Darbas — palaima ar prakeikimas?

„Nieko nėra geriau žmogui, kaip [...] rasti pasitenkinimo savo triūse“ (Mokytojo 2:24).

„TIESIOG griūvu iš nuovargio.“ Panašiai per vieną neseną apklausą atsakė kas trečias darbuotojas, paklaustas, kaip jaučiasi darbo dienos pabaigoje. Ir nenuostabu. Žmones vargina įtampa: jie dirba ilgiau, jei nesuspėja, dar dirba namie, dažnai nesulaukdami iš darbdavio nė menkiausios padėkos.

Šiais masinės gamybos laikais daugelis pasijuto tesą milžiniškos beveidės mašinos sraigteliai. Jokių idėjų, jokios kūrybos. Dėl to, žinoma, keičiasi žmonių požiūris. Noras domėtis savo darbu greitai blėsta. Troškimas atlikti jį meistriškai užgęsta. Ilgainiui darbas gali tapti nemėgstamas, netgi nekenčiamas.

Ištirkime savo nuostatą

Tiesa, kartais aplinkybių pakeisti neįmanoma. Tačiau tikriausiai sutiksite,  jog galime keisti nuostatą. Jeigu pastebite, kad į darbą žiūrite kiek neigiamai, verta būtų tuo klausimu patyrinėti Biblijos principus bei sužinoti Dievo požiūrį. (Mokytojo 5:17 [5:18, Brb].) Ne vienam tai padėjo rasti daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo.

Dievas — didžiausias darbštumo Pavyzdys. Dievas yra darbininkas. Galbūt Jo tokiame vaidmenyje net neįsivaizdavome, bet apie tai byloja pačios pirmosios Biblijos eilutės. Pradžios knyga prasideda žodžiais, kad Jehova sukūrė dangų ir žemę (Pradžios 1:1). Tik pamąstykime, kuo turėjo Jehova tapti kurdamas! Konstruktoriumi, planuotoju, inžinieriumi, menininku, medžiagų žinovu, darbų vykdytoju, chemiku, biologu, zoologu, programuotoju, kalbininku ir dar daug kuo (Patarlių 8:12, 22-31).

Kokia buvo Dievo darbų kokybė? Pasak Biblijos, visa, ką jis padarė, buvo labai gera (Pradžios 1:4, 31). Kūrinija išties „skelbia Dievo šlovę“, todėl ir mes turime jį šlovinti (Psalmyno 19:2 [19:1, Brb]; 148:1).

Tačiau sukūręs dangų, žemę ir pirmąją žmonių porą Dievas nenustojo darbuotis. Jo Sūnus, Jėzus Kristus, pasakė: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei“ (Jono 5:17). Taip, Jehova tebesirūpina kiekviena gyva būtybe, palaiko visą kūriniją ir globoja savo ištikimus garbintojus (Nehemijo 9:6; Psalmyno 36:7 [36:6, Brb]; 145:15, 16). Jis net paveda tam tikras užduotis žmonėms, savo „bendradarbiams“ (1 Korintiečiams 3:9).

Darbas gali būti palaima. Bet argi Biblijoje nesakoma, jog darbas yra prakeikimas? Skaitant Pradžios 3:17-19 gali atrodyti, kad pirmąją porą Dievas nubaudė, uždėdamas jiems darbo naštą. Paskelbdamas maištininkams nuosprendį Dievas tarė Adomui: „Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn.“ Ar tai reiškė, kad darbas — pasmerkimas?

Ne. Tačiau dėl Adomo ir Ievos neklusnumo Edeno sodas tuomet nebebuvo plečiamas. Dievas žemę prakeikė. Norint iš jos prasimaitinti, reikėjo sunkiai triūsti ir lieti prakaitą (Romiečiams 8:20, 21).

Vis dėlto darbas neturėjo būti prakeikimas. Pasak Biblijos, jis — brangintina palaima. Kaip jau minėjome, Dievas pats uoliai darbuojasi. Sukurdamas žmones pagal savo paveikslą, Jehova juos apdovanojo gebėjimu prižiūrėti žemę ir pavedė ja rūpintis (Pradžios 1:26, 28; 2:15). Tą užduotį jis davė anksčiau, nei ištarė Pradžios 3:19 užrašytus žodžius. Jei darbas — tik blogis ir prakeikimas, Jehova niekada nebūtų raginęs žmonių dirbti. Štai Nojus su šeima nenuilstamai triūsė iki tvano ir po jo. Jėzaus mokiniai irgi buvo skatinami darbuotis (1 Tesalonikiečiams 4:11).

Deja, visi gerai žinome, kad šiandien darbas neretai pasidaro našta. Įtampa, kenksmingos darbo sąlygos, monotonija, nusivylimas, konkurencija, apgaulė, neteisybė — tarsi anie „erškėčiai ir usnys“. Bet pats darbas nėra joks prakeiksmas. Mokytojo 3:13 sakoma, jog darbas bei jo teikiamas pasitenkinimas — Dievo dovana. (Žiūrėkite rėmelį „Kai dėl darbo patiriame stresą“.)

