Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Karalių antros knygos apžvalga

Karalių antros knygos apžvalga

Jehovos Žodis gyvas

Karalių antros knygos apžvalga

KARALIŲ antra knyga yra Karalių pirmos knygos tęsinys. Joje pasakojama apie 29 karalius: 12 iš jų valdė šiaurinę Izraelio karalystę, 17 — pietinę Judo. Be to, rašoma apie pranašų Elijo, Eliziejaus bei Izaijo tarnystę. Knygoje, nors ir ne griežtai chronologiškai, dėstomi įvykiai iki pat Samarijos ir Jeruzalės sunaikinimo. Pasakojamasis laikotarpis apima 340 metų — nuo 920 iki 580 m. p. m. e. Rašytojas — pranašas Jeremijas.

Kuo Karalių antra knyga naudinga mums? Ką iš jos sužinome apie Jehovą ir kaip jis elgėsi su žmonėmis? Ko pasimokome iš karalių, pranašų bei kitų?

ELIJĄ PAKEIČIA ELIZIEJUS

(2 Karalių 1:1—8:29)

Izraelio karalius Ahazijas nukrinta nuo viršutinio savo rūmų aukšto ir susižeidžia. Iš pranašo Elijo gauna žinią, jog mirs. Po Ahazijo mirties į sostą sėda jo brolis Jehoramas. Judą tuo metu valdo Juozapatas. Elijas viesulu paimamas į dangų ir vietoj jo pranašu ima tarnauti Eliziejus. Per maždaug 60 savo tarnybos metų jis padaro daug stebuklų. (Žiūrėk rėmelį „Eliziejaus stebuklai“.)

Kai prieš Izraelį sukyla Moabo karalius, su juo į mūšį žygiuoja Jehoramas, Juozapatas ir Edomo karalius. Dėl Juozapato ištikimybės Jehova dovanoja jiems pergalę. Vėliau slapčia pulti Izraelį rengiasi sirai, tačiau Eliziejus suardo jų planus. Įtūžęs Sirijos karalius siunčia „raitelius bei kovos vežimus ir dideles pajėgas“ pranašo suimti (2 Karalių 6:14). Eliziejui padarius du stebuklus, sirai taikiai grįžta į savo kraštą. Paskui Sirijos karalius Ben Hadadas apgula Samariją. Per apsiaustį mieste kyla nuožmus badas, bet Eliziejus išpranašauja, kad jis baigsis.

Po kiek laiko Eliziejus patraukia į Damaską. Sergantis karalius Ben Hadadas siunčia Hazaelį pasiteirauti pranašo, ar pasveiks iš ligos. Eliziejus pasako, jog valdovas mirs, o jo vietą užims Hazaelis. Kitą dieną šis uždusina karalių šlapia antklode ir atsisėda į sostą (2 Karalių 8:15). Judo karaliumi tampa Juozapato sūnus Jehoramas. Jį vėliau pakeičia jo sūnus Ahazijas. (Žiūrėk rėmelį „Judo ir Izraelio karaliai“.)

Atsakymai į klausimus:

2:9. Kodėl Eliziejus prašė Elijo dvasios „dvigubai“? Kadangi pranašo tarnystė sunki užduotis, Eliziejus turėjo būti toks pat bebaimis kaip Elijas. Tai suvokdamas paprašė jo dvasios „dvigubai“. Paskirtas Elijo įpėdiniu, Eliziejus šešetą metų patarnavo pranašui, todėl laikė jį savo dvasiniu tėvu; o pats buvo Elijui iš visų jo dvasinių sūnų svarbiausias — taip kaip pirmagimis (1 Karalių 19:19-21; 2 Karalių 2:12). Pirmagimiui priklausydavo dvi tėvo paveldo dalys. Tad Eliziejus ir prašė „dvigubai“, tiksliau sakant, dviejų dalių iš Elijo dvasinio paveldo.

2:11. Į kokį „dangų“ pakilo viesulu Elijas? Tai nebuvo visatos tolybės, nei dvasinė sritis, kurioje gyvena Dievas ir jo angelai (Pakartoto Įstatymo 4:19; Psalmyno 11:4; Mato 6:9; 18:10). Tas dangus — žemės atmosfera (Psalmyno 78:26; Mato 6:26). Skriedamas ugninis vežimas, matyt, perkėlė Eliją į kitą žemės vietą, kur jis tęsė savo tarnybą. Iš ten vėliau jis rašė laišką Judo karaliui Jehoramui (2 Metraščių 21:1, 12-15).

