Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Prikėlimo viltis reikšminga tau

Prikėlimo viltis reikšminga tau

Prikėlimo viltis reikšminga tau

„Tu atveri savo ranką ir patenkini kiekvienos gyvos būtybės troškimą.“ (PSALMYNO 145:16)

1—3. Kokią ateities viltį kai kurie puoselėja? Duok pavyzdžių.

DEVYNMETIS Kristoferis su broliu, dėde, teta bei dviem pusbroliais ryte skelbė po namus netoli Mančesterio. Žurnale Atsibuskite! pasakojama, kas buvo vėliau: „Po pietų jie išsiruošė į Blakpulį aplankyti gražių šio pajūrio kurorto vietų. Visi šeši žuvo per eismo nelaimę greitkelyje, kurią policija dėl aukų skaičiaus (iš viso 12) pavadino ‘kruvinu košmaru’.“

2 Vakarą prieš įvykį šeima dalyvavo bendruomenės knygos studijose ir nagrinėjo temą apie mirtį. „Kristoferis buvo mūsų ‘mąstytojas’, — pasakoja tėvas. — Tąkart jis iš širdies kalbėjo apie naująjį pasaulį ir savo ateities viltį. Paskui netikėtai pasakė: ‘Būti Jehovos liudytoju išties nuostabu! Juk jeigu ištiktų mirtis, gerai žinom, kad vieną dieną vėl susitiksim.’ Niekas iš mūsų nė nenumanė, kokie reikšmingi bus tie jo žodžiai.“ *

3 Prieš daugelį metų, 1940-aisiais, Jehovos liudytojas Francas iš Austrijos buvo nuteistas mirti už atsisakymą sulaužyti ištikimybę Jehovai. Įkalintas Berlyne Francas motinai rašė: „Žinau, kad duodamas [karinę] priesaiką būčiau padaręs mirtiną nuodėmę — pasielgęs nedorai ir praradęs prikėlimo viltį... Brangioji mama, broliai, sesutės! Šiandien sužinojau nuosprendį. Turėsiu mirti rytoj rytą, tačiau nesisielokit. Dievas teikia man stiprybės, kaip ir kitiems savo tarnams praeityje... Jeigu liksite tvirti iki galo, vėl susitiksime prikėlimo dieną... Iki pasimatymo.“ *

4. Kokius jausmus tau sukėlė šie pasakojimai ir ką aptarsime?

4 Kristoferis ir Francas neabejojo prikėlimu. Jų tikėjimas išties sujaudina! Apsvarstykime, kodėl žmonės bus keliami ir kuo tai reikšminga mums kiekvienam. Taip dar labiau sustiprinsime meilę Jehovai ir prikėlimo viltį.

Prikėlimas gyventi žemėje

5, 6. Ką atskleidžia Apreiškimo 20:12, 13 aprašytas regėjimas?

5 Regėjime apaštalas Jonas matė, kas vyks per Jėzaus Kristaus valdymo Tūkstantmetį, taip pat kaip žemėje bus keliami mirusieji. „Pamačiau numirusius, didelius ir mažus“, — rašo jis. „Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis [„hadas“, Jr] atidavė savuosius.“ (Apreiškimo 20:12, 13) Tiek „dideli“, įžymūs žmonės, tiek „maži“, varguoliai, bus išleisti iš hado (šeolo) — bendro žmonijos kapo. Gyvybę atgaus ir nuskendusieji jūroje. Jehova padarys, kaip buvo numatęs.