Savo darbu galime šlovinti Dievą. Gerai ir meistriškai atliktas darbas vertinamas visur ir visada. Biblijos požiūriu, kokybė —  vienas svarbiausių darbo aspektų. Pats Dievas viską daro nepaprastai meistriškai. Jis apdovanojo mus daugybe talentų bei sugebėjimų ir nori, kad nuveiktume ką nors gera. Pavyzdžiui, statant senovės Izraelyje padangtę Jehova pripildė Becalelį ir Oholiabą išminties, sumanumo ir žinių atlikti įvairius meniškus ir naudingus darbus (Išėjimo 31:1-11). Akivaizdu, Dievui labai rūpėjo, kad viską jie padarytų dailiai, meistriškai, taip kaip nurodyta.

Žinoti Dievo požiūrį šiuo klausimu labai svarbu. Tai padeda suprasti, jog mūsų sugebėjimai ir darbo įgūdžiai tam tikra prasme yra Dievo dovanos, už kurias turėtume būti dėkingi. Dėl to krikščionys raginami žiūrėti į darbą atsakingai, tarsi jo vertintojas būtų pats Dievas: „Ką tik darytumėte,  darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms“ (Kolosiečiams 3:23). Jeigu Dievo tarnai dirba stropiai, bendradarbiai bei kiti labiau atkreips dėmesį į jų skelbiamą žinią. (Žiūrėkite rėmelį „Darbe vadovaukitės Biblijos principais“.)

Turint tai omenyje, naudinga pamąstyti: ar savo darbą atliekame uoliai ir gerai? ar būtų juo patenkintas Dievas? ar patys džiaugiamės tuo, kaip dirbame? Jeigu ne, vadinasi, yra kur pasitaisyti. (Patarlių 10:4; 22:29.)

Neapleiskite dvasinių dalykų. Uoliai triūsti — girtina, tačiau kad darbas ir gyvenimas džiugintų, dar reikia dvasingumo. Karalius Saliamonas, kuris sunkiai dirbo ir galėjo mėgautis visais įmanomais turtais bei malonumais, padarė tokią išvadą: „Bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją“ (Mokytojo 12:13).

Taigi visur kur turime atsižvelgti į Dievo valią. Ar paisome jos, o gal elgiamės priešingai? Ar stengiamės daryti tai, kas malonu Dievui, o gal norime įtikti tik sau? Jei  nevykdome Dievo valios, galiausiai patirsime sielvartą, vienatvę ir tuštumą.

Darbo išsekintiems vadovams Stivenas Berglasas patarė susirasti „kokį naudingą užsiėmimą, kuris būtų prie širdies, ir skirti jam laiko“. Nėra geresnio užsiėmimo, kaip tarnauti Tam, kuris mums davė sugebėjimų ir įgūdžių prasmingai darbuotis. Darydami kas malonu Kūrėjui, patys būsime patenkinti. Jėzui jo Tėvo paskirtas darbas buvo tarsi sveikas, skanus bei stiprinantis maistas (Jono 4:34; 5:36). Ir nepamirškite: Dievas, didžiausias darbštumo Pavyzdys, kviečia mus tapti jo „bendradarbiais“ (1 Korintiečiams 3:9).

Garbindami Dievą bei ugdydamiesi dvasingumą, sugebėsime labiau vertinti savo darbą ir įsipareigojimus. Kadangi darbe netrūksta įtampos, kyla konfliktų, reikia vykdyti reikalavimus, tvirtas tikėjimas ir dvasingumas padeda būti geresniais darbuotojais ar darbdaviais. Kita vertus, patirdami sunkumų šiame bedieviškame pasaulyje, aiškiau suvokiame, kur dar turime parodyti tikėjimą. (1 Korintiečiams 16:13, 14.)

Kada darbas teiks džiaugsmą visiems

Tie, kas dabar labai stengiasi įtikti Dievui, gali žvelgti į ateitį, kai jis atkurs rojų ir visoje žemėje bus daugybė prasmingo darbo. Ką tada žmonės darys? Jehovos pranašas Izaijas nusakė: „Jie statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių. Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose, sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius. [...] Mano išrinktieji ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais“ (Izaijo 65:21-23).

Kaip tuomet bus malonu dirbti! Žinodamas Dievo valią ir ją vykdydamas, galite būti tarp Jehovos palaimintųjų ir visada „savo užsiėmime rasti pasitenkinimo“ (Mokytojo 3:13).

[Anotacija 8 puslapyje]

Dievas — didžiausias darbštumo Pavyzdys (Pradžios 1:1, 4, 31; Jono 5:17).

