Tėvai, rūpinkitės savo šeimos poreikiais

„Jeigu kas nesirūpina savaisiais, [...] tai yra užsigynęs tikėjimo“ (1 TIMOTIEJUI 5:8).

1, 2. a) Kodėl džiugu matyti visą šeimą sueigose? b) Kokių sunkumų tenka įveikti šeimai, kad į sueigas atvyktų laiku?

PRIEŠ prasidedant krikščionių bendruomenės sueigai, dairydamasis aplink regi švarius, tvarkingai aprengtus vaikus, sėdinčius greta savo tėvų. Argi ne malonu matyti šeimas, kurias vienija meilė Jehovai ir vienas kitam? Tačiau galbūt visai nepagalvoji, kiek daug pastangų joms reikia, kad į sueigas atvyktų laiku.

² Neretai tėvai būna užsiėmę ištisomis dienomis, o sueigų vakarais šeimai reikia suktis dar vikriau: pasigaminti valgį, susitvarkyti, išmokti pamokas. Sunkiausia našta tenka tėvams, nes jie turi pasirūpinti, kad visi būtų švarūs, pavalgę ir susiruošę. Vaikams dar, žiūrėk, pačiu netinkamiausiu momentu kas nors nutinka. Vyriausiasis žaisdamas susiplėšo kelnes, jaunėlis valgydamas apsipila, vaikai susikivirčija. (Patarlių 22:15.) Kaip tada? Trumpai tariant, net jeigu tėvai atidžiai suplanuoja vakarą, viskas gali pakrypti kitaip. Vis dėlto šeima beveik kaskart suskumba atvykti į Karalystės salę gerokai prieš sueigą. Kaip smagu juos čia matyti savaitėms, metams bėgant, vaikams vis augant ir tarnaujant Jehovai!

3. Iš kur žinome, kad Jehova labai brangina šeimas?

³ Nors jums, tėvai, kartais šeimos rūpesčiai nelengvi, netgi varginantys, neabejokite, kad Jehova labai vertina jūsų triūsą. Jehova yra šeimos institucijos Įsteigėjas. Ne veltui jo Žodyje sakoma, jog kiekviena šeima „gauna savo vardą“, kitaip sakant, gyvuoja Jehovos dėka (Efeziečiams 3:14, 15, Jr). Vadinasi, jūs, tėvai, stengdamiesi kuo geriausiai atlikti savo pareigas namuose, šlovinate patį visatos Valdovą (1 Korintiečiams 10:31). Argi tai ne didžiulė garbė? Todėl atkreipkime dėmesį į užduotį, kurią Jehova paskyrė tėvams — rūpintis šeima. Straipsnyje apsvarstysime tris namiškių poreikius, kuriuos, Jehovos požiūriu, abu tėvai privalo tenkinti.

Materialinis aprūpinimas

4. Kaip Jehova paskirstė tėvų vaidmenis, kad šeimoje vaikai gautų visa, kas būtina?

⁴ Apaštalas Paulius rašė: „Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tai yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!“ (1 Timotiejui 5:8). Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas „kas“? Šeimos galvą,  paprastai tėvą. Moteriai Dievas irgi davė kilnią užduotį: būti vyro padėjėja (Pradžios 2:18, Brb). Bibliniais laikais moterys paprastai padėdavo savo vyrams rūpintis šeima (Patarlių 31:13, 14, 16). Šiandien daugiau nei kada nors vaikus augina vieniša motina arba vienišas tėvas. * Nemažai tokių vienišų krikščionių puikiai prižiūri savo šeimą. Žinia, geriausia, kai vaikai turi abu gimdytojus ir namų galva yra tėvas.

5, 6. a) Kodėl rūpintis materialiniais šeimos poreikiais nelengva? b) Koks požiūris į darbą padės tėvams krikščionims aprūpinti šeimą?

⁵ Apie kokį rūpinimąsi rašė Paulius 1 Timotiejui 5:8? Iš konteksto matyti, kad jis kalbėjo apie materialinį namiškių aprūpinimą. Nūdienos pasaulyje daug kas kliudo šeimos galvai tenkinti šį artimųjų poreikį. Pasaulį slegia ekonominiai sunkumai: žmonės atleidžiami iš darbo, smarkiai kyla nedarbo lygis, didėja pragyvenimo išlaidos. Kaip tuomet šeimos maitintojui verstis?