6 Kristaus tūkstantmečio valdymo pradžioje Šėtonas bus surištas ir įmestas į bedugnę, todėl suvedžioti prikeltųjų ar išlikusiųjų per didį sielvartą negalės. (Apreiškimo 20:1-3) Tūkstantis metų žmogaus akimis — ilgas laikotarpis, bet Jehovai tai tarsi „viena diena“. (2 Petro 3:8)

7. Pagal ką žmonės bus teisiami per Kristaus tūkstantmetį viešpatavimą?

7 Vizija rodo, jog Kristaus tūkstantmetis viešpatavimas bus teismo laikas. Apaštalas Jonas rašė: „Pamačiau numirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais sostą. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus... Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal darbus.“ (Apreiškimo 20:12, 13) Įsidėmėtina, kad teisiant nebus žiūrima, ką žmogus darė ar ko nedarė iki mirties. (Romiečiams 6:7) Čia minimos „knygos“, kurios dar turės būti atverstos. Žmonės iš jų mokysis ir jeigu elgsis kaip nurodyta, bus įrašyti į „gyvenimo knygą“.

„Prisikels gyventi“ arba „stoti į teismą“

8. Kam bus prikelti darę gera ir darę bloga?

8 Remiantis ankstesniu Jono regėjimu, Jėzus turi „mirties ir mirusiųjų pasaulio [„hado“, Jr] raktus“. (Apreiškimo 1:18) Jis yra „gyvybės Kunigaikštis“, Jehovos įgaliotas teisti „gyvuosius ir mirusiuosius“. (Apaštalų darbų 3:15, Jr, išnaša; 2 Timotiejui 4:1) Kaip įmanoma teisti mirusius? Pirmiausia Jėzus pažadins juos iš mirties. „Nesistebėkite tuo! — kalbėjo jis minioms. — Nes ateina valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą ir išeis“ (Jr). Paskui pridūrė: „Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.“ (Jono 5:28-30) Ko tad gali tikėtis ištikimi Dievo tarnai, mirę prieš šimtmečius?

9. a) Ką sužinos prikeltieji? b) Koks plataus masto mokymo darbas prasidės?

9 Senovėje gyvenę Dievo tarnai prikelti greit įsitikins, kad pažadai, kuriais vylėsi, tapo tikrove. Vienas toks pažadas užrašytas Biblijoje Pradžios 3:15 — tai pranašystė apie Dievo moters sėklą. Kaip nudžiugins prikeltuosius žinia, kad ta pažadėtoji sėkla — Mesijas Jėzus! Kaip malonu bus jiems išgirsti, kad jis liko Dievui ištikimas iki mirties ir paaukodamas savo gyvybę išpirko žmoniją! (Mato 20:28) Pasitinkantys juos žmonės su džiugesiu paaiškins, jog išperkamoji auka — tai Jehovos nepelnyto gerumo ir gailestingumo vaisius. Matydami, kaip per Karalystę Jehova atkuria žemėje rojų, prikeltieji iš širdies Jį šlovins. Jie turės puikią progą parodyti meilę dangiškajam Tėvui ir jo Sūnui. Visi žemės gyventojai galės prisidėti prie plataus masto mokymo, nes daugybė prikeltųjų turės išgirsti apie išpirką, Dievo duotą jiems išgelbėti.

10, 11. a) Kokių galimybių žemėje turės visi per tūkstantį metų? b) Apie ką turėtume pamąstyti?

10 Prikeltas Abraomas bus laimingas galėdamas gyventi valdant „miestui“, kurio laukė. (Hebrajams 11:10) O Jobas argi nedžiūgaus išgirdęs, kad savo ištikimybe sustiprino daugelį Jehovos tarnų, patyrusių dorumo išbandymų? Danieliui, be abejo, labai rūpės sužinoti, kaip išsipildė pranašystės, kurias jis Dievo įkvėptas užrašė.

11 Visi teisingo naujojo pasaulio gyventojai — tiek prikelti, tiek išlikę per didį sielvartą — daug sužinos apie tai, ką Dievas numatė padaryti žemėje. Galimybė niekada nemirti ir visą amžinybę šlovinti Jehovą teiks džiaugsmą, todėl su malonumu mokysimės ištisą Tūkstantmetį. Vis dėlto svarbiausia, kaip kiekvienas elgsimės. Ar laikysimės to, ką sužinosime iš atverstų „knygų“? Ar priimsime tai protu ir širdimi, kad pasipriešintume paskutiniam Šėtono mėginimui nukreipti nuo tiesos?

