Ar Biblija — patikimas istorinis šaltinis?

KNYGOJE Battles of the Bible (Biblinės kovos) buvęs Izraelio Valstybės prezidentas Chaimas Hercogas ir Tel Avivo universiteto archeologijos profesorius Mordechajas Gichonas pažymi:

„Biblijoje aprašytų kovų taktika... negali būti pramanyta. Tuo įsitikiname palyginę Gideono žygį prieš midjaniečius bei jų sąjungininkus (Teisėjų 6—8 skyriai) su Homero Iliadoje apdainuotu Trojos karu. Geografinei Homero poemos aplinkai tiktų bet koks prieinamas jūros krantas ir netoliese stūksanti tvirtovė... Biblinis Gideono žygio aprašymas visiškai kitoks. Detaliai nupasakoti taktiniai veiksmai bei susirėmimai, konkrečiai įvardyti topografiniai elementai, priešininkų ir savųjų atakos maždaug keturiasdešimties mylių [60 kilometrų] ruože — viso to nepritaikysi jokiai kitai vietovei... Turime pripažinti, kad Biblijoje aprašytos tikros, nepramanytos kovos.“

Gideono žygį galite atsekti viename iš žemėlapių, kurie sudėti brošiūroje Pažinkime „puikųjį kraštą“ * (žiūrėkite 18, 19 puslapius). Pasakojimas prasideda nuo to, kad „visas Midjanas, Amalekas ir Rytų gyventojai susibūrė ir, perėję Jordaną, pasistatė stovyklą Jezreelio lygumoje“. Gideonas šaukėsi gretimų Izraelio giminių pagalbos. Nuo Harodo versmės ir Morės kalvos veiksmas persikėlė į Jordano slėnį. Gideonas nusivijo priešus už Jordano ir juos nugalėjo. (Teisėjų 6:33—8:12)

Minėtame brošiūros Pažinkime „puikųjį kraštą“ žemėlapyje nurodytos svarbiausios vietovės bei reljefo elementai. Kitame žemėlapyje (15 puslapyje) nubraižytos Izraelio giminių ribos. Abu žemėlapiai padeda įsitikinti, koks tikslus pasakojimas, apie kurį ką tik kalbėjome.

Čia dera jau mirusio profesoriaus Johanano Aharonio žodžiai: „Biblijos kraštų geografija ir istorija taip glaudžiai susijusios, kad jų viena be kitos negalima gerai suprasti.“

[Išnaša]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 32 puslapyje]

Žemėlapis fone: Based on maps copyrighted by Pictorial Archive (Near Eastern History) Est and Survey of Israel