Karališkoji Biblija. Jos reikšmė biblistikos istorijoje

ŠEŠIOLIKTOJO amžiaus pradžia. Iš Ispanijos Apeninų pusiasalio link išplaukia laivas su brangiu kroviniu — labai vertingų knygų siunta. Tai Kompliuto poliglotas, per trejus metus (nuo 1514 iki 1517) išspausdintas daugiakalbis Biblijos vertimas. Ūmai pakyla didžiulė audra. Įgula daro viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų laivą, tačiau nesėkmingai. Šis nuskęsta, o kartu ir neįkainojamas krovinys.

Taigi reikėjo naujos daugiakalbės Biblijos. Nelengvos užduoties ją išleisti ėmėsi prityręs spaustuvininkas Kristofas Plantenas. Finansinės paramos jis kreipėsi į Ispanijos karalių Pilypą II. Monarchas pirma pasitarė su daugeliu šalies mokslo žmonių. Vienas iš jų, garsus biblistas Benitas Arijas Montanas, pasakė: „Tuo ne tik pasitarnautumėte Dievui ir padėtumėte visuotinei bažnyčiai, bet ir pelnytumėte didžią šlovę karališkajam savo Didenybės vardui bei pagarbą.“

Kadangi tai būsiąs žymus kultūrinis pasiekimas, Pilypas nusprendė visokeriopai remti Planteno užmojį ir pavedė Arijui Montanui redaguoti Kompliuto poliglotą. Vėliau šitas  vertimas imtas vadinti Karališkąja Biblija, taip pat Antverpeno poliglotu. *

Pilypui taip rūpėjo šios daugiakalbės Biblijos rengimas, kad paprašė siųsti jam kiekvieno puslapio signalinį egzempliorių. Suprantama, Plantenui nesinorėjo laukti, kol puslapis nukeliaus iš Antverpeno į Ispaniją, kol monarchas perskaitys, pakoreguos ir grąžins. Tad karalius Pilypas viso labo tegavo pirmąjį spausdintą puslapį, gal dar keletą paskesnių. O tikrasis redaktorius buvo Montanas, kuris tuo tarpu darbavosi drauge su trimis profesoriais iš Leveno ir Planteno paaugle dukra.

Mylėjo Dievo Žodį

Arijas Montanas Antverpeno šviesuomenėje jautėsi lyg žuvis vandenyje. Šis plataus akiračio žmogus patiko Plantenui ir jiedu taip susidraugavo, kad liko bičiuliais visą gyvenimą. Montanas buvo ne tik išprusęs. Jis labai mylėjo Dievo Žodį. * Dar studentas trokšte troško atsidėti Šventojo Rašto tyrinėjimams.

Arijas Montanas buvo įsitikinęs, jog Bibliją dera versti kuo pažodiškiau. Jis stengėsi tiksliai perteikti originalo teksto prasmę, kad vertimas iš tiesų būtų Dievo Žodis. Taigi ėmė pavyzdį iš Erazmo, kuris ragino biblistus „skelbti apie Kristų iš originalo“.  Juk šimtmečiais žmonės neturėjo galimybės skaityti Šventojo Rašