Ar esi ištikimas visuose dalykuose?
Ar esi ištikimas visuose dalykuose?
„Kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame“ (LUKO 16:10, Brb).
1. Koks yra vienas iš Jehovos bruožų, liudijantis apie jo ištikimybę?
GAL esi pastebėjęs, kaip slenka medžio šešėlis per dieną, — nuolat krypsta ir keičia dydį. Dažniausiai tokie pat nepastovūs ir žmonių siekiai bei pažadai. O Jehova Dievas laikui bėgant nesikeičia. Apie jį, „šviesybių Tėvą“, Jokūbas sako: „[Jame] nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi“ (Jokūbo 1:17, Brb). Jehova ne permainingas, bet patikimas iki menkiausių smulkmenų. Jis — „ištikimas Dievas“ (Pakartoto Įstatymo 32:4).
2. a) Kodėl turime ištirti save, ar esame ištikimi? b) Kokius klausimus apie ištikimybę aptarsime?
2 Koks Jehovos požiūris į savo ištikimus garbintojus? Toks pat kaip ir Dovydo, kuris rašė: „Akimis ieškau krašte Dievui ištikimų žmonių, kad jie gyventų su manimi; kas laikosi doro kelio, tas bus mano tarnyboje“ (Psalmyno 101:6). Jehova džiaugiasi savo tarnų ištikimybe. Ne veltui apaštalas Paulius rašė: „Iš prievaizdų reikalaujama, kad būtų patikimi“ (1 Korintiečiams 4:2). O ką reiškia būti ištikimam? Kokiomis aplinkybėmis turime elgtis ištikimai? Kokia palaima lydi tuos, kurie „laikosi doro kelio“?
Ką reiškia būti ištikimam?
3. Kas rodo, ar esame ištikimi Dievui?
3 „Mozė buvo ištikimas [...] kaip tarnas“, — sakoma Hebrajams 3:5 (Brb). Kodėl šis pranašas vadinamas ištikimu Dievui? Statydindamas ir įrengdamas padangtę, Mozė visa padarė „kaip Viešpats jam buvo įsakęs“ (Išėjimo 40:16). Mes, Jehovos garbintojai, rodome atsidavimą klusniai jam tarnaudami. Be abejo, turime likti ištikimi Jehovai per didelius, skaudžius mėginimus. Tačiau būti ištikimiems — tai ne vien atlaikyti sunkius išbandymus. Jėzus tvirtino: „Kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame, o kas neteisingas mažame, tas neteisingas ir dideliame“ (Luko 16:10, Brb). Privalu būti ištikimiems visada — net jei atrodo, kad tai mažmožis.
4, 5. Ką rodo mūsų ištikimybė „mažame dalyke“?
4 Diena iš dienos būti klusniam „mažame dalyke“ svarbu dėl dviejų priežasčių. Viena, tai parodo, ką manome apie Jehovos visavaldystę. Pagalvok apie pirmosios žmonių poros, Adomo ir Ievos, ištikimybės mėginimą. Juk Dievas reikalavo visai nedaug. Abu galėjo maitintis įvairiausiomis Edeno sodo gėrybėmis, tik nevalia buvo liesti vaisių nuo vienintelio medžio — „nuo gero bei pikto pažinimo medžio“ (Pradžios 2:16, 17). Ištikimai laikydamiesi šio paprasto įsakymo, jiedu būtų parodę, kad pripažįsta Dievo valdymą. Mes irgi įrodome esą Jehovos pusėje, jeigu vykdome jo reikalavimus savo kasdieniame gyvenime.
5 Antra, nuo to, kaip pasielgiame „mažame dalyke“, daug priklauso ir ką darysime prislėgti didelių išbandymų. Čia dera prisiminti, kas atsitiko Danieliui ir trims jo draugams hebrajams — Hananijui, Mišaeliui ir Azarijai. Jie 617 m. p. m. e. buvo išvesti į Babilono nelaisvę. Ko gero, dar neturėdami nė dvidešimties, jaunuoliai atsidūrė karaliaus Nebukadnecaro rūmuose. Ten „karalius skyrė jiems kasdien maisto iš karališkų valgių bei vyno, kurį pats gėrė. Jie turėjo būti auklėjami trejus metus, o paskui tarnauti karaliaus dvare“ (Danieliaus 1:3-5).