⁶ Jis turi nepamiršti, kad atlieka Jehovos paskirtą užduotį. Įkvėptais žodžiais Paulius sako, jog tas, kas pajėgus laikytis šio įsakymo, bet jam nepaklūsta, yra lyg „užsigynęs tikėjimo“. Krikščionys labai stengiasi neįgyti tokios prastos reputacijos Dievo akivaizdoje. Deja, šiandien daugybė žmonių nejaučia „natūralaus prisirišimo“ (2 Timotiejui 3:1, 3, NW). Begalė tėvų vengia savo pareigų, palieka šeimą vargti vieną. Bet krikščionys vyrai nėra kietaširdžiai, abejingi artimųjų materialiems poreikiams. Jie, skirtingai nei daugelis bendradarbių, ne menkina, o vertina net visai paprastą darbą, nes dirbdami gali aprūpinti namiškius bei džiuginti Jehovą.

7. Kodėl tėvams derėtų apmąstyti Jėzaus pavyzdį?

⁷ Šeimos galvai taip pat būtų naudinga apmąstyti puikų Jėzaus pavyzdį. Nepamirškime, jog Biblijos pranašystėje jis vadinamas „Amžinuoju Tėvu“ (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]). Jėzus, „paskutinis Adomas“, yra tėvas vietoj „pirmojo žmogaus Adomo“ visiems tiems, kurie parodo Juo tikį (1 Korintiečiams 15:45). Skirtingai nuo Adomo, tapusio savanaudžiu tėvu, Jėzus yra idealus tėvas. Apie jį Biblijoje sakoma: „Mes iš to pažinome meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę“ (1 Jono 3:16). Jėzus noriai paaukojo save už mus. Be to, kasdien rūpinasi ir mažesniais kitų poreikiais, kurie jam svarbesni už savuosius. Puiku, kai jūs, tėvai, rodote tokią pat pasiaukojamą dvasią.

8, 9. a) Ko tėvai gali pasimokyti iš jaunikliais besirūpinančių paukščių? b) Kaip daugelis atsidavusių krikščionių tėvų rodo pasiaukojamą dvasią?

⁸ Nesavanaudiškos meilės tėvai gali daug pasimokyti iš to, ką Jėzus kalbėjo neklusniai Dievo tautai: „Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais“ (Mato 23:37). Čia Jėzus raiškiai pasakė, kaip višta glaudžia jauniklius po sparnais. Tėvams pravartu įsidėmėti, kaip paukštė instinktyviai saugo savo paukščiukus, net jeigu pačiai gresia pavojus. Tačiau nuostabu stebėti ir kasdienį sparnuočių gyvenimą. Jie be paliovos skraido ieškodami maisto ir nepaisydami didelio nuovargio maitina išsižiojusius, čypaujančius jauniklius, kurie tuoj viską praryja ir vėl garsiai prašo  naujos porcijos. Daugelis Jehovos sukurtų gyvūnų rūpindamiesi savo vada yra „instinktyviai išmintingi“ (Patarlių 30:24, NW).

⁹ Panašiai ir vaikų turintys krikščionys visame pasaulyje yra pavyzdingi, pasiaukojantys tėvai. Geriau patys nukentėsite, kad tik nieko bloga nenutiktų jūsų atžaloms. Be to, rūpinatės kasdieniais jų poreikiais. Daugelis anksti keliatės ir dirbate sunkų arba nuobodų darbą. Triūsiate, kad vaikams netrūktų vertingo maisto, kad būtų švarūs jų rūbai, jauki pastogė, kad gautų gerą išsilavinimą. Ir tai darote diena iš dienos, metai iš metų. Dėl tokio atsidavimo bei kantrybės tikrai patinkate Jehovai! (Hebrajams 13:16.) Bet sykiu nepamirštate, jog esama ir svarbesnių artimųjų poreikių, kuriuos turite tenkinti.

Rūpinimasis dvasiniais poreikiais

10, 11. Koks svarbiausias žmogaus poreikis ir ką krikščionys tėvai pirmiausia privalo daryti, kad galėtų tenkinti tą savo vaikų poreikį?

¹⁰ Rūpintis dvasiniais poreikiais net svarbiau negu materialiniais. Jėzus pasakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų’“ (Mato 4:4; 5:3). Kaip jūs, tėvai, galite tenkinti šiuos vaikų poreikius?

¹¹ Kalbant apie tai, ko gero, daugiausia cituojami žodžiai iš Pakartoto Įstatymo 6:5-7. Atsiverskime Bibliją ir perskaitykime tas eilutes. Atkreipkime dėmesį, jog pirmiausia tėvai raginami ugdytis savo dvasingumą — puoselėti meilę Jehovai ir dėtis širdin jo žodžius. Vadinasi, jums patiems reikia rimtai studijuoti Dievo Žodį, reguliariai jį skaityti ir apmąstyti, kad gerai perprastumėte Jehovos kelius, principus, įstatus. Tada jūsų širdis bus kupina puikių Šventojo Rašto tiesų ir plaks džiaugsmu, pagarba bei meile Jehovai. Kiek daug gerų dalykų tuomet įdiegsite savo vaikams! (Luko 6:45.)