5:15, 16. Kodėl Eliziejus nepriėmė Naamano dovanos? Jis pripažino, kad Naamaną stebuklingai išgydė ne savo, o Jehovos galia. Todėl pasipelnyti iš Dievo jam skirtos tarnystės būtų buvę visiškai nederama. Tikrieji Dievo garbintojai šiandien irgi nesiekia asmeninės naudos iš tarnybos. Jie klauso Jėzaus perspėjimo: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mato 10:8).

5:18, 19. Ar Naamanas prašė atleisti už dalyvavimą religinėje ceremonijoje? Sirijos karalius, matyt, buvo senas, paliegęs, todėl turėdavo atsiremti į Naamaną. Kai šventykloje lenkdavosi dievui Rimonui, tai darydavo ir Naamanas. Bet karvedys Rimono negarbino, tik prilaikydavo karalių. Vis dėlto prašė Jehovą atleisti už tą patarnavimą. Tikėdamas Naamano nuoširdumu, Eliziejus pasakė: „Eik ramybėje.“

Ko pasimokome:

1:13, 14. Būdami pastabūs ir nuolankūs, galime išsaugoti gyvastį.

2:2, 4, 6. Ištarnavęs drauge su Eliju apie šešerius metus, Eliziejus nenorėjo jo palikti. Tai puikus draugystės ir ištikimybės pavyzdys! (Patarlių 18:24)

2:23, 24. Iš Eliziejaus paaugliai greičiausiai tyčiojosi dėl to, kad šis buvo praplikęs ir vilkėjo Elijo apsiaustą. Jie žinojo, kad Eliziejus — Jehovos pranašas, ir tiesiog norėjo atsikratyti jo. Žodžiais „nešdinkis“ vaikai šaukė jam grįžti į Betelį ar dingti kaip Elijas. Matyt, šitaip girdėjo kalbant savo tėvus. Kaip tad svarbu mokyti vaikus gerbti Dievo atstovus!

3:14, 18, 24. Jehovos žodis visada išsipildo.

3:22. Vanduo, anksti rytą apšviestas saulės spindulių, atrodė raudonas tarsi kraujas. Tikriausiai taip buvo dėl to, kad neseniai iškastų griovių dirvožemyje būta rausvojo molžemio. Kad įvykdytų, ką sumanęs, Jehova gali pasitelkti gamtos reiškinius.

4:8-11. Žinodama, kad Eliziejus yra „šventas Dievo vyras“, viena šunemietė svetingai jį priėmė. Ar neturėtume ir mes būti svetingi ištikimiems Jehovos garbintojams?

5:3. Maža izraelitė tikėjo, kad Dievas gali daryti stebuklus. Ji apie tai drąsiai kalbėjo kitiems. Jaunuoliai, ar stiprinate savo tikėjimą Dievo pažadais? Ar stengiatės dalytis Biblijos žiniomis su mokytojais ir bendramoksliais?

5:9-19. Naamano pavyzdys rodo, jog išdidus asmuo gali pasikeisti — tapti nuolankus (1 Petro 5:5).

5:20-27. Kokia skaudi bausmė už melą! Apmąstydami, kiek širdgėlos ir sielvarto gali atnešti dvilypė gyvensena, jos vengsime.

IZRAELIS IR JUDAS IŠTREMIAMI

(2 Karalių 9:1—25:30)

Jehuvas, pateptas Izraelio karaliumi, nedelsdamas pakyla prieš Ahabo giminę. Sumaniai veikdamas ‘išrauna Baalą iš Izraelio’ (2 Karalių 10:28). Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad Jehuvas nužudė jos sūnų, išnaikina visus Judo karališkosios šeimos palikuonis ir užgrobia valdžią (2 Karalių 11:1). Mažametis Ahazijo sūnus Jehoašas lieka gyvas ir, slėptas šešerius metus, patepamas Judo karaliumi. Kunigo Jehojados mokomas jis ištikimai tarnauja Jehovai.

