Jehova net visus tavo galvos plaukus suskaito
Jehova net visus tavo galvos plaukus suskaito
„Nė vienas [žvirblis] nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti“ (MATO 10:29, 30).
1, 2. a) Kodėl Jobas jautėsi Dievo apleistas? b) Ar iš Jobo žodžių galima pamanyti, kad jis kaltino Dievą? Paaiškink.
„ŠAUKIUOSI tavęs, bet tu manęs neišklausai; aš laukiu, bet tu tik pasižiūri į mane. Pasidarei man nuožmus ir vargini savo galinga ranka.“ Nesistebėkime šiais žodžiais, nes juos ištarė neapsakomai kenčiantis žmogus. Jis neteko savo galvijų, netikėtai atūžusi vėtra pražudė visus vaikus, o patį kamavo sekinanti liga. To vyro vardas — Jobas ir pasakojimas apie jo sunkų išmėginimą užrašytas Biblijoje mums pasimokyti (Jobo 30:20, 21).
2 Skaitant atrodo, tarsi Jobas kaltino Dievą, bet taip nebuvo. Nelaimėlis tik išliejo savo širdies skausmą (Jobo 6:2, 3). Jis nežinojo, kad bėdas užtraukė Šėtonas, ir klaidingai manė, jog Dievas jį apleido. Jobas net paklausė Jehovą: „Kodėl slepi savo veidą ir elgiesi su manimi kaip su priešu?“ * (Jobo 13:24).
3. Kai ištinka nelaimės, kokios mintys pinasi galvoje?
3 Dabar daugelis Jehovos tarnų kenčia nesibaigiančius sunkumus dėl karų, politinių bei socialinių permainų, gamtos stichijų, senatvės, ligų, skurdo, valdžios suvaržymų. Gal ir tu esi prislėgtas kokių nors vargų. Kartais turbūt net pagalvoji, kad Jehova slepia savo veidą nuo tavęs. Tačiau nepamiršk žodžių iš Jono 3:16: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų.“ Vis dėlto jei tavo kančių pabaigos nematyti, galbūt imi abejoti: „Ar tikrai Dievas mane myli? Ar mato, kaip kankinuosi? Ar jam rūpiu?“
4. Koks sunkumas nuolat vargino Paulių ir ką panašiomis aplinkybėmis manytume mes?
4 Prisiminkime, kas atsitiko apaštalui Pauliui. „Man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų, — rašė jis ir pridūrė: — Jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį.“ Jehova girdėjo apaštalo maldavimus, bet pasakė ne tikėtis stebuklingo pagydymo, o remtis Dievo galia, kuri padės jam tą „dyglį kūne“ ištverti * (2 Korintiečiams 12:7-9). Jeigu, kaip ir Paulius, kenti ilgalaikį mėginimą, galbūt graužia mintis: Jehova jo nepašalina, vadinasi, arba nežino, kokia mano padėtis, arba jam tai nerūpi. Jokiu būdu nedera taip manyti. Kad Jehova rūpinasi kiekvienu savo ištikimu tarnu, galime suprasti iš žodžių, kuriuos Jėzus pasakė netrukus po to, kai išsirinko apaštalus. Pažiūrėkime, kaip jo mintys gali mus padrąsinti.
Kodėl Jėzus skatino nebijoti?
5, 6. a) Kaip Jėzus skatino apaštalus nesibaiminti to, kas jų laukia? b) Kaip Paulius parodė neabejojąs, kad Jehova juo rūpinasi?
5 Iš Jėzaus apaštalai gavo ypatingų galių, tarp jų ir „valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visokias ligas bei negalias“. Bet tai mokinių neapdraudė nuo išbandymų ir sunkumų. Jėzus pats perspėjo, kad jiems teks nemažai ištverti. Tačiau skatino: „Nebijokite tų, kurie užmuša kūną, bet sielos negali užmušti. Verčiau bijokite to, kuris gali ir sielą, ir kūną pražudyti gehenoje“ (Mato 10:1, 16-22, 28, Jr, išnaša).
6 Norėdamas paaiškinti, kad nėra ko baimintis, Jėzus pasakė jiems du palyginimus. „Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių“ (Mato 10:29-31). Vadinasi, anot Jėzaus, jeigu nedvejoji, kad Jehova rūpinasi ir tavimi, priešininkų nėra ko bijotis. Akivaizdu, jog apaštalas Paulius irgi neabejojo Jehovos parama. Jis rašė: „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, tai kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?!“ (Romiečiams 8:31, 32). Gali būti tikras, kad Jehova pasirengęs padėti tau įveikti bet kokius sunkumus, jei tik esi jam ištikimas. Kad dar labiau tuo įsitikintume, nuodugniau panagrinėkime Jėzaus patarimą apaštalams.
Žvirblio vertė
7, 8. a) Ko verti buvo žvirbliai Jėzaus laikais? b) Kodėl Mato 10:29 graikiškas žodis, išverstas „žvirbliai“, vartojamas mažybine forma?
7 Vaizdingais palyginimais Jėzus pabrėžė, kaip Jehova rūpinasi kiekvienu savo tarnu. Pirmiausia pasvarstykime, kodėl jis kalbėjo apie žvirblius. Jėzaus laikais šiuos paukštelius gaudydavo maistui, bet apskritai juos laikė kenkėjais, mat nulesdavo javus. Žvirblių buvo pilna ir jie beveik nieko nekainavo — šiuolaikiniais pinigais pora atsieidavo kokį dešimt centų ar mažiau. O pridėjęs dar tiek, galėjai gauti ne keturis, bet penkis žvirblius, — vieną už dyką (Luko 12:6).
8 Koks menkas šis sparnuotis! Palyginus su kitais, net suaugęs yra smulkutėlis. O juk Mato 10:29 pavartotu graikišku žodžiu kaip tik ir vadinami maži žvirbliai. Matyt, Jėzus norėjo savo apaštalams pabrėžti, jog kalbama apie kone bevertį paukštelį. Pasak vieno žinyno, „Jėzus paminėjo menkutį paukštuką ir tą patį mažybine forma“.
9. Kokia svarbi mintis pabrėžiama Jėzaus palyginime apie žvirblius?
9 Jėzaus palyginime apie žvirblius pasakyta svarbi mintis: tai, kas žmonėms atrodo menka, Jehova Dievas labai vertina. Šią tiesą Jėzus dar pabrėžė pridurdamas, kad net žvirblytis „nekrinta žemėn“ Jehovos nepastebėtas. * Išvada aiški: jeigu Jehova Dievas pastebi mažytį, kone bevertį paukštelį, juolab rūpinasi žmogumi, kuris apsisprendęs jam tarnauti.
10. Kuo reikšmingi žodžiai „jūsų net visi galvos plaukai suskaityti“?
10 Baigdamas palyginimą apie paukščius, Jėzus pridūrė: „Jūsų net visi galvos plaukai suskaityti“ (Mato 10:30). Šiais žodžiais trumpai, bet taikliai pabrėžiama pagrindinė Jėzaus palyginimo apie žvirblius mintis. Žmogus vidutiniškai turi apie 100000 plaukų ir daugiausia jie visi tokie panašūs, kad nė vieno neišskiriame iš kitų. O Jehova Dievas mato kiekvieną ir suskaičiuoja. Tad ar mūsų gyvenime gali būti kokia nors smulkmena, kurios Jehova nežinotų? Jis kiaurai permato visus savo tarnus. Dievas išties „žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7).
11. Kokiais žodžiais Dovydas parodė neabejojąs, kad Jehova juo rūpinasi?
11 Daug negandų iškentęs Dovydas nėmaž neabejojo, kad Jehova žino apie jį viską. „Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti, — rašė šis Dievo tarnas. — Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, iš tolo supranti mano mintis“ (Psalmyno 139:1, 2). Tad ir pats gali nedvejoti, kad Jehova tave pažįsta (Jeremijo 17:10). Nemanyk esąs per daug menkas, kad jis tave pastebėtų. Jehovos akys regi visa.
„Renki mano ašaras į odinę“
12. Iš kur žinome, kad Jehova mato savo tarnų kentėjimus?
12 Jehova ne tik pažįsta kiekvieną savo tarną, bet ir žino, ką jam tenka iškęsti. Pavyzdžiui, kai izraelitai buvo engiami vergijoje, Jehova Mozei pasakė: „Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo prieš savo engėjus šauksmus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia“ (Išėjimo 3:7). Kokia paguoda, kad Jehova mato, kaip esame mėginami, ir girdi, kaip šaukiamės pagalbos! Jo širdis tikrai neabejinga mūsų kentėjimams.
