Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Sąžiningu elgesiu šlovinamas Jehova

Sąžiningu elgesiu šlovinamas Jehova

Karalystės skelbėjai praneša

Sąžiningu elgesiu šlovinamas Jehova

VISAME pasaulyje Jehovos liudytojai — jauni ir seni — pasižymi sąžiningumu. Štai pavyzdžiai iš trijų skirtingų žemės kampelių.

Nigerijoje gyvenanti septyniolikmetė Olusola vieną dieną grįždama iš mokyklos rado piniginę. Mergina nunešė ją direktoriui. Šis suskaičiavo pinigus — iš viso 6200 nairų (apie 115 litų) — ir atidavė juos mokytojui, kuris buvo pametęs tą piniginę. Dėkingas pedagogas padovanojo jaunuolei 1000 nairų patardamas juos sumokėti už mokslą. Sužinoję apie tai, kiti mokiniai ėmė iš Olusolos šaipytis. Po keleto savaičių vienam moksleiviui pavogė pinigus ir pedagogams teko apieškoti visus mokinius. „Stokis čia, — tarė Olusolai anas mokytojas. — Žinau, kad nė vienas Jehovos liudytojas nevagia.“ Pinigus rado pas tuos du vaikinukus, kurie šaipėsi iš Olusolos, ir jiedu buvo griežtai nubausti. Jaunuolė rašė: „Džiaugiuosi, kad kiti žino, jog esu Jehovos liudytoja ir jog nė vienas mūsiškis nevagia. Toks elgesys šlovina Jehovą.“

Kartą išeidamas iš namų argentinietis Marselas už keleto metrų nuo durų pamatė portfelį. Įsinešė jį į vidų ir su žmona atsargiai atidarė. Savo nuostabai, rado didžiulę sumą pinigų, kredito korteles ir keletą pasirašytų čekių (vienas net milijono pesų, tai yra maždaug 850000 litų). Ant vienos sąskaitos buvo savininko telefono numeris. Paskambino jam ir sutarė, kad grąžins radinį Marselo darbovietėje. Tas vyras atvyko susinervinęs. Marselo darbdavys jį nuramino sakydamas, jog radinys pateko į Jehovos liudytojo rankas. Kai portfelio savininkas atsidėkojo tik 20 pesų (maždaug 15 litų), Marselo darbdavys, kuriam didelį įspūdį padarė liudytojo sąžiningumas, labai dėl to supyko. Marselas nepraleido progos jam paaiškinti, kad būdamas Jehovos liudytojas visada yra sąžiningas.

O štai kas nutiko Kirgizijoje. Šešiametis Rinatas atrado netoliese gyvenusios ponios piniginę. Joje buvo 1100 somų (maždaug 65 litai). Kai Rinatas atidavė juos anai kaimynei, ši, perskaičiavusi pinigus, berniuko mamai pasakė, kad trūksta 200 somų. Mažasis tvirtino jų nepaėmęs. Tuomet visi trys apieškojo vietą, kur gulėjo piniginė, ir rado tuos 200 somų. Kaimynė negalėjo atsistebėti. Ji dėkojo Rinatui ir jo mamai, kad berniukas grąžino pinigus ir kad yra auklėjamas krikščioniškai.