Visi Izraelio karaliai, valdantys po Jehuvo, elgiasi nedorai. Karaliaujant Jehuvo vaikaičiui miršta Eliziejus. Jehoašą pakeitęs ketvirtasis Judo karalius Ahazas irgi nedaro, kas „dora Viešpaties, jo Dievo, akyse“ (2 Karalių 16:1, 2). Bet jo sūnus Ezekijas „ištikimai atsidavęs Viešpačiui“ Jehovai (2 Karalių 17:20; 18:6). 740 m. p. m. e., Judą valdant Ezekijui, o Izraelį Ozėjui, Asirijos karalius Šalmaneseras ‘paima Samariją ir ištremia izraelitus į Asiriją’ (2 Karalių 17:6). Izraelio žemėje apsigyvena svetimtaučiai, čia paplinta samariečių religija.

Iš septynių Judo karalių, valdančių po Ezekijo, tik Jošijas ima šalinti krašte netyrą garbinimą. 607 m. p. m. e. babiloniečiai užima Jeruzalę ir taip ‘Judas ištremiamas iš savo žemės’ (2 Karalių 25:21).

Atsakymai į klausimus:

13:20, 21. Ar čia užrašytas stebuklas pateisina relikvijų ir palaikų garbinimą? Ne. Biblija nesako, kad Eliziejaus kaulai būtų buvę garbinami. Šis stebuklas įvyko Dievo galia, kaip ir visi kiti, kuriuos pranašas padarė būdamas gyvas.

15:1-6. Kodėl Jehova ištiko Azariją (Uziją, 2 Metraščių 26:1, išnaša) raupsais? „Kai [Uzijas] tapo galingas, jo širdis pasidarė tokia išdidi, kad [...] nusižengė Viešpačiui, savo Dievui, įeidamas į Viešpaties Namus atnašauti smilkalų ant smilkalų aukuro.“ Kunigai „pasipriešino karaliui“ ir liepė išeiti iš šventyklos, bet šis įširdo ir buvo ištiktas raupsų (2 Metraščių 26:16-20).

18:19-21, 25. Ar Ezekijas sudarė sąjungą su Egiptu? Ne. Rab šakės kaltinimai, taip pat jo žodžiai „argi aš be Viešpaties atėjau į šią vietą“ buvo melas. Ištikimasis karalius Ezekijas pasitikėjo tik Jehova.

Ko pasimokome:

9:7, 26. Griežtas nuosprendis Ahabo namams rodo, jog Jehova nekenčia klaidatikystės ir liejančiųjų nekaltą kraują.

9:20. Jehuvas garsėjo savo įpročiu važiuoti greitai — lėkdavo kaip padūkęs. Akivaizdu, pavestą užduotį vykdė labai uoliai. Ar tu irgi esi žinomas kaip uolus Karalystės skelbėjas? (2 Timotiejui 4:2)

9:36, 37; 10:17; 13:18, 19, 25; 14:25; 19:20, 32-36; 20:16, 17; 24:13. Galime neabejoti, kad „žodis, išeinantis iš [Jehovos] burnos“, visada įvykdo tai, „kam buvo siųstas“ (Izaijo 55:10, 11).

10:15. Kaip Jehonadabas Jehuvo pakviestas noriai sutiko sėsti į jo vežimą, taip „milžiniška minia“ noriai remia Jėzų Kristų, šių laikų Jehuvą, bei jo pateptuosius sekėjus (Apreiškimo 7:9).

10:30, 31. Nors Jehuvo tarnystė nebuvo be trūkumų, Jehova įvertino jo atsidavimą. „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš [mūsų] darbų“ (Hebrajams 6:10).

13:14-19. Jehuvo vaikaitis Jehoašas menkai stengėsi — sudavė strėlėmis į žemę tik tris kartus, dėl to nevisiškai sunaikino sirus. Jehova tikisi, kad paskirtą darbą atliksime noriai ir uoliai.

20:2-6. Jehova yra „maldos klausytojas“ (Psalmyno 65:1, Jr).

24:3, 4. Dėl kraujo kaltės, kurią užtraukė Manasas, Jehova „nebenorėjo atleisti“ Judui. Dievui brangus nekaltųjų kraujas. Galime būti tikri: Jehova atkeršys tiems, kas žudė kitus (Psalmyno 37:9-11; 145:20).

Vertinga mums

Karalių antra knyga patvirtina, kad Jehova tesi savo pažadus. Abiejų karalysčių — pirmiau Izraelio, paskui Judo — gyventojų tremtis akivaizdžiai liudija, jog perspėjimo žodžiai, užrašyti Pakartoto Įstatymo 28:15—29:28, išsipildė. Pranašas Eliziejus uoliai gynė Jehovos vardą bei tyrą garbinimą. Karaliai Ezekijas ir Jošijas buvo nuolankūs, gerbė Dievo įstatymą. Tai sektini pavyzdžiai.

