Greitai skurdo nebebus

ROJAUS vaizdai, kaip šio žurnalo viršelyje, ypač patrauklūs žmonėms, kenčiantiems skurdą. Puikiame sode, pavadintame Edenu, gyveno pirmieji žmonės — Adomas ir Ieva. (Pradžios 2:7-23) Nors tas rojus buvo prarastas, tikėjimas būsimuoju rojumi — naujame pasaulyje be nepriteklių — nėra vien svajonė. Tai patikimas Biblijos pažadas.

Pagalvokime, ką pažadėjo Jėzus Kristus paskutinę savo gyvenimo žemėje dieną. Vienas iš dviejų nusikaltėlių, irgi prikaltų ant stulpo mirti, parodė Jėzui, jog tiki Dievo galia išspręsti žmonijos problemas. Jis paprašė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Akivaizdu, tas piktadarys tikėjo, kad Kristus valdys kaip Karalius ir kad mirusieji bus prikelti. Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau šiandien: su manimi būsi rojuje.“ (Luko 23:42, 43; NW)

Apie rojaus gyventojus Biblijoje sakoma: „Jie statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių.“ (Izaijo 65:21) „Tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti. Tai ištarė Galybių Viešpaties lūpos!“ (Michėjo 4:4)

Tad kodėl dabar tiek skurstančių? Kokios pagalbos iš Dievo gali tikėtis vargstantieji? Kada skurdo išvis nebebus?

Kodėl leidžiama egzistuoti skurdui?

Adomas ir Ieva prarado rojų patikėję maištingo angelo žodžiais. Kalbėdamas per gyvatę, Šėtonas sugundė Ievą pažeisti Dievo įstatymą, draudžiantį valgyti nuo vieno medžio. Ji patikėjo, kad nepriklausoma nuo Dievo bus laimingesnė. Paskui Ieva pasiūlė Adomui paragauti uždrausto vaisiaus, ir šis verčiau paklausė žmonos, o ne Dievo. (Pradžios 3:1-6; 1 Timotiejui 2:14, Brb)

Pagrįstai išvaryta iš rojaus maištingoji pora turėjo sunkiai dirbti ir savo prakaitu pelnytis duoną. Jehova iki šiol leidžia Šėtonui valdyti pasaulį, tad akivaizdu, ką atnešė Adomo ir Ievos neklusnumas. Istorija aiškiai liudija, kad žmonės patys įkurti žemėje rojaus nesugebės. (Jeremijo 10:23, Brb) Taigi atsisakius Dievo vadovavimo, žmoniją prislėgė didžiulės problemos, tarp jų ir skurdas. (Mokytojo 8:9)

Tačiau vargšai nėra palikti be vilties. Dievo įkvėptame Žodyje, Biblijoje,  daug patarimų, teikiančių jiems paguodos.

„Nesisielokite“

Kalbėdamas susirinkusiai miniai, kurioje buvo daug vargšų, Jėzus sakė: „Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?.. Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ — arba: ‘Ką gersime?’ — arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.“ (Mato 6:26-33)

Vargšui nereikia vogti. (Patarlių 6:30, 31) Jeigu svarbiausia jam Dievas, nestokos nieko. Štai kaip buvo su vienu vyru iš Lesoto (pietų Afrika), Tukisu. 1998 metais kilusiam maištui nuslopinti į šalį buvo įvesta svetima armija. Pasinaudoję suirute, nusikaltėliai plėšė parduotuves, žmonės neteko darbo, labai trūko maisto.

Tukisas gyveno vargingiausioje sostinės dalyje. Kad nemirtų badu, daugelis jo kaimynų irgi plėšikavo. Vieną dieną grįžęs į savo kambarėlį, Tukisas pamatė, kad jo sugyventinė Maseiso prisivogusi visokių maisto prekių. „Nešk viską lauk, — paliepė Tukisas ir paaiškino, jog Dievo įstatymas draudžia vogti. Ši pakluso, o kaimynai juodu išjuokė ir vogtą maistą pasiėmė sau.

Tukisas žinojo, kad pasielgė teisingai, nes studijavo Bibliją su Jehovos liudytojais. Ar paklusus Dievo įstatymui teko badauti? Ne. Po kurio laiko su Tukisu susisiekė Jehovos liudytojų bendruomenės, kurios sueigas jis lankė, vyresnieji ir parūpino ką pavalgyti. Pasirodo, bendratikiai iš kaimyninės Pietų Afrikos Respublikos Lesoto broliams bei sesėms atsiuntė daugiau kaip dvi tonas įvairių produktų. Tukiso klusnumas Dievui ir bendruomenės parodyta meilė labai paveikė Maseiso — moteris irgi pradėjo studijuoti Bibliją. Ilgainiui jiedu įteisino savo santuoką, pasirengė krikštui ir dabar abu ištikimai tarnauja Jehovai.

Jehova Dievas rodo dėmesį vargšams. (Skaityk rėmelį „Kaip Dievas žiūri į vargšus?“) Jis maloningai pasirūpino, kad  žmonės, tokie kaip Tukisas ir Maseiso, galėtų įgyti daugiau žinių apie jį. Savo Žodyje Dievas duoda naudingų patarimų kiekvienai dienai.