6. Kokį mėginimą Danielius ir trys jo draugai hebrajai patyrė Babilono karaliaus rūmuose?
6 Tačiau Babilono valdovo maistas tiems keturiems jauniems hebrajams buvo tikras išmėginimas. Mat rūmų stalai greičiausiai būdavo nukrauti tokiais patiekalais, kuriais maitintis draudė per Mozę gautas Įstatymas (Pakartoto Įstatymo 14:3-20). Paskerstų gyvulių mėsa galėjo būti kraujinga ir valgydami tokius kepsnius jie būtų pažeidę Dievo įsakymą (Pakartoto Įstatymo 12:23-25). Be to, šį maistą, babiloniečių papročiu, prieš valgant draugėje, matyt, aukodavo stabams.
7. Ką savo klusnumu parodė Danielius ir trys jo draugai?
7 Babilono karaliaus dvariškiams vargu ar rūpėjo kokie nors apribojimai dėl maisto. Bet Danielius ir jo draugai širdyje nutarė nesusitepti — nevalgyti to, ko neleido Izraeliui Dievo duotas Įstatymas. Jaunuoliai tai laikė ištikimybės ir tikro atsidavimo Dievui mėginimu. Todėl paprašė daržovių bei vandens ir jiems buvo leista taip maitintis (Danieliaus 1:9-14). Šiandien kai kam anų keturių jaunuolių sprendimas galbūt atrodo nereikšmingas. Tačiau paklusdami Dievui tie hebrajai parodė, kad gina jo visavaldystę.
8. a) Kokiomis sunkiomis aplinkybėmis buvo bandoma trijų hebrajų ištikimybė? b) Kaip baigėsi išmėginimas ir ko šis įvykis pamoko?
8 Nors tokia nuostata gali atrodyti smulkmena, Danieliaus draugai nesileido į kompromisą ir tai juos parengė didesniam išmėginimui. Atsiverskime Danieliaus knygos trečią skyrių ir paskaitykime, kaip elgėsi tie trys hebrajai nuteisti mirties bausme už atsisakymą pagarbinti karaliaus Nebukadnecaro pastatydintą auksinę statulą. Atvesti̇̀ pas valdovą jie ryžtingai pareiškė: „Jeigu taip padarysi, tai mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies ir Jis išgelbės mus iš tavo rankos! O jei ne, tai tebūna tau žinoma, karaliau, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią pastatydinai, negarbinsime!“ (Danieliaus 3:17, 18, Brb). Ar Jehova juos išgelbėjo? Taip. Sargybiniai, kurie įmetė tris Dievui ištikimus jaunuolius į liepsnojančią krosnį, žuvo, o šie išėjo iš jos gyvi — nė neapdegę! Išsiugdyta ištikimybė padėjo tiems jauniems hebrajams ją išsaugoti ir sunkiu metu. Ar tai neliudija, kaip svarbu būti ištikimiems net mažuose dalykuose?
Ištikimybė tvarkant „neteisiąją Mamoną“
9. Koks yra Jėzaus žodžių, užrašytų Luko 16:10, kontekstas?
9 Prieš nurodydamas principą, jog kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame, Jėzus savo klausytojams patarė: „Neteisingąja Mamona pasidarykite bičiulių, kad, kai jos nebeliks, priimtų jus į amžinąsias padangtes.“ Paskui pasakė, kaip svarbu būti ištikimam mažmožiuose. Galiausiai Jėzus tarė: „Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės tikruosius turtus? [...] Joks tarnas negali tarnauti dviems šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Luko 16:9-13; Brb).
