Žmonės ieško vidinės ramybės

ALBERTAS džiaugėsi laiminga santuoka ir dviem žaviais vaikais. Bet vis tiek lyg kažko trūko. Ieškodamas darbo jis įsitraukė į politiką — tapo socialistu. Paskui net įstojo į komunistų partiją.

Tačiau komunizmo idėjos Albertą greit nuvylė. Todėl ryšius su politika nutraukė ir visiškai atsidėjo šeimai. Troško, kad jai nieko nestigtų. Bet ir tai nesuteikė tikros ramybės bei pasitenkinimo. Viduje jautė tuštumą.

Panašių išgyvenimų patiria ne vienas. Ieškodami prasmės daugelis griebiasi įvairių ideologijų, filosofijų, pasineria į religiją. Pavyzdžiui, hipių judėjimas Vakarų pasaulyje, prasidėjęs septintajame dešimtmetyje, buvo maištas prieš nusistovėjusias moralines bei socialines normas. Hipiai tarėsi, jog laimę bei gyvenimo prasmę ras vartodami narkotikus ir sekdami dvasinių savo lyderių mokymais. Tačiau ta nauja srovė tikrosios laimės neatnešė. Priešingai, pastūmėjo visuomenę į narkomaniją, palaidą ir amoralią gyvenseną.

Kiti manė, jog bus laimingi įgiję turtų, valdžios ar pasaulio išminties. Bet galiausiai nusivylė. „Jei kas ir turi  apsčiai, — pasakė Jėzus, — jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15). Be saiko jo vaikydamiesi daugelis patiria nesėkmę. Biblijoje sakoma: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, [...] patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:9, 10).

Kur tad rasti vidinę ramybę ir gyvenimo tikslą? Gal žmonės ieško veltui, tarsi tamsoje šaudytų į nematomą taikinį? Laimei, ne. Vidinę ramybę surasime tenkindami labai svarbų, tik žmogui būdingą poreikį. Apie tai — kitame straipsnyje.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Ar turtai, valdžia ir pasaulio išmintis suteiks vidinę ramybę?