Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl pasaulyje nėra vienybės?

Kodėl pasaulyje nėra vienybės?

Kodėl pasaulyje nėra vienybės?

„Pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo tarptautinė bendruomenė susivienijo. [...] Tad dabar žmonija turi galimybę įgyvendinti ilgai lauktą naujos pasaulio tvarkos pažadą.“

ŠIUOS žodžius praėjusio šimtmečio pabaigoje pasakė Jungtinių Valstijų prezidentas. Tarptautiniai tų dienų įvykiai, regis, įžiebė viltį, kad pasaulyje netrukus įsigalės vienybė. Vienas po kito žlugo totalitariniai režimai. Sulig Berlyno sienos griuvimu Europoje prasidėjo nauja era. Visų nuostabai, subyrėjo Sovietų Sąjunga, kuri, dažno vakariečio nuomone, buvo globalinių konfliktų kurstytoja. Baigėsi šaltasis karas ir pasigirdo optimistinės kalbos apie nusiginklavimą, netgi branduolinį. Tiesa, Persijos įlankoje kilo karas, bet tai atrodė tik laikina kliūtis, dar labiau paskatinusi tautas siekti naujos tvarkos — taikaus sambūvio.

Geri poslinkiai buvo matyti ne tik politikoje, bet ir kitose srityse. Daug kur kilo pragyvenimo lygis. Medicinos pažanga leido gydytojams daryti tai, ką dar prieš kelis dešimtmečius būtų laikę stebuklais. Daugelyje šalių ekonomika augo taip sparčiai, jog atrodė, kad netrukus žmonės džiaugsis visuotiniu klestėjimu. Viskas riedėjo lyg ir reikiama linkme.

Tačiau šiandien, po gan trumpo laiko, belieka stebėtis: „Kas gi atsitiko? Kur ta lauktoji žmonijos vienybė?“ Pasaulis, rodos, grįžta į senas vėžes. Nuolat girdime pranešimus apie mirtininkų išpuolius, teroristų atakas, didėjančią masinio naikinimo ginklų gamybą bei kitas sukrečiančias žinias. Dėl tokių įvykių pasaulio vienybė vis labiau irsta. Vienas žymus finansininkas neseniai pasakė: „Atsidūrėme aklavietėje — smurtas gimdo dar didesnį smurtą.“

Pasaulis vienijasi ar skaldosi?

Įkūrus Jungtinių Tautų Organizaciją, vienas iš jos paskelbtų tikslų buvo „plėtoti draugiškus šalių santykius, grindžiamus tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principų pagarba“. Ar šiandien, po beveik 60 metų, šis kilnus siekis jau įgyvendintas? Anaiptol! Tautoms pirmiausia rūpi ne „draugiški [...] santykiai“, o „laisvas apsisprendimas“. Tautos ir etninės grupės, gindamos savo nacionalinį tapatumą bei suverenitetą, vis labiau skaldo pasaulį. Iš pradžių Jungtinės Tautos susidėjo iš 51 valstybės, o dabar šioje organizacijoje jau yra 191 narė.

Minėjome, kad XX amžiaus pabaigoje sušvito pasaulio vienybės viltis. Bet ilgainiui ji ėmė blėsti, nes visuomenė vis labiau skaldėsi. Smurtas irstančioje Jugoslavijoje, susirėmimai tarp Čečėnijos ir Rusijos, karas Irake bei nesiliaujančios žudynės Vidurio Rytuose — visa tai liudija apie nuolat stiprėjančią nesantaiką.

Aišku, pasaulio taikai pasiekti dedama daug geranoriškų, nuoširdžių pastangų. Tačiau suvienyti žmonijos nepavyksta. Daugeliui kyla klausimas: kodėl pasaulio vienybė tokia nepasiekiama? kur žengia žmonija?

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 3 puslapyje]

AP Photo/Lionel Cironneau

Arlo K. Abrahamson/AFP/Getty Images