[Anotacija 8 puslapyje]

Darbas gali teikti džiaugsmo (Pradžios 1:28; 2:15; 1 Tesalonikiečiams 4:11).

[Anotacija 8 puslapyje]

Savo darbu galime šlovinti Dievą (Išėjimo 31:1-11; Kolosiečiams 3:23).

[Anotacija 8 puslapyje]

Ugdykitės dvasingumą (Mokytojo 12:13; 1 Korintiečiams 3:9).

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

KAI DĖL DARBO PATIRIAME STRESĄ

Medicinos specialistai stresą darbe priskiria prie sveikatai pavojingų veiksnių. Jis gali sukelti opaligę, depresiją, net pastūmėti į savižudybę. Japonai net turi tam specialų terminą — karoši („mirtis nuo persidirbimo“).

Tokio streso priežastys įvairios, pavyzdžiui: pasikeičia jūsų darbo laikas ar sąlygos, nesutariate su vadovybe, gaunate kitokį darbą arba pareigas, esate atleidžiamas ar išeinate į pensiją. Įtampai sumažinti kai kurie pereina dirbti kitur arba keičia aplinką. Kiti bando savyje viską užslopinti, bet susikaupę neigiami jausmai vis tiek prasiveržia, dažniausiai šeimoje. Ne vieną apima depresija, prislegia neviltis.

Įveikti stresą darbe krikščionims padeda Biblija. Joje yra pagrindinės gairės, padedančios mums išgyventi sunkiu metu ir įgauti daugiau dvasinės bei emocinės stiprybės. Antai Jėzus pasakė: „Nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo.“ Tai paraginimas spręsti šios dienos, ne rytojaus problemas. Šitaip jų neišpūsime ir kartu nusiraminsime. (Mato 6:25-34.)

Krikščionims svarbu pasitikėti Dievu, o ne savo jėgomis. Jeigu jaučiamės visiškai išsekę, Dievas gali suteikti ramybės, džiaugsmo ir išminties pakelti bet kokius išmėginimus. „Būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga“, — rašė apaštalas Paulius (Efeziečiams 6:10; Filipiečiams 4:7).

Pagaliau stresinė situacija gali net išeiti į gera. Sunkumai paskatina šauktis Jehovos, ieškoti jo bei juo pasitikėti. Taip pat toliau ugdytis krikščionio asmenybę bei ištvermę. Paulius skatina mus didžiuotis ‘sielvartais, žinant, kad sielvartas gimdo ištvermę, ištvermė — išmėgintą dorybę, išmėginta dorybė — viltį’ (Romiečiams 5:3, 4).

Taigi, užuot prislėgęs, stresas kartais net padeda dvasiškai sustiprėti.

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

DARBE VADOVAUKITĖS BIBLIJOS PRINCIPAIS

Krikščionio požiūris į darbą ir elgesys gali paskatinti bendradarbius bei kitus atkreipti dėmesį į Biblijos žinią. Laiške Titui apaštalas Paulius ragina, kad tie, kas dirba, „būtų visa kame klusnūs savo šeimininkams, stengtųsi jiems įtikti ir neprieštarauti, kad nevogtų, bet parodytų gražią visokeriopą ištikimybę, kad visu kuo puoštų mūsų Gelbėtojo Dievo mokymą“ (Titui 2:9, 10).

Štai ką vienas verslininkas parašė pagrindiniam Jehovos liudytojų biurui: „Norėčiau priimti į darbą Jehovos liudytojus. Žinau, kad jie sąžiningi, nuoširdūs ir niekada neapgaus. Pasitikiu tik Jehovos liudytojais. Labai prašyčiau padėti.“

Krikščionė Kaili dirba sekretore privačios mokyklos priimamajame. Per nesusipratimą bendradarbė ją mokinių akivaizdoje išplūdo. „Turėjau pagalvoti, kaip neapgėdinti Jehovos vardo“, — pasakoja Kaili. Kitas penkias dienas ji vis mąstė, kokiais Biblijos principais galėtų vadovautis. Vieną rado Romiečiams 12:18: „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12:18). Ji elektroniniu paštu pasiuntė bendradarbei žinutę ir atsiprašė dėl kilusios nesantaikos. Kaili paprašė ją pasilikti po darbo ir išsiaiškinti, kas įvyko. Po atviro pokalbio kolegė atlyžo ir pripažino, jog Kaili pasielgė išmintingai. „Tam turbūt paskatino tavo religija“, — pasakė ji Kaili ir atsisveikindama nuoširdžiai ją apkabino. Kokią išvadą padarė mūsų sesuo? „Jei vadovaujamės Biblijos principais, viskas išeina į gera.“

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Daugelis darbininkų jaučiasi tesą milžiniškos beveidės mašinos sraigteliai

[Šaltinio nuoroda]

Japan Information Center, Consulate General of Japan in NY

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]

Žemės rutulys: NASA photo