Iš Karalių antros knygos gauname vertingų pamokų. Apmąstydami joje minimų karalių ir pranašų darbus bei požiūrį, geriau žinome, ko siekti ir ko vengti (Romiečiams 15:4; 1 Korintiečiams 10:11). Išties „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“ (Hebrajams 4:12).

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

ELIZIEJAUS STEBUKLAI

1. Persiskiria Jordano upės vandenys (2 Karalių 2:14).

2. Blogas Jericho vanduo pasidaro sveikas (2 Karalių 2:19-22).

3. Besityčiojančius vaikus užpuola meškos (2 Karalių 2:23, 24).

4. Armija aprūpinama vandeniu (2 Karalių 3:16-26).

5. Našlei padauginamas aliejus (2 Karalių 4:1-7).

6. Nevaisinga šunemietė susilaukia sūnaus (2 Karalių 4:8-17).

7. Jos sūnus prikeliamas iš mirties (2 Karalių 4:18-37).

8. Nuodingas viralas pasidaro nekenksmingas (2 Karalių 4:38-41).

9. Šimtas vyrų pamaitinami 20 duonos kepalų (2 Karalių 4:42-44).

10. Naamanas išgydomas nuo raupsų (2 Karalių 5:1-14).

11. Gehaziui prilimpa Naamano raupsai (2 Karalių 5:24-27).

12. Išplaukia į viršų kirvio geležtė (2 Karalių 6:5-7).

13. Tarnas pamato ugninius vežimus (2 Karalių 6:15-17).

14. Sirijos kariai apakinami šviesa (2 Karalių 6:18).

15. Tie kariai vėl aiškiai mato (2 Karalių 6:19-23).

16. Atgyja numirėlis (2 Karalių 13:20, 21).

[Schema/iliustracijos 12 puslapyje]

JUDO IR IZRAELIO KARALIAI

Saulius/Dovydas/Saliamonas: 1117/1077/1037 m. p. m. e. *

JUDO KARALYSTĖ METAI (P. M. E.) IZRAELIO KARALYSTĖ

Rehabeamas ․․․․․․ 997 ․․․․․․ Jeroboamas

Abija/Asa ․․․․ 980/978 ․․․․

․․ 976/975/952 ․․ Nadabas/Baša/Ela

․․ 951/951/951 ․․ Zimris/Omris/Tibnis

․․․․․․ 940 ․․․․․․ Ahabas

Juozapatas ․․․․․․ 937 ․․․․․․

․․․․ 920/917 ․․․․ Ahazijas/Jehoramas

Jehoramas ․․․․․․ 913 ․․․․․․

Ahazijas ․․․․․․ 906 ․․․․․․

(Atalija) ․․․․․․ 905 ․․․․․․ Jehuvas

Jehoašas ․․․․․․ 898 ․․․․․․

․․․․ 876/859 ․․․․ Jehoahazas/Jehoašas

Amacijas ․․․․․․ 858 ․․․․․․

․․․․․․ 844 ․․․․․․ Jeroboamas II

Azarija (Uzijas) ․․․․․․ 829 ․․․․․․

․․ 803/791/791 ․․ Zacharija/Šalumas/Menahemas

․․․․ 780/778 ․․․․ Pekachija/Pekachas

Jotamas/Ahazas ․․․․ 777/762 ․․․․

․․․․․․ 758 ․․․․․․ Ozėjas

Ezekijas ․․․․․․ 746 ․․․․․․

․․․․․․ 740 ․․․․․․ Samarija paimta

Manasas/Amonas/Jošijas ․․ 716/661/659 ․․

Jehoahazas/Jehojakimas ․․․․ 628/628 ․․․․

Jehojachinas/Zedekijas ․․․․ 618/617 ․․․․

Jeruzalė sunaikinta ․․․․․․ 607 ․․․․․․

[Išnaša]

^ pstr. 66 Čia nurodomi pirmieji valdymo metai (kai kurie apytikriai).

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Naamanas nusižemino ir buvo Jehovos pagydytas

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Kas atsitiko Elijui, kai „pakilo viesulu į dangų“?