13. Kas rodo, kad Jehova atjaučia kenčiančius savo tarnus?
13 Kad Jehova rūpinasi tais, kurie užmezga su juo ryšį, akivaizdu iš jo jausmų senovės izraelitams. Nors šie dažniausiai būdavo varginami dėl savo pačių neklusnumo, Izaijas rašė, kad Jehova „dėl visų jų nelaimių buvo nelaimingas“ (Izaijo 63:9). Taigi, jei esi ištikimas Jehovos tarnas, neabejok: tavo skausmas yra ir jo skausmas. Ar tai nesuteikia ryžto ištverti be baimės priešiškumą ir toliau visomis jėgomis tarnauti Dievui? (1 Petro 5:6, 7).
14. Kokiomis aplinkybėmis buvo sudėta 56 psalmė?
14 Karalius Dovydas buvo tikras, kad Jehova juo rūpinasi ir išgyvena dėl jo kančių. Apie tai liudija 56 psalmė, kurią Dovydas sudėjo, kai pabėgo nuo besikėsinusio jį nužudyti karaliaus Sauliaus. Dovydas prisiglaudė Gate, tačiau išsigando, jog gali patekti į jį pamačiusių filistinų nelaisvę. Bėglys rašė: „Mano priešai puola mane visą dieną; daug puolančių mane.“ Iškilus mirtinam pavojui Dovydas šaukėsi Jehovos. „Visą laiką jie stengiasi pakenkti mano užmojams, — jis guodėsi. — Visos jų mintys man ką pikta padaryti“ (Psalmyno 56:3, 6 [56:2, 5, Brb]).
15. a) Ką Dovydas turėjo omenyje sakydamas, kad Jehova surenka jo ašaras į odinę ir sužymi savo knygoje? b) Kuo galime būti tikri, jeigu tenka ištverti tikėjimo mėginimą?
15 Toliau Dovydas puikiai patikina: „Tu mano vargo dienas skaičiuoji, renki mano ašaras į odinę. Argi jų nėra Tavo knygoje?“ (Psalmyno 56:8, Brb). Kokie jaudinantys žodžiai apie švelnų Jehovos rūpinimąsi! Kai esame prislėgti, šaukimės Dievo su ašaromis. Net tobulas žmogus Jėzus tai darė (Hebrajams 5:7). Dovydas neabejojo, kad Jehova mato jį ir žino apie jo kančias — tartum surenka ašaras į odinę arba sužymi savo knygoje. * Gal tavo ašarų būtų pilna tokia odinė arba sužymėtų daugelyje knygos puslapių. Tad šie Dovydo žodžiai turėtų ir tave paguosti. Biblija garantuoja: „Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“ (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]).
Tapkime artimais Dievo draugais
16, 17. a) Iš kur žinome, kad Jehova neabejingas savo tarnams, kai jiems sunku? b) Kaip Jehova leidžia žmonėms džiaugtis draugyste su juo?
16 Tai, kad Jehova suskaičiuoja net mūsų galvos plaukus, leidžia suprasti, koks dėmesingas, rūpestingas yra Aukščiausiasis. Nors tebelaukiame pažadėto naujojo pasaulio, kuriame nebebus jokių skausmų ir kančių, Jehova jau dabar apdovanoja mus vienu nuostabiu dalyku. Dovydas rašė: „Viešpats — pagarbiai jo bijančių draugas, patvirtinantis savo Sandorą“ (Psalmyno 25:14).
17 Jehova — draugas. Netobulam žmogui tuo sunku net patikėti. Bet Dievas išties kviečia dievobaiminguosius viešėti jo palapinėje (Psalmyno 15:1-5). O kaip Jehova svečius pagerbia? Pasak Dovydo, Dievas patvirtina, arba apreiškia savo Sandorą. Jis paskelbia savo tikslus pranašams, kad žmonės žinotų jo ketinimus ir kaip privalu gyventi (Amoso 3:7).
