Skaitytojų klausimai

Ar gali krikščionis už paslaugą duoti valstybės tarnautojui pinigų ar kokią dovaną? Ar tai nebus kyšis?

Kad ir kur gyventų, krikščionys stengiasi elgtis išmintingai, turėdami omenyje, jog tai, kas leidžiama ir įteisinta vienoje šalyje, gali būti visiškai nepriimtina bei draudžiama kitoje. (Patarlių 2:6-9) Svarbu nepamiršti vieno: kas nori „svečiuotis [Jehovos] palapinėje“, negali tapti kyšininku. (Psalmyno 15:1, 5; Patarlių 17:23)

Kas yra kyšis? Remiantis viena enciklopedija, tai — „kas nors vertinga, siūloma ar duodama... visuomenės pripažintam asmeniui, kad šis neatliktų pareigų ar pažeistų įstatymą davėjo naudai“. Jeigu, pavyzdžiui, teisėjui ar policininkui duodama pinigų siekiant iškreipti teisingumą arba pareigūnui norint nuslėpti kaltę, tai — kyšis. Taip pat, jei per dovanas tikimasi gauti pirmumą, pavyzdžiui, atsidurti sąraše aukščiau kitų. Taip elgdamasis žmogus, be kita ko, parodytų, jog nemyli artimo. (Mato 7:12; 22:39)

Tačiau ar bus kyšis duoti pinigų ar dovaną tarnautojui, kad šis suteiktų reikiamas paslaugas ir sąžiningai elgtųsi? Kai kuriose šalyse valdininkai atsisako be atlygio priimti vaikus į mokyklą, neguldo ligonio į gydymo įstaigą, nededa antspaudo imigracijos dokumentuose, delsia atnaujinti patentus ar leidimus.

Toks materialinis paskatinimas bei visuomenės požiūris į jį skiriasi — nelygu šalis. Jeigu tai įprasta ir nedraudžiama įstatymo, kai kurie krikščionys gali manyti, jog nešdami dovaną pareigūnui už paslaugą nepažeis Biblijos principų. Kartais tokia dovana gal net laikoma priedu prie menko tarnautojų atlyginimo. Reikia turėti omenyje, kad duoti dovaną už teisėtas paslaugas — ne tas pats, kas pakišti pinigų siekiant neleistinos privilegijos.

Kita vertus, net jei tokia tvarka įprasta, daug Jehovos liudytojų nemano, jog už teisėtus patarnavimus verta duoti pinigų kontrolieriams, muitinių pareigūnams ar kitiems asmenims. Kadangi liudytojai garsėja dorumu ir sąžiningumu, tam tikros paslaugos jiems teikiamos veltui, nors kiti už jas moka. (Patarlių 10:9; Mato 5:16)

Taigi kiekvienas Jehovos tarnas turi pats spręsti, ar atsilyginti už teisėtus patarnavimus. Svarbiausia elgtis taip, kad nesuteptume savo sąžinės, nemestume dėmės Jehovos vardui ir niekam neduotume pagrindo suklupti. (Mato 6:9; 1 Korintiečiams 10:31-33; 2 Korintiečiams 6:3; 1 Timotiejui 1:5)