Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Ar sakydamas sinedrionui: „Aš fariziejus“, apaštalas Paulius neišsigynė savo, kaip krikščionio, tikėjimo?

Norėdami suprasti šį Pauliaus pasakymą iš Apaštalų darbų 23:6, turime atsižvelgti į kontekstą.

Apsuptas įniršusių žydų Jeruzalėje Paulius kreipėsi į minią. Jis pasakė buvęs „išauklėtas šitame mieste ir griežtai pagal protėvių Įstatymą išėjęs mokslą prie Gamalielio kojų“. Žmonės kurį laiką klausėsi, bet paskui įtūžo, dėl to tribūnas liepė nuvesti Paulių į kareivines. Jau pririštas diržais Paulius paklausė: „Ar jums valia plakti Romos pilietį, ir dar nenuteistą?“ (Apaštalų darbų 21:27—22:29)

Rytojaus dieną tribūnas pastatė Paulių sinedriono akivaizdoje. Skvarbiu žvilgsniu apmetęs tarybą, Paulius pamatė, kad joje yra sadukiejų ir fariziejų. Tada prabilo: „Broliai, aš fariziejus, kilęs iš fariziejų šeimos, ir jūs mane teisiate už mirusiųjų prisikėlimo viltį.“ Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo ginčas, mat „sadukiejai neigia mirusiųjų prisikėlimą, angelų ir dvasios buvimą, o fariziejai tuos dalykus pripažįsta“. Kai kurie iš fariziejų griežtai prieštaravo: „Mes nerandame nieko blogo šitame žmoguje.“ (Apaštalų darbų 23:6-10)

Žinomas kaip uolus krikščionis, Paulius negalėjo įtikinti sinedriono esąs veiklus fariziejus. Priklausantys šiai religinei grupei nebūtų pripažinę jokio apsišaukėlio. Pauliaus teiginys, kad jis iš fariziejų, buvo sąlyginis ir šie, matyt, tai suprato.

Apaštalo žodžiai, kad jis teisiamas už mirusiųjų prisikėlimo viltį, aiškiai rodė, jog šiuo požiūriu jis tikrai sutinka su fariziejais. Kilus dėl šito klausimo ginčui, Paulius būtų veikiau priskirtas prie jų, ne prie sadukiejų, nes pastarieji prikėlimu netiki.

Kaip ir fariziejai, krikščionis Paulius tikėjo prikėlimu, angelais, pripažino tam tikrus Įstatymo dalykus. (Filipiečiams 3:5) Turint tai omenyje, jis galėjo sieti save su fariziejais ir būtent tokia sąlygine prasme sinedriono nariai suprato jo žodžius. To šališko žydų aukščiausiojo teismo akivaizdoje Paulius apsigynė remdamasis savo kilme.

Jehova laimino Pauliaus tarnybą ir tai svariausias įrodymas, kad jis neišsigynė savo tikėjimo. Kitą naktį Pauliui pasirodęs Jėzus tarė: „Būk tvirtas! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip reikės tau liudyti ir Romoje.“ Kadangi Dievas Pauliui pritarė, galime daryti išvadą: apaštalas nepamynė krikščionių tikėjimo. (Apaštalų darbų 23:11)