Skaitytojų klausimai

Kodėl Dovydas ir Batšeba nebuvo nubausti mirtimi už paleistuvystę, tačiau jų naujagimis turėjo mirti?

Įstatyme, duotame per Mozę, pasakyta: „Jei vyras pagautas gulintis su kito žmona, jiedu abu — vyras ir moteris, su kuria jis sugulė, — turi mirti. Taip pašalinsi pikta iš Izraelio.“ (Pakartoto Įstatymo 22:22) Jeigu Jehova Dievas būtų leidęs teisti Dovydą ir Batšebą Įstatymui pavaldiems teisėjams, abu svetimautojus būtų nubaudę mirtimi. Kadangi žmonės negali žinoti, kas slypi kito širdyje, jie būtų teisę už padarytą nuodėmę, tai yra remdamiesi faktais. Izraelyje svetimautojus bausdavo mirtimi. Teisėjai nebuvo įgalioti atleisti tokią nuodėmę.

Bet tikrasis Dievas, matydamas širdis, gali atleisti nuodėmes, jeigu tam yra pagrindo. Kadangi teisti reikėjo Dovydą, su kuriuo Jehova sudarė Karalystės sandorą, išimties tvarka reikalo ėmėsi Jis pats. (2 Samuelio 7:12-16) „Visos žemės Teisėjas“ turėjo tokią teisę. (Pradžios 18:25)

Ką Jehova įžvelgė Dovydo širdyje? Iš 51 psalmės prierašo aišku, kad joje apsakomi Dovydo jausmai, „atėjus pranašui Natanui po jo nusidėjimo su Batšeba“. Psalmyno 51:3-6 [51:1-4, Brb] skaitome, ko jis maldauja: „Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo; iš savo begalinio gailestingumo sunaikink mano maištingus darbus. Kaskart nuplauk mano kaltę, apvalyk mane nuo mano nuodėmės! Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis. Tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas pikta tavo akyse.“ Matydamas, kaip Dovydas graužiasi ir visa širdimi atgailauja, Jehova nusprendė, jog galima nusidėjėlių pasigailėti. Juk ir pats Dovydas buvo gailestingas, o su tokiais Jehova elgiasi gailestingai. (1 Samuelio 24:5-8 [24:4-7, Brb]; Mato 5:7; Jokūbo 2:13) Todėl kai Dovydas prisipažino nusidėjęs, Natanas jam tarė: „Viešpats atleidžia tavo nuodėmę. Tu nemirsi.“ (2 Samuelio 12:13)

Vis dėlto Dovydas ir Batšeba neišvengė nuodėmės pasekmių. „Kadangi tai darydamas paniekinai Viešpatį, — pasakė karaliui Natanas, — tau gimęs kūdikis mirs.“ Ir nors Dovydas septynias dienas pasninkavo bei liūdėjo, vaikas susirgo ir mirė. (2 Samuelio 12:14-18)

Kai kam nelengva perprasti, kodėl berniukas turėjo mirti, jeigu Pakartoto Įstatymo 24:16 rašoma: „Nei vaikai bus baudžiami už tėvus.“ Tačiau nepamirškime: jei šią bylą būtų svarstę teisėjai, gyvybes būtų praradę abu nusidėjėliai ir dar negimęs jų vaikas. Sūnaus netektis tikriausiai padėjo Dovydui geriau suvokti, kaip Jehova supyko dėl jo nuodėmės su Batšeba. Neabejokime, kad Jehova pasielgė teisingai, nes jo „kelias tobulas“. (2 Samuelio 22:31)

[Iliustracija 31 puslapyje]

Dovydas atgailavo iš visos širdies