„Juos galėjo tuoj pat paleisti“

BUVUSIO Prancūzijos prezidento Šarlio de Golio dukterėčia Ženevjeva de Gol susipažino su Jehovos liudytojais nacių koncentracijos stovykloje Ravensbriuke. Žodžius, parinktus šito straipsnelio antrašte, ji parašė laiške 1945-ųjų rugpjūtį.

Lenkijoje Osvencimo koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išvaduoti 1945 metų sausio 27-ąją. Vokietijoje ši data nuo 1996-ųjų laikoma hitlerinio Trečiojo reicho aukų atminimo diena.

Atminimo kalboje 2003 metų sausio 27-ąją Badeno-Viurtembergo žemės parlamento pirmininkas Pėteris Štraubas pasakė: „Visi, kas buvo persekiojami dėl religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų ir geriau sutiko mirti, nei paklusti režimui, nusipelno didžiausios mūsų pagarbos, kurią sunku išreikšti žodžiais. Jehovos liudytojai — vienintelė religinė grupė, visiškai atsisakiusi pritarti Hitlerio reikalavimams. Jie atsisakė atiduoti pagarbą Hitleriui, prisiekti ištikimybę ‘fiureriui ir valstybei’, atlikti karo bei darbo prievolę. Jų vaikai nedalyvavo Hitlerio jaunimo judėjime.“

Jėzus Kristus savo sekėjus apibūdino taip: „Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio“ (Jono 17:16). Vadinasi, Jehovos liudytojų pozicija rėmėsi vien religiniu pagrindu. Štraubas tęsė: „Jehovos liudytojai, nešioję ant kalinių drabužių prisiūtą violetinį trikampį, vieninteliai turėjo galimybę kančias iškeisti į laisvę. Tereikėjo pasirašyti pareiškimą, kad atsisakai savo tikėjimo.“

Dauguma liudytojų nė nemanė tikėjimo išsižadėti. Dėl to nacių laikais apie 1200 jų prarado gyvybę. Du šimtai septyniasdešimčiai liudytojų už atsisakymą kariauti buvo įvykdyta mirties bausmė. Jie vadovavosi priesaku: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbų 5:29).

Anot Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamento pirmininko Ulricho Šmito, Jehovos liudytojai buvo paprasti žmonės. Taip jie pavadinti ir leidinyje Landtag Intern: „Paprasti žmonės, klausantys savo sąžinės, tvirtai laikėsi religinių įsitikinimų, parodė pilietinę drąsą ir ideologinį krikščionių pasipriešinimą“. Neabejojame, kad Jehovą Dievą džiugina visi, kurie net ir sunkiomis aplinkybėmis lieka jam ištikimi. Patarlių 27:11 sakoma: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 30 puslapyje]

Courtesy of United States Holocaust Memorial Museum