10. Kaip galime būti ištikimi tvarkydami „neteisiąją Mamoną“?
10 Kontekstas rodo, kad Luko 16:10 Jėzus turėjo omenyje „neteisiąją Mamoną“ — mūsų materialinius išteklius, arba turtą. Jie vadinami neteisiąja Mamona todėl, kad materialines vertybes — ypač pinigus — valdo nuodėmingi žmonės. Negana to, turto troškimas gali pastūmėti elgtis neteisingai. Bet supratingai naudodami išteklius, parodysime ištikimybę Dievui. Užuot eikvoję lėšas savanaudiškiems tikslams, skiriame jas Karalystės darbui plėsti bei tiems, kurie stokoja, paremti. Jeigu liksime ištikimi šiuose dalykuose, „amžinųjų padangčių“ savininkai, Jehova Dievas ir Jėzus Kristus, bus mūsų draugai ir duos mums jose vietos, tai yra leis amžinai gyventi — vieniems danguje, kitiems žemės Rojuje.
11. Kodėl nereikia drovėtis paaiškinti žmonėms, kuriems skelbiame, kad priimame aukas, skirtas pasaulinei Jehovos liudytojų veiklai?
11 Taip pat pagalvok, kokią galimybę atveriame žmonėms duodami jiems Bibliją arba ja grindžiamų leidinių ir paaiškindami, jog priimame aukas, skirtas pasaulinei Jehovos liudytojų veiklai. Ar taip darydami nepaskatiname jų supratingai panaudoti savo lėšas? Nors Luko 16:10 užrašytas principas taikomas tvarkant materialinius išteklius, jis tinka ir kitose gyvenimo srityse.
Sąžiningumas — svarbi savybė
12, 13. Kokiose srityse mes elgiamės sąžiningai?
12 Apaštalas Paulius rašė: „Esame įsitikinę turį ramią sąžinę ir norį visame kame dorai elgtis“ (Hebrajams 13:18). „Visa kas“, be abejo, reiškia, ir kaip tvarkome savo finansinius reikalus. Sąžiningai ir laiku atiduodame skolas, mokame mokesčius. Kodėl? Taip elgtis skatina sąžinė, o svarbiausia, meilė Dievui ir klusnumas jo nurodymams (Romiečiams 13:5, 6). O ką darome, jeigu randame kokį nors daiktą? Ieškome savininko. Kai paaiškiname žmonėms tokio poelgio motyvus, koks puikus būna liudijimas!
13 Ir darbovietėje privalome laikytis ištikimybės principo, tai yra būti sąžiningi. Mūsų sąžiningumas parodo, koks yra Dievas, kurį garbiname. „Nevagiame“ laiko tinginiaudami. Priešingai, dirbame stropiai — tarsi pačiam Jehovai (Efeziečiams 4:28; Kolosiečiams 3:23). Paskaičiuota, kad vienoje Europos šalyje maždaug trečdalis darbuotojų, prašančių iš gydytojų nedarbingumo lapelio, tik apsimeta ligoniais. Tikrieji Dievo tarnai neieško dingsčių neiti į darbą. Kartais darbdaviai už sąžiningumą ir stropumą pakelia Jehovos liudytojus į aukštesnes pareigas (Patarlių 10:4).
Ištikimi savo krikščioniškoje tarnyboje
14, 15. Kaip krikščioniškoje tarnyboje įrodome esą ištikimi?
14 Kas rodo, kad esame ištikimi mums patikėtoje krikščioniškoje tarnyboje? „Atnašaukime Dievui šlovinimo auką, — rašoma Biblijoje, — tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių“ (Hebrajams 13:15). Ištikimai darbuotis lauko tarnyboje — pirmiausia joje dalyvauti reguliariai. Kodėl gi turėtume praleisti ištisą mėnesį nekalbėdami kitiems apie Jehovą bei jo tikslus? Be to, nuolat skelbdami tiesą laviname liudijimo įgūdžius ir šitaip mokomės darbuotis našiau.