12. Kaip tėvai gali semtis pavyzdžio iš Jėzaus norėdami įdiegti Biblijos tiesas vaikams?

¹² Dvasiškai tvirti tėvai geba taikyti Pakartoto Įstatymo 6:7 užrašytą patarimą ‘diegti’ Jehovos žodį savo atžaloms visokiomis progomis. Diegti — tai mokyti, paveikti vis pakartojant. Jehova gerai žino, kad norėdami ką nors išmokti visi, ypač vaikai, turi tai kartoti. Šį metodą savo tarnyboje naudojo  ir Jėzus. Štai mokydamas sekėjus būti nuolankius, o ne išdidžius, linkusius konkuruoti, jis kaskart šį principą įvairiopai primindavo: samprotavo ta tema, mokė palyginimais, pats rodė pavyzdį (Mato 18:1-4; 20:25-27; Jono 13:12-15). Įsidėmėtina ir sykiu nuostabu, jog Jėzus visada tai darė kantriai. Panašiai ir tėvai turi stengtis išmokyti vaikus esminių Biblijos tiesų: vis priminti Jehovos principus, kol juos mažieji suvoks ir galės taikyti.

13, 14. Kokiomis progomis ir kuo naudodamiesi tėvai gali diegti vaikams Biblijos tiesas?

¹³ Šeimos studijos — tinkamiausia proga mokyti šių dalykų. Reguliarios, ugdančios, nuotaikingos Biblijos studijos, be abejo, yra šeimos dvasingumo pagrindas. Jomis džiaugiasi viso pasaulio krikščionių šeimos: nagrinėja Jehovos organizacijos leidinių straipsnius ir pritaiko jų patarimus savo vaikų reikmėms. Daugelis tėvų sako, kaip jiems padeda vedant studijas knygos Sek Didžiuoju Mokytoju ir Jaunimas klausia... Naudingi atsakymai. * Tačiau šeimos studijos — ne vienintelė galimybė mokyti vaikus.

¹⁴ Iš Pakartoto Įstatymo 6:7 eilutės matome, kad jūs, tėvai, turite daug progų kalbėtis su vaikais dvasinėmis temomis. Drauge keliaudami, darbuodamiesi, poilsiaudami nepamirškite diegti savo atžaloms Biblijos tiesas. Žinoma, nedera nuolat pamokslauti. Verčiau stenkitės nukreipti pokalbius ugdančia dvasine linkme. Pavyzdžiui, žurnale Atsibuskite! spausdinama daug straipsnių pačiomis įvairiausiomis temomis ir jais remdamiesi šnekėkitės apie Jehovos sukurtą gyvūniją, gamtos grožybes, nuostabią žmonijos kultūrų bei gyvensenos įvairovę. Tokie pašnekesiai tikriausiai paskatins jaunuolius daugiau skaityti ištikimo ir protingo vergo klasės leidinius (Mato 24:45-47, Jr).

15. Kaip galėtų tėvai padėti vaikams, kad krikščioniška tarnyba jiems būtų įdomi ir teiktų pasitenkinimą?

¹⁵ Įtraukdami vaikus į ugdančius pokalbius patenkinsite dar vieną jų dvasinį poreikį — išmokysite veiksmingai dalintis tikėjimo tiesomis su kitais. Kai kalbatės, kas įdomaus rašoma Sargybos bokšte arba  Atsibuskite!, galite patarti pasinaudoti tomis mintimis lauko tarnyboje. Paklauskite vaiko: „Ar nebūtų puiku, jei daugiau žmonių žinotų tokį dalyką apie Jehovą? Kaip galėtume ką nors sudominti šia tema?“ Tai padėtų mažiesiems noriau pasakoti kitiems, ką perskaitė. Paskui kartu su vaikais eidami į tarnybą parodykite, ką patys pritaikote iš tokių pokalbių. Taip jie pamatys, kad tarnyba įdomus ir palaimingas darbas, teikiantis pasitenkinimą bei džiaugsmą (Apaštalų darbų 20:35).

16. Ko vaikai gali išmokti klausydamiesi tėvų maldų?

¹⁶ Melsdamiesi tėvai irgi ugdo vaikų dvasingumą. Jėzus mokė savo sekėjus, kaip melstis, ir ne kartą drauge su jais kreipdavosi į Dievą (Luko 11:1-13). Tik pagalvokite, kiek jie pasimokė melsdamiesi sykiu su pačiu Jehovos Sūnumi! Vaikai irgi gali daug išmokti iš jūsų maldų. Pavyzdžiui, jie suvoks, kad Jehovai patinka, kai meldžiamės iš pačios širdies, išsakome jam visokiausius rūpesčius. Jūsų maldos padės mažiesiems suprasti svarbią tiesą, — jog jie gali artimai susidraugauti su savo dangiškuoju Tėvu (1 Petro 5:7).