18. Iš kur žinome, kad Jehova nori artimos draugystės su mumis?
18 Kaip malonu žinoti, kad mes, netobuli žmonės, galime būti artimi Dievo Jehovos, Aukščiausiojo, draugai. Jis net skatina tokiai bičiulystei. „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“, — tvirtinama Biblijoje (Jokūbo 4:8). Jehova tos draugystės nori pats. Jis pirmasis ištiesė mums ranką. Per Jėzaus išperkamąją auką atsivėrė galimybė susidraugauti su Visagaliu Dievu. Šventajame Rašte tvirtinama: „Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo“ (1 Jono 4:19).
19. Kaip ištvermė sustiprina mūsų ryšį su Jehova?
19 Tas artimas ryšys mus stiprina, kai tenka ištverti sunkumus. Kristaus sekėjas Jokūbas rašė: „Ištvermė tegul atlieka tobulą darbą, kad būtumėte tobuli ir nepeiktini, be jokio trūkumo“ (Jokūbo 1:4, Jr). Kokį gi darbą darome ištverdami mėginimus? Pagalvokime, kaip Paulius kentė „dyglį kūne“. Ką apaštalas savo ištverme pasiekė? Jis paaiškino: „Džiaugiuosi silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Korintiečiams 12:9, 10). Paulius patyrė, kad Jehova suteikė jėgų — „galybės gausą“, kai reikėjo iškęsti negandas. O tai suartino jį su Kristumi ir Jehova Dievu.
20. Kodėl galime nedvejoti, kad Jehova padės ir mus kenčiančius paguos?
20 Jehova gali leisti išmėginimams tęstis. Jeigu taip yra, nepamiršk jo pažado dievobaimingiesiems: „Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu“ (Hebrajams 13:5). Pats gali patirti tokią paramą ir paguodą. Jehova suskaičiuoja net mūsų galvos plaukus. Jis mato mūsų ištvermę. Jaučia mūsų skausmą. Dievas tikrai rūpinasi savo tarnais. Ir, kaip parašyta, niekada „nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui“ (Hebrajams 6:10).
[Išnašos]
^ pstr. 2 Panašiai kalbėjo ir teisusis Dovydas bei ištikimi Dievui Koracho sūnūs (Psalmyno 10:1; 44:25 [44:24, Brb]).
^ pstr. 4 Biblijoje neparašyta, koks „dyglys kūne“ vargino Paulių. Yra pagrindo manyti, kad jis blogai matė. O gal turimi omenyje netikri apaštalai bei kiti, kėlę dvejones dėl jo apaštalystės ir Dievo tarno misijos (2 Korintiečiams 11:6, 13-15; Galatams 4:15; 6:11).
^ pstr. 9 Kai kurių biblistų manymu, čia žemėn krintantis žvirblis reiškia ne tik keipstantį paukštelį. Originalo kalboje, jų požiūriu, toks posakis gali reikšti sparnuotį, nutūpusį ant žemės ieškoti lesalo. Jeigu taip, vadinasi, Dievui rūpi kiekvienas paukštis kasdien, ne tik kai jis gaišta (Mato 10:29).
^ pstr. 15 Senovėje odinės būdavo daromos iš avies, ožkos arba kitokio gyvulio raugintos odos. Jose laikydavo pieną, sviestą, sūrį, vandenį, o tose, kurios būdavo stipriau išraugintos, ir aliejų arba vyną.
Ar atsimeni?
• Dėl ko žmogus gali jaustis Dievo atstumtas?
• Ko pasimokome iš Jėzaus palyginimų apie žvirblius ir kad mūsų galvos plaukai suskaityti?
• Ką reiškia, kad mūsų ašaros yra Jehovos surinktos į odinę arba sužymėtos jo knygoje?
• Kaip galime susidraugauti su Jehova?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 22 puslapyje]
Kodėl Jehova nepašalino Pauliui „dyglio kūne“?
[Iliustracija 23 puslapyje]
Ko pasimokome iš Jėzaus palyginimo apie žvirblius?
[Šaltinio nuoroda]
© J. Heidecker/VIREO
[Iliustracija 25 puslapyje]
Jeigu reguliariai skaitysime Bibliją, neabejosime, kad Dievas rūpinasi kiekvienu iš mūsų