kai kas dvejoja, ar tikrai tėvai turi skirti savo atžaloms daug laiko ir meilingo dėmesio. Vieną išmoningai propaguojamą vaikų auklėjimo teoriją galima nusakyti žodžiais „mažai, bet turiningai“. Jos šalininkai tvirtina, jog tėvai nebūtinai turi skirti vaikui daug laiko; svarbiausia esą pabendrauti turiningai, deramai pasiruošus, viską suplanavus. Ar tai geras sumanymas? Ar tikrai išeitų vaikui į naudą?

16 Vienas tyrinėtojas, pakalbinęs nemažai vaikų, padarė išvadą, kad šie „labiausiai trokšta praleisti su tėvais daugiau laiko“ ir nori „viso jų dėmesio“. Anot vieno profesoriaus, „požiūris ‘mažai, bet turiningai’ atsirado dėl tėvų kaltės jausmo. Taip save pateisina tie, kurie vaikams skiria vis mažiau laiko“. Tad kiek laiko tėvai turėtų praleisti su savo atžalomis?

17. Ko vaikams reikia iš tėvų?

17 Biblijoje neparašyta, kiek bendrauti su vaikais. Tačiau izraelitai buvo skatinami kalbėtis su savo atžalomis namuose ir kelyje, guldamiesi ir keldamiesi. (Pakartoto Įstatymo 6:7) Vadinasi, tėvai turi bendrauti su vaikais ir mokyti juos kasdien.

18. Kokiomis progomis Jėzus pasinaudodavo savo sekėjus pamokyti ir ko tėvai gali iš to pasisemti?

18 Jėzus pamokydavo savo sekėjus, kai drauge valgydavo, keliaudavo ir net kai poilsiaudavo, — taigi naudojosi įvairiausiomis progomis. (Morkaus 6:31, 32; Luko 8:1; 22:14) Panašiai ir tėvai krikščionys turėtų nepraleisti galimybių pabendrauti su vaikais ir mokyti juos Jehovos kelių.

Ko ir kaip mokyti

19. a) Ar pakanka tik drauge su vaikais leisti laiką? b) Ko visų pirma tėvai privalo mokyti savo atžalas?

19 Kad vaikai būtų gerai auklėjami, neužtenka tik leisti drauge su jais laiką ar šiaip ką paaiškinti. Labai svarbu, ko jie mokomi. Atkreipkime dėmesį, kas apie tai rašoma Biblijoje. ‘Šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau, įdiek savo vaikams.’ Kokių „žodžių“ būtina mokyti vaikus? Akivaizdu, jog čia turimas omenyje ankstesnėje eilutėje nurodytas priesakas: „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.“ (Pakartoto Įstatymo 6:5-7) Anot Jėzaus, šis Dievo įsakymas — svarbiausias. (Morkaus 12:28-30) Tėvai visų pirma privalo mokyti vaikus apie Jehovą, aiškinti, kodėl tik jis vertas visos mūsų meilės ir pasiaukojimo.

20. Ko mokyti vaikus senovės laikais Dievas liepė tėvams?

20 Tačiau „šie žodžiai“, kurių mokyti savo vaikus skatinami tėvai, — tai ne vien nurodymas mylėti Dievą visa siela. Skaitydami ankstesnį Pakartoto Įstatymo skyrių matome, kad Mozė dar kartą primena žodžius, Dievo surašytus ant akmens plokščių, tai yra Dešimt įsakymų. Šie įstatymai, arba įsakymai, draudžia meluoti, vogti, žudyti, paleistuvauti. (Pakartoto Įstatymo 5:11-22) Senovės laikais tai aiškiai bylojo, kaip svarbu vaikams diegti moralines vertybes. Šito savo atžalas mokyti privalo ir krikščionys, nes antraip jaunoji karta neturėtų saugios, laimingos ateities.

21. Ką reiškia „įdiegti“ Dievo žodžius vaikams?

21 Įsidėmėkite, kaip tėvai buvo liepiami mokyti „šių žodžių“, arba įsakymų, mažuosius: „Įdiek juos savo vaikams.“ Įdiegti reiškia mokyti ir paveikti dažnais pakartojimais arba perspėjimais, raginti, įtikinėti. Tad iš esmės Dievas liepia tėvams sudaryti planingą Biblijos mokymo programą, leisiančią įskiepyti vaikų protuose dvasines tiesas.

22. Ko izraelitams buvo liepta mokyti vaikus ir ką tai reiškė?

22 Tokiai programai sudaryti reikia pasiaukojimo. Biblijoje sakoma: „Prisirišk juos [„šiuos žodžius“, tai yra Dievo įsakymus] kaip ženklą ant rankos. Tebūna jie kaip žymė tau ant kaktos. Užsirašyk juos ant durų staktos savo namuose ir ant vartų.“ (Pakartoto Įstatymo 6:8, 9) Nemanykime, kad tėvams tiesiogine prasme buvo liepta užrašyti Dievo įstatymus ant durų staktos arba pririšti jų nuorašą vaikui ant rankos ar kaktos. Turima omenyje, jog tėvai privalėjo nuolat priminti vaikams Dievo mokymus. Tai reikėjo daryti reguliariai, nuosekliai — taip, tarsi Jehovos mokymai visada būtų vaikams prieš akis.

23. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

23 Kokius itin svarbius dalykus tėvai turi diegti? Kodėl šiandien būtina išmokyti bei įpratinti vaikus saugotis? Kuo pasirūpinta, kad tėvams būtų lengviau mokyti savo atžalas? Šiuos ir kitus klausimus aptarsime antrajame straipsnyje.

Kaip atsakytum?

• Kodėl tėvai turi branginti vaikus?

• Ko gali tėvai bei visi kiti pasimokyti iš Jėzaus?

• Kiek laiko tėvai turi skirti savo atžaloms?

• Ko ir kaip reikia mokyti vaikus?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 10 puslapyje]

Kokio mokytojo pavyzdį tėvams paliko Jėzus?

[Iliustracijos 11 puslapyje]

Kada ir kaip izraelitai turėdavo mokyti savo vaikus?

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Tėvai turi stengtis, kad Dievo mokymai visada būtų vaikui prieš akis