Puiki pagalba

Laikydamiesi Jehovos požiūrio, liudytojai visada stengiasi padėti beturčiams. (Galatams 2:10) Kai kur nors įvyksta stichinė nelaimė ir nukenčia tikrieji krikščionys, jų bendratikiai tuoj pat noriai suteikia būtiną pagalbą. O pirmiausia liudytojams rūpi dvasinės žmonių, tarp jų ir vargšų, reikmės. (Mato 9:36-38) Per pastaruosius 60 metų tūkstančiai išlavintų Dievo tarnų savanoriškai tarnauja misionieriais svetur. Štai viena misionierių pora iš Suomijos, išmokusi pietų sotų kalbą, kaip tik padėjo minėtiems Tukisui ir Maseiso tapti Jėzaus mokiniais. (Mato 28:19, 20) Tokia tarnyba reikalauja pasiaukojimo — neretai tenka atsisakyti patogaus gyvenimo ir vykti į neturtingą šalį.

Vogti, kad išgyventum, tikriesiems krikščionims ne išeitis. Jie tiki, kad Jehova Dievas visada padeda savo tarnams. (Hebrajams 13:5, 6) Vienas būdas, kaip jis rūpinasi savo tauta, — per pasaulinę jo garbintojų organizaciją.

Antra, Jehova duoda vargstantiems praktinių pamokymų, kaip gyventi. Šventajame Rašte liepiama: „Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet imasi triūso, dirbdamas  savo rankomis gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.“ (Efeziečiams 4:28) Daugelis neturinčių darbo patys ko nors imasi, pavyzdžiui, pradeda daržininkauti. Be to, taikydami Biblijos principą vengti blogų įpročių, tokių kaip girtuoklystė, neturtingai gyvenantys žmonės gali sutaupyti. (Efeziečiams 5:18)

Pasaulis be skurdo — kada?

Biblijoje sakoma, kad gyvename paskutinėmis Šėtono valdymo dienomis. (2 Timotiejui 3:1) Netrukus Dievo Jehovos įgaliotas Jėzus Kristus imsis teisti žmoniją. Kas tada įvyks? Į tai atsakė pats Jėzus viename iš savo palyginimų: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.“ (Mato 25:31-33)

Avys palyginime yra žmonės, paklūstantys Jėzaus karališkai valdžiai. Jie prilyginti avims, nes seka paskui savo Ganytoją. (Jono 10:16) Tokie romūs žmonės galės gyventi naujajame pasaulyje, kuriame, tobulai valdant Jėzui, skurdo nebebus. O prilygintieji ožiams Jėzaus valdymą atmeta, todėl bus sunaikinti. (Mato 25:46)

Dievo Karalystė padarys galą blogiui. Skurdo nebeliks, o žemėje gyvens vienas kitą mylintys ir globojantys žmonės. Kad toks naujas pasaulis įmanomas, galima įsitikinti pažvelgus į tarptautinę Jehovos liudytojų broliją. Jėzus yra pasakęs: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ (Jono 13:35)

[Rėmelis/iliustracijos 6, 7 puslapiuose]

KAIP DIEVAS ŽIŪRI Į VARGŠUS?

Pasak Biblijos, žmonijos Kūrėjas „alkaniems parūpina duonos“. (Psalmyno 146:7) Kad jis rūpinasi vargšais, pabrėžia daugiau nei šimtas Šventraščio eilučių.

Pavyzdžiui, Jehovos Įstatyme senovės Izraeliui buvo pasakyta, kad nuimdami derlių ūkininkai nepjautų iki pat savo lauko pakraščių ir nesurinktų, kas likę nuo alyvmedžių ar vynmedžių. Tai turėjo atitekti našlaičiams, našlėms, ateiviams ir beturčiams. (Kunigų 19:9, 10; Pakartoto Įstatymo 24:19-21)

Be to, Dievas liepė izraelitams: „Neskriausite našlės ar našlaičio. Jei juos nuskriaustum, kai tik jie manęs šauksis, aš tikrai išgirsiu jų šauksmą. Degsiu pykčiu ir išžudysiu jus kalaviju. Jūsų žmonos taps našlėmis, o jūsų vaikai — našlaičiais.“ (Išėjimo 22:21-23 [22:22-24, Brb]) Deja, turtingi izraelitai dažniausiai to nepaisė. Dėl šio ir kitų nusižengimų Jehova per pranašus juos vis perspėdavo. (Izaijo 10:1, 2; Jeremijo 5:28; Amoso 4:1-3) Galiausiai jis leido asirams, vėliau babiloniečiams nukariauti izraelitų žemes. Daugybė jų buvo išžudyta, o likę gyvi išvesti nelaisvėn į svetimus kraštus.

Dievo mylimas Sūnus Jėzus Kristus, kaip ir jo Tėvas, nuoširdžiai rūpinosi vargšais. Apie savo tarnybos tikslą jis pasakė: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.“ (Luko 4:18) Bet Jėzus skelbė ne tik vargstantiems. Mielai padėdavo ir turtuoliams, tačiau ne kartą parodė, kad beturčiai jam ypač rūpi. Štai ką Jėzus patarė vienam turtingam valdininkui: „Parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai įsigysi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!“ (Luko 14:1, 12-14; 18:18, 22; 19:1-10)

Jehova Dievas ir jo Sūnus tikrai rūpinasi vargšais. (Morkaus 12:41-44; Jokūbo 2:1-6) Jehova saugo atmintyje milijonus jau mirusių beturčių ir visus juos prikels gyventi naujajame pasaulyje, kuriame skurdo nebebus. (Apaštalų darbų 24:15)

[Iliustracijos]

Tarptautinė Jehovos liudytojų brolija įrodo, kad naujasis pasaulis galimas

[Iliustracija 5 puslapyje]

Tukisas ir Maseiso su misionieriumi, vedusiu Biblijos studijas Tukisui

[Iliustracija 5 puslapyje]

Maseiso prie savo namų su misioniere, vedusia jai Biblijos studijas