12. Kodėl visi galės prisidėti prie mokymo darbo ir žemės atnaujinimo?

12 Negalime pamiršti to, ką nuostabaus suteiks Kristaus išperkamoji auka. Prikeltųjų nevargins ligos, kurias dabar kenčia žmonija. (Izaijo 33:24) Puiki sveikata bei jaunėjantis kūnas leis naujojo pasaulio gyventojams sutelkti dėmesį į svarbiausią veiklą — visoje žemėje mokyti prikeltuosius Dievo kelių. Taip pat vyks didžiausio masto atkūrimo darbas — žemė pamažu darysis panaši į rojų. Ir visa tai — Jehovos šlovei.

13, 14. Kam Šėtonas bus išleistas paskutinį kartą ir ko galime susilaukti?

13 Išleistas iš bedugnės Šėtonas paskutinį kartą bandys suvedžioti žmoniją. Kaip rašoma Apreiškimo 20:7-9, tautos, arba žmonių grupės, pasidavusios jo įtakai, bus pasmerktos sunaikinti: ‘kris ugnis iš dangaus ir jas praris’. Vadinasi, tie prikeltieji, kurie tada žus, bus prisikėlę „stoti į teismą“. O ištikimieji gaus amžinąjį gyvenimą. Kaip sakė Jėzus, jie ‘prisikėlė gyventi’. (Jono 5:29)

14 Kaip guodžia prikėlimo viltis? Ką turime daryti, kad ta viltis nebūtų tuščia?

Ką verta įsidėmėti

15. Kaip prikėlimo viltis sustiprina?

15 Galbūt tave labai prislėgė artimojo mirtis. Prikėlimo viltis nuramins tave ir palaikys, panašiai kaip Tesalonikos krikščionis apaštalo Pauliaus žodžiai: „Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties.“ (1 Tesalonikiečiams 4:13) Ar matai save naujajame pasaulyje? Ar regi prikėlimą tikėjimo akimis? Įsivaizduodamas, kaip vėl išvysi artimuosius, rasi paguodos.

16. Kaip jausiesi, kai vyks prikėlimas?

16 O gal Adomo maišto pasekmes jauti kitaip, pavyzdžiui, sergi sunkia liga? Neleisk sunkumams užgožti džiugios vilties, kad būsi prikeltas naujajame pasaulyje ir vėl gyvensi kupinas energijos ir jėgų. Argi nesinorės dėkoti Dievui, išvydus artimųjų veidus, švytinčius iš laimės, kad sulaukė tavęs?

17, 18. Ką svarbu atsiminti?

17 Tuo tarpu įsimink du dalykus. Pirma: svarbu visa širdimi tarnauti Jehovai. Pasiaukojamai darbuodamiesi kaip mūsų Mokytojas Jėzus Kristus, rodome meilę Jehovai ir artimui. Jei persekiojami netektume pragyvenimo šaltinio ar laisvės, vis tiek neatsisakykime tikėjimo. Net jeigu kiltų pavojus gyvybei, prikėlimo viltis guodžia ir stiprina ištikimai remti Jehovą bei jo Karalystę. Uoliai skelbdami ir mokydami kitus galime tikėtis amžinojo gyvenimo, Jehovos pažadėto teisiesiems.

18 Antra: būtina atsispirti kūno geismams. Žinodami, kad bus prikėlimas, ir vertindami Jehovos neužtarnautą gerumą, būkime pasiryžę tvirtai laikytis tikėjimo. „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje, — perspėjo apaštalas Jonas. — Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.“ (1 Jono 2:15-17) Turtai nesuvilios, jei mąstysime apie „tikrąjį gyvenimą“. (1 Timotiejui 6:17-19) Gundomi pasielgti amoraliai, atsispirsime. Juk jeigu nepaisytume Dievo moralės normų ir žūtume prieš Armagedoną, galime atsidurti tarp tų, kurie negaus prikėlimo.