Rūpinimasis emociniais poreikiais

17, 18. a) Kaip Biblija pabrėžia, jog svarbu vaikams rodyti meilę? b) Kaip tėvai turi sekti Jehova rodydami meilę savo atžaloms?

¹⁷ Žinia, vaikai turi ir gan svarbių emocinių poreikių. Dievo Žodyje pabrėžiama, kad tėvams būtina tuos poreikius tenkinti. Biblijoje jaunos moterys skatinamos mylėti savo vaikus (Titui 2:4). Tai tikrai protingas reikalavimas. Mylimas vaikas pats išmoksta mylėti ir džiaugiasi tuo visą gyvenimą. Negalima auginti vaiko be meilės, nes tai sukelia jam didelį skausmą ir taip nepaisoma Jehovos, kuris mus, netobulus žmones, didžiai myli (Psalmyno 103:8-14).

¹⁸ Pasak 1 Jono 4:19, Jehova pirmas rodo meilę savo žemiškiems vaikams. Jūs, tėvai, turite sekti Jehova ir meilingai ištiesti ranką savo atžaloms. Biblija skatina neerzinti vaikų, „kad jie nepasidarytų baugštūs“ (Kolosiečiams 3:21). Niekas tiek nenuliūdina mažųjų, kaip įsitikinimas, kad tėvai jų nemyli arba nevertina. Tiems, kurie nelinkę rodyti jausmų, irgi derėtų atkreipti dėmesį į Jehovos pavyzdį. Dievas net iš dangaus kalbėjo išreikšdamas pritarimą ir meilę savo Sūnui (Mato 3:17; 17:5). Kaip tai turėjo Jėzui pakelti dvasią! Meilingi tėvų žodžiai bei nuoširdus pritarimas suteikia vaikams daug jėgų, drąsos.

19. Kodėl svarbu, kad krikščionys tėvai drausmintų vaikus ir kaip jie turi tai daryti?

¹⁹ Aišku, tėvų meilė — ne vien žodžiai. Pirmučiausia reikia rūpintis materialiniais bei dvasiniais poreikiais ir ypač svarbu tai daryti iš meilės. Be to, įtikinamas tėvų meilės įrodymas yra drausminimas. Juk ir „Dievas griežtai auklėja, ką myli“ (Hebrajams 12:6). Tėvai, nedrausminantys savo atžalų, jų nekenčia (Patarlių 13:24). Jehova  visada nuosaikus, tai yra drausmina „pagal teisingą saiką“ (Jeremijo 46:28). Mums, netobuliems žmonėms, nelengva bausti saikingai, tačiau verta stengtis tą saiką išlaikyti. Tvirtai ir sykiu meilingai drausminamas vaikas užaugęs džiaugiasi laimingu, pilnaverčiu gyvenimu (Patarlių 22:6). Argi to savo vaikui netrokšta visi krikščionys tėvai?

20. Kaip gali tėvai suteikti savo atžaloms pačią geriausią galimybę ‘rinktis gyvenimą’?

²⁰ Jūs, tėvai, dirbdami svarbų Jehovos skirtą darbą — rūpindamiesi materialiniais, dvasiniais bei emociniais vaikų poreikiais — galite tikėtis didžiulio atlygio. Taip suteikiate savo atžaloms pačią geriausią galimybę — ‘rinktis gyvenimą’ ir likti gyviems (Pakartoto Įstatymo 30:19). Vaikai, kurie apsisprendžia tarnauti Jehovai ir užaugę pasilieka gyvenimo kelyje, tėvams yra didžiulis džiaugsmo šaltinis (Psalmyno 127:3-5). Toks džiaugsmas niekada nesibaigs. O kaip jūs, jaunuoliai, galite šlovinti Jehovą? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Kaip atsakytum?

Ką reiškia rūpintis vaikais

• materialiai?

• dvasiškai?

• emociškai?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Daugelis paukščių nepailsdami rūpinasi savo jaunikliais

[Iliustracija 20 puslapyje]

Pirmučiausia patys tėvai turi ugdytis dvasingumą

[Iliustracijos 20, 21 puslapiuose]

Tėvai randa daug progų mokyti vaikus apie Kūrėją

[Iliustracija 22 puslapyje]

Vaikai semiasi stiprybės ir drąsos girdėdami tėvų pritarimą