Nešini gerąja naujiena

„Kokios dailios kalnuose šauklio kojos, to, kuris ateina [...] nešdamas gerąją naujieną“ (IZAIJO 52:7).

1, 2. a) Kokie baisūs įvykiai tapo kasdienybe? b) Kaip jaučiasi daugelis nuolat girdėdami prastas naujienas?

ŠIANDIEN pasaulyje itin daug blogų naujienų. Įsijungęs radiją išgirsti kalbant apie mirtinas, mus tykančias ligas. Vis prisimeni televizoriaus ekrane matytą badaujantį vaiką, kuris maldauja pagalbos. Atvertęs laikraštį skaitai pranešimus apie susprogdintus pastatus ir daugybę pražudytų niekuo nekaltų žmonių.

² Žodžiu, baisūs įvykiai tapo kasdienybe. Išties „šio pasaulio scena keičiasi“ — ji blogėja (1 Korintiečiams 7:31, NW). Pasak vieno Vakarų Europos žurnalo, kartais atrodo, jog visas pasaulis „ims liepsnoti“. Nenuostabu, kad žmonėms darosi neramu. Vienas Jungtinėse Valstijose surengtos apklausos apie televizijos žinias dalyvis pasakė tai, ką mano milijonai: „Po žinių jaučiuosi visiškai prislėgtas. Vien prastos naujienos. Tai nepakeliama.“

Naujiena, kurią turi išgirsti kiekvienas

3. a) Kokią gerą naujieną praneša Biblija? b) Kodėl geroji naujiena apie Dievo Karalystę tau brangi?

³ Ar šiame niūriame pasaulyje galima išgirsti ir kitokių naujienų? Be abejo! Džiugu, jog yra ir gera naujiena. Ją praneša Biblija. Šioje knygoje tvirtinama, kad valdant Dievo Karalystei nebebus ligų, bado, nusikaltimų, karų ir jokios priespaudos (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb]; 72:12). Tą gerąją naujieną turi išgirsti kiekvienas. Taip mano Jehovos liudytojai. Todėl jie visų tautų žmonėms ir žinomi kaip nenuilstami gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbėjai (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972).

4. Kokius mūsų veiklos aspektus aptarsime šiame ir kitame straipsniuose?

⁴ O kaip galime su džiaugsmu ir suprantamai skelbti šią naujieną netgi ten, kur mažai kas jos klausosi? (Luko 8:15). Trumpai aptarkime tris svarbius skelbimo veiklos aspektus. Pamąstykime: 1) apie savo motyvus, tai yra kodėl skelbiame; 2) apie savo žinią — ką skelbiame; 3) ir apie metodus — kaip skelbiame. Jeigu mūsų motyvai tyri, žinia aiški ir liudijimo metodai veiksmingi, gebėsime daugeliui įvairių žmonių pranešti pačią geriausią naujieną — apie Dievo Karalystę. *

Kodėl skelbiame gerąją naujieną

5. a) Kokia yra svarbiausia paskata skelbti gerąją naujieną? b) Kodėl galima sakyti, jog vykdydami Biblijoje užrašytą įsakymą skelbti žinią parodome meilę Dievui?

⁵ Pirmiausia pamąstykime apie savo motyvus. Kodėl skelbiame gerąją naujieną? Dėl to paties kaip ir Jėzus. Jis pasakė:  „Aš myliu Tėvą“ (Jono 14:31; Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]). Taigi labiausiai skelbti žinią mus skatina meilė Dievui (Mato 22:37, 38). Pasak Biblijos, tokia meilė ir tarnystė neatsiejamos: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus“ (1 Jono 5:3; Jono 14:21). Bet ar eiti ir ruošti mokinius įsakė pats Dievas? (Mato 28:19). Taip. Nors tokį nurodymą davė Jėzus, tai buvo Jehovos priesakas. Iš kur žinome? Iš Jėzaus žodžių: „Nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu vien tai, ko mane Tėvas išmokė“ (Jono 8:28; Mato 17:5). Tad skelbdami žinią rodome meilę Jehovai.

6. Kaip meilė Dievui mus skatina skelbti tiesą apie jį?

⁶ Be to, iš meilės Jehovai skelbdami tiesą paneigiame Šėtono melą apie Jį (2 Korintiečiams 4:4). Šėtonas iškėlė klausimą, ar Dievo valdymas teisingas (Pradžios 3:1-5). Mes, Jehovos liudytojai, stengiamės demaskuoti Šėtono šmeižtus ir pranešti žmonėms, koks šventas yra Dievo vardas (Izaijo 43:10-12). Tarnaujame ir dėl to, kad žinome Jehovos savybes bei jo kelius. Jaučiamės esą artimi su Dievu ir labai trokštame kalbėti apie jį kitiems. Mus džiugina Jehovos gerumas bei teisumas, tad negalime tylėti ir nepasakoti šito (Psalmyno 145:7-12). Nepritrūkstame jėgų jį girti ir garsinti jo „šlovingus darbus“ visiems, kas klausosi (1 Petro 2:9; Izaijo 43:21).

7. Kas dar skatina mus dalyvauti skelbimo darbe?

⁷ Dievui tarnaujame dar dėl kai ko: labai norime nuraminti žmones, kurie prislėgti nepaliaujamo blogų naujienų srauto, bei tuos, kas dėl įvairių priežasčių kenčia. Taip darydami sekame Jėzaus pėdomis. Pavyzdžiui, perskaitykime, kas rašoma Evangelijos pagal Morkų 6 skyriuje.

8. Ką apie Jėzaus jausmus žmonėms sužinome iš Evangelijos pagal Morkų 6 skyriuje užrašyto vieno pasakojimo?

⁸ Apaštalai grįžo iš skelbimo kelionės ir papasakojo Jėzui visa, ką nuveikė bei ko mokė. Matydamas, kad mokiniai pavargę, jis pasiūlo drauge truputį pailsėti. Visi sėda į valtį ir išplaukia į nuošalią vietą. Bet žmonės pakrante skuba iš paskos ir juos pasiveja. Ką daro Jėzus? „Jėzus pamatė didžiulę minią, — rašoma Evangelijoje, — ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų“ (Morkaus 6:31-34, kursyvas mūsų). Iš gailesčio ir nepaisydamas nuovargio Jėzus vėl dalijasi gerąja naujiena. Akivaizdu, kad jo širdis buvo kupina atjautos šiems žmonėms.

9. Koks turi būti mūsų motyvas skelbti tiesą, kaip moko Evangelijos pagal Morkų 6 skyriuje užrašytas pasakojimas?

⁹ Ko galime pasimokyti iš to pasakojimo? Mes, krikščionys, įpareigoti skelbti gerąją naujieną ir rengti mokinius. Esame atsakingi už šitą darbą, nes Dievas nori,  kad „visokie žmonės išsigelbėtų“ (1 Timotiejui 2:4, NW). Bet tarnaujame ne vien iš pareigos, o ir iš atjautos. Jeigu kaip Jėzus gailimės žmonių, visa širdimi darbuosimės pagal išgales skelbdami jiems gerąją naujieną (Mato 22:39). Jei mūsų paskatos bus tokios kilnios, tarnausime be paliovos.

Mūsų žinia — geroji naujiena apie Dievo Karalystę

10, 11. a) Kokiais žodžiais Izaijas apibūdina mūsų skelbiamą žinią? b) Kaip Jėzus skelbė gerąją naujieną ir kaip Dievo tarnai šiandien seka jo pavyzdžiu?

¹⁰ O ką galima pasakyti apie antrą liudytojų tarnystės aspektą — mūsų žinią? Ką skelbiame? Tai puikiai aprašė pranašas Izaijas: „Kokios dailios kalnuose šauklio kojos, to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą, sakydamas Sionui: ‘Tavo Dievas viešpatauja!’“ (Izaijo 52:7).

¹¹ Esminiai šios Šventojo Rašto eilutės žodžiai „Tavo Dievas viešpatauja“ primena, ką turime skelbti — gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Morkaus 13:10, Jr, išnaša). Atkreipk dėmesį ir į tai, kad, pasak pranašo Izaijo, mūsų žinia džiugi. Jis vartoja žodžius „išganymas“, „geroji naujiena“, „ramybė“. Praėjus daugeliui šimtmečių po Izaijo, pirmajame mūsų eros amžiuje, ši pranašystė akivaizdžiai išsipildė tada, kai Jėzus Kristus uoliai garsino gerąją naujieną apie būsimą Dievo Karalystę palikdamas pavyzdį mums (Luko 4:43). Šiais laikais, ypač nuo 1919 metų, Jehovos liudytojai seka Jėzumi ir nenuilstamai skelbia gerąją naujieną apie Dievo įkurtą Karalystę, kuri atneš žmonijai laimę.