19. Ko neturime pamiršti?

19 Be to, neturime pamiršti, kokia garbė džiuginti Jehovą dabar ir amžinai. (Patarlių 27:11) Likdami jam ištikimi iki mirties ar iki šios sugedusios santvarkos galo, aiškiai parodome, kad sprendžiant klausimą dėl visavaldystės mes Jehovos pusėje. Koks bus džiaugsmas po didžio sielvarto ar prikėlimo gyventi žemės rojuje!

Jehova suteiks visokeriopą gerovę

20, 21. Kas padės ištikimai tarnauti, net jei apie prikėlimą kai ko nežinome?

20 Nagrinėdami temą apie prikėlimą palietėme ne visus klausimus. Kaip bus su šeimomis, kurias išskyrė mirtis? (Luko 20:34, 35) Ar žmonės bus keliami ten pat, kur numirė, kur gyvena jų artimieji? Šie ir daugybė kitų klausimų lieka neatsakyti. Vis dėlto turime atsiminti Jeremijo žodžius: „Geras yra Viešpats tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško. Gera laukti kantriai, kol išgelbėjimas ateis iš Viešpaties.“ (Raudų 3:25, 26) Paskirtu laiku Jehova viską atskleis mūsų didžiausiam džiaugsmui. Kodėl nereikia tuo abejoti?

21 Apmąstykime, ką įkvėptas psalmininkas giedojo Jehovai: „Tu atveri savo ranką ir patenkini kiekvienos gyvos būtybės troškimą.“ (Psalmyno 145:16) Metams bėgant mūsų norai keičiasi. Vaikystėje troškome visai ko kito nei dabar. Požiūris į gyvenimą labai priklauso nuo to, ką patiriame ir kuo viliamės. Bet naujajame pasaulyje Jehova iš tikrųjų patenkins visus deramus troškimus.

22. Kodėl trokštame šlovinti Jehovą?

22 Dabar svarbiausia likti Dievui ištikimiems. „Iš prievaizdų reikalaujama, kad būtų patikimi.“ (1 Korintiečiams 4:2) Esame šlovingos gerosios naujienos apie Dievo Karalystę prievaizdai. Jeigu entuziastingai ją visiems skelbiame, einame tiesiu keliu. Vis dėlto „nesėkmės metas“ gali ištikti bet kurį. (Mokytojo 9:11) Kad neprislėgtų bereikalingas nerimas dėl rytojaus, stiprink tikėjimą didinga prikėlimo viltimi. Žinok: jei ir nesulauktum Kristaus valdymo Tūkstantmečio, išlaisvinimas vis tiek ateis. Jehovos numatytu laiku galėsi ištarti tai, ką jam pasakė Jobas: „Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu.“ Jehova laukia, kada galės prikelti visus, kurių atminimą saugo. Tebūna jam šlovė! (Jobo 14:15, Brb)

[Išnašos]

^ pstr. 2 Skaityk 1988 m. liepos 8 d. Atsibuskite!, p. 10, anglų k. (1990 m. rugpjūčio 8 d., p. 20, rusų k.). Išleido Jehovos liudytojai.

^ pstr. 3 „Jehovos liudytojai — Dievo Karalystės skelbėjai“, p. 662 (išleido Jehovos liudytojai).

Ar prisimeni?

• Pagal ką žmonės bus teisiami Tūkstantmečio laikotarpiu?

• Kodėl vieni „prisikels gyventi“, o kiti „stoti į teismą“?

• Kaip mus guodžia prikėlimo viltis?

• Kaip mintis iš Psalmyno 145:16 padeda per daug nesirūpinti tuo, ko nežinome?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Kaip padeda tikėjimas prikėlimu?