Kova su jausmais

VISĄ gyvenimą Leną kamavo nepilnavertiškumas. „Vaikystėje patirta seksualinė prievarta pakirto savigarbą, — pasakoja ji. — Jaučiausi niekam verta.“ O Simona taip prisimena jaunystę: „Gyvenimas atrodė beprasmis. Visad manydavau, kad iš manęs — nieko gera.“ Tokie slogūs jausmai vargina daugelį. Vienos paauglių konsultavimo tarnybos duomenimis, beveik pusė pagalbos prašančių jaunuolių skundžiasi „polinkiu nuolat save menkinti“.

Specialistų teigimu, žmonės blogai apie save mano tada, kai jaučiasi neįvertinami kitų. Taip mąstyti jie pradeda dėl nuolatinių priekaištų, žeminimo ar išnaudojimo. Pasekmės gali būti itin sunkios, net pražūtingos. Viena medicininė apklausa parodė, kad tie, ką slegia menkavertiškumas, linkę nepasitikėti ne tik savimi, bet ir kitais, tad  patys nejučia sutrauko draugystės saitus. „Galima sakyti, jie ir susikuria situacijas, kurių labiausiai bijo“, — rašoma šio tyrimo išvadose.

Dauguma tokių žmonių yra savo nerimastingų minčių aukos (Psalmyno 94:19). Jie jaučiasi taip, lyg ničnieko nemokėtų. Ištikus nesėkmei, tuojau kaltina save. O jeigu kas nors ir pasiseka, išgirdę draugų pagyrimą, širdyje vis tiek vadina tai atsitiktinumu. Manydami nesą verti laimės, metasi į pražūtingas kraštutinybes, iš kurių nebepajėgia išbristi. Taip buvo su pradžioje cituota Lena. Moteris ėmė nebesirūpinti savimi, kol jai sutriko mityba. „Jaučiausi bejėgė ką nors pakeisti“, — prisimena ji.

Ar tie, kuriuos vargina niūrios mintys, pasmerkti kankintis visą gyvenimą? Ar slogius jausmus įmanoma kaip nors įveikti? Biblijos principai bei patarimai daugeliui padėjo laimėti šią kovą. Kai kuriuos iš tų principų ir kaip jie padėjo kenčiantiems atgauti gyvenimo džiaugsmą aptarsime kitame straipsnyje.