12. Kaip geroji naujiena apie Karalystę paveikia tuos, kurie jos klausosi?

¹² Kaip geroji naujiena apie Karalystę paveikia tuos, kurie ją priima? Dabar, kaip ir Jėzaus dienomis, geroji naujiena teikia viltį bei atgaivą (Romiečiams 12:12; 15:4). Doros širdies žmonės užsidega viltimi sužinoję svarias priežastis tikėti, kad priešaky — puikūs laikai (Mato 6:9, 10; 2 Petro 3:13). Šita viltis labai padeda dievobaimingiesiems į viską žvelgti džiugiai. Jie, pasak psalmininko, „nebijos gauti blogos žinios“ (Psalmyno 112:1, 7).

Žinia, skirta „apraišioti tuos, kurių širdis palūžusi“

13. Kodėl, pasak pranašo Izaijo, gerąją naujieną priimantys žmonės pajunta palengvėjimą?

¹³ Klausydamasis mūsų skelbiamos gerosios  naujienos žmogus tuojau pajunta palengvėjimą ir džiaugsmą. Kodėl? Kai kurios priežastys išpranašautos Izaijo: „Viešpaties Jahvės dvasia ant manęs, nes Viešpats mane patepė. Jis mane siuntė linksmos žinios nešti nuolankiesiems, apraišioti tų, kurių širdis palūžusi, skelbti išlaisvinimo belaisviams ir kaliniams — kad jie paleidžiami iš kalėjimo, skelbti Viešpaties malonės metų ir mūsų Dievo keršto dienos; guosti visų gedinčių“ (Izaijo 61:1, 2, Jr; Luko 4:16-21).

14. a) Kas žodžiais „apraišioti tų, kurių širdis palūžusi“ pasakoma apie Karalystės žinią? b) Kaip Jehova per mus rūpinasi prislėgtaisiais?

¹⁴ Pranašo pasakyta, jog skelbdamas gerąją naujieną Jėzus ‘apraišios tuos, kurių širdis palūžusi’. Kokie raiškūs žodžiai! Viename Biblijos žodyne rašoma, kad hebrajiškas žodis, išverstas „apraišioti“, paprastai vartojamas kalbant apie tvarstymą, tai yra žaizdos gydymą. Atidi slaugytoja apibintuoja nukentėjusiojo žaizdą arba uždeda ant jos kompresą. Žinią apie Karalystę pranešantis rūpestingas skelbėjas irgi padeda nuoširdiems, dėl ko nors prislėgtiems žmonėms ir taip parodomas paties Jehovos rūpinimasis (Ezechielio 34:15, 16). Apie Dievą psalmininkas sako: „Jis gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas“ (Psalmyno 147:3).

Kaip Karalystės žinia pakeičia žmonių gyvenimą

15, 16. Kokie atsitikimai liudija, kad Karalystės žinia palaiko ir sustiprina prislėgtuosius?

¹⁵ Daug atsitikimų rodo, jog Karalystės žinia išties padeda nuliūdusiems ir sustiprina palūžusias širdis. Pavyzdys — senyva Pietų Amerikos moteris Oreana, kuri buvo praradusi norą gyventi. Viena Jehovos liudytoja pradėjo ją lankyti ir skaityti Bibliją bei Mano biblinių pasakojimų knygą. * Prislėgtoji iš pradžių klausydavosi gulėdama lovoje, užsimerkusi, vis dūsaudama. Netrukus jau bandydavo atsisėsti. Vėliau laukdavo Biblijos mokytojos įsitaisiusi kėdėje. O praėjus dar kuriam laikui moteris pradėjo lankyti krikščionių sueigas Karalystės salėje. Paakinta to, ką girdėdavo per šiuos sambūrius, senolė ėmė siūlyti Biblija grindžiamus leidinius visiems, kas tik eidavo pro jos namus. Galiausiai Oreana, kuriai jau buvo 93-eji, tapo krikštyta Jehovos liudytoja. Karalystės žinia įkvėpė jai troškimą gyventi (Patarlių 15:30; 16:24).

¹⁶ Karalystės žinia — puiki parama net ir tiems, kurių dienos dėl ligos suskaitytos. Būtent tokia buvo Vakarų Europoje gyvenusios Marijos padėtis: ją sekino mirtina liga ir visiška neviltis. Atėję Jehovos liudytojai rado šią moterį be galo nusiminusią. Tačiau sužinojusi, kokie yra Dievo ketinimai, Marija suprato, kad jos būtis ne beprasmė. Moteris pasikrikštijo ir labai aktyviai dalyvavo skelbimo veikloje. Dvejus paskutinius gyvenimo metus jos akyse žibėjo džiaugsmas ir viltis. Marija mirė turėdama tvirtą prikėlimo viltį (Romiečiams 8:38, 39).

17. a) Kaip Karalystės žinia pakeičia ją priėmusių žmonių gyvenimą? b) Kaip tu pats įsitikinai, kad Jehova „pakelia visus gyvenimo palaužtus“?

¹⁷ Tokie atvejai rodo, kaip Karalystės žinia pakeičia Biblijos tiesų trokštančių žmonių gyvenimą. Sužinoję apie prikėlimo viltį, gedintys dėl savo artimųjų netekties įgauna naujų jėgų (1 Tesalonikiečiams 4:13). Varganieji, vos suduriantys šeimoje galą su galu, atgauna orumą ir atsitiesia, kai išgirsta, kad Jehova niekada jų neapleis, jeigu tik bus jam ištikimi  (Psalmyno 37:28). Jehovos padedami nemažai depresija sergančių asmenų pamažu išsiugdo ryžtą ištverti savo negalią, o kai kada net visai pasveiksta (Psalmyno 40:2, 3 [40:1, 2, Brb]). Tikrai, savo Žodžio galia Jehova jau dabar „pakelia visus gyvenimo palaužtus“ (Psalmyno 145:14). Matydami, kaip skelbimo teritorijoje bei krikščionių bendruomenėje geroji naujiena apie Karalystę guodžia palūžusias širdis, kaskart įsitikiname, jog mes šiandien nešame pačią geriausią žinią! (Psalmyno 51:17, Brb).

„Mano malda Dievui yra už juos“

18. Kaip jausdavosi Paulius, kai žydai atmesdavo gerąją naujieną, ir kodėl jį apimdavo tokie jausmai?

¹⁸ Nors mūsų žinia pati geriausia, daug kas ją atmeta. Kaip reaguojame? Tikriausiai panašiai kaip apaštalas Paulius. Jis dažnai skelbė išgelbėjimo žinią žydams, bet dauguma jų atsuko nugaras. Tai nepaprastai slėgė Paulių. Jis sakė: „Labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda“ (Romiečiams 9:2). Apaštalas gailėjosi tokių tautiečių ir graužėsi, kad šie praleidžia pro ausis jiems skirtus tiesos žodžius.

19. a) Kodėl natūralu, kad sykiais nusimename? b) Kas padėdavo Pauliui tęsti skelbimo darbą?

¹⁹ Mes irgi skelbiame gerąją naujieną iš atjautos, todėl natūralu, jog nusimename, kai kitiems Karalystės žinia nerūpi. Tokia reakcija rodo, kad iš širdies trokštame žmonėms dvasinės gerovės. Tačiau prisiminkime apaštalą Paulių. Kas padėdavo jam tęsti skelbimo darbą? Nors klausytis nenorintys žydai apaštalą liūdindavo bei keldavo skausmą, jis nenuleido rankų ir nemanė, jog tautiečiai visi iki vieno atsisakys jo paramos. Paulius vylėsi, kad bus ir tokių, kurie pripažins Kristų. Apie šituos žydus Paulius rašė: „Mano širdies troškimas ir mano malda Dievui yra už juos — jų išgelbėjimui“ (Romiečiams 10:1).

20, 21. a) Kaip tarnyboje turime sekti Pauliaus pavyzdžiu? b) Kokį mūsų tarnystės aspektą aptarsime kitame straipsnyje?

²⁰ Įsidėmėk du dalykus, kuriuos Paulius pabrėžė. Jo širdis troško, kad bent kai kurie išsigelbėtų, ir to meldė Dievą. Mes irgi sekime Pauliaus pavyzdžiu. Saugokime širdyje norą surasti tą, kuris bus nusiteikęs priimti gerąją naujieną. Neperstokime  melsti Jehovą, kad sutiktume tokių žmonių ir galėtume padėti jiems žengti išsigelbėjimo keliu (Patarlių 11:30; Ezechielio 33:11; Jono 6:44).

²¹ O kad Karalystės žinią išgarsintume kuo plačiau, turime žinoti ne tik kodėl ir ką skelbiame, bet ir kaip tai daryti. Šią temą aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Ką sužinojai?

• Kodėl mes tarnaujame?

• Kokią žinią skelbiame?

• Kuo džiaugiasi tie, kas priima Karalystės žinią?

• Kas padės mums tęsti savo tarnystę?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Karalystės žinia sustiprina palūžusias širdis

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Malda padeda būti tvirtiems tarnyboje