15 Kita puiki galimybė rodyti ištikimybę lauko tarnyboje — taikyti patarimus, kurie duodami Sargybos bokšte bei Mūsų Karalystės tarnyboje. Argi tarnyba nebūna vaisingesnė, jei esame pasirengę — naudojamės siūlomais arba kitais parankiais pokalbių pavyzdžiais? Jeigu ką nors patraukia Karalystės žinia, ar nedelsiame skatinti domėtis labiau? O jeigu padedame kam nors perprasti Bibliją, kaip vyksta tokios studijos? Ar esame atsakingi ir reguliariai jas vedame? Būdami ištikimi tarnai galime patys pelnyti gyvenimą ir padėti jį įgyti tiems, kas mūsų klausosi (1 Timotiejui 4:15, 16).
Laikykimės skyrium nuo pasaulio
16, 17. Kaip parodome, jog neiname išvien su pasauliu?
16 Apie savo sekėjus Jėzus maldoje pasakė: „Aš jiems perdaviau tavo žodį, bet pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio“ (Jono 17:14-16). Tikriausiai esame tvirtai pasiryžę neiti išvien su pasauliu ir nesileisti į kompromisus krikščioniui ypač svarbiais klausimais: neutralumas, religinės šventės bei papročiai, moralė. Tačiau ką galima pasakyti apie ne tokius reikšmingus dalykus? Ar neatsitinka taip, kad nejučiom perimame pasaulio dvasią? Pavyzdžiui, jei mes nenuovokūs, kaip lengvai galime imti neoriai bei nederamai rengtis! Bet jeigu esame ištikimi Dievui, pasižymėsime „kuklumu ir santūrumu“ (1 Timotiejui 2:9, 10, Jr). Juk „niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. Priešingai, visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai“ (2 Korintiečiams 6:3, 4).
17 Kadangi trokštame šlovinti Jehovą, į bendruomenės sueigas, asamblėjas, kongresus irgi susirenkame deramai apsirengę — drabužiai turi būti praktiški, tvarkingi. Tai liudijimas tiems, kurie mus stebi. Mes, kaip ir Paulius bei jo draugai krikščionys, esame reginys net angelams (1 Korintiečiams 4:9). Tad žiūrėkime, kaip atrodome. Kai kas mano, kad apranga nėra reikšmingas dalykas, bet Dievui tai svarbu, todėl ir čia reikia laikytis ištikimybės principo.
Atlygis už ištikimybę
18, 19. Koks yra atlygis už ištikimybę?
18 Tikrieji krikščionys vadinami „gerais daugeriopos Dievo malonės prievaizdais sulig kiekvieno gautąja malone“. Jie kliaujasi „ta stiprybe, kurią Dievas teikia“ (1 Petro 4:10, 11, Jr). Mums, prievaizdams, patikėta tai, kas ne patiems priklauso, — neužtarnautos Dievo malonės žodžiai, taigi ir pati tarnyba. Kad pasirodytume esą geri prievaizdai, pasikliaujame Dievo duotomis jėgomis, arba „galybės gausa“ (2 Korintiečiams 4:7). Koks puikus lavinimas, padėsiantis atlaikyti bet kokį būsiantį mėginimą!
19 Psalmininkas giedojo: „Mylėkite Viešpatį, visi jo ištikimieji! Viešpats saugo ištikimuosius“ (Psalmyno 31:24 [31:23, Brb]). Būkime pasiryžę likti ištikimi Jehovai ir besąlygiškai pasitikėkime, kad jis yra „visokių žmonių, ypač ištikimųjų, Gelbėtojas“ (1 Timotiejui 4:10, NW).
Ar atsimeni?
• Kodėl kiekvienas turi būti „ištikimas mažame dalyke“?
• Kaip galime įrodyti esą Dievui ištikimi
sąžiningumu?
tarnyboje?
neidami išvien su pasauliu?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 26 puslapyje]
Ištikimas mažame dalyke, ištikimas ir dideliame
[Iliustracija 29 puslapyje]
Visada būkime sąžiningi
[Iliustracija 29 puslapyje]
Rodyti ištikimybę — tai ir gerai pasiruošti lauko tarnybai
[Iliustracija 30 puslapyje]
Tegu tavo rūbai ir išvaizda liudija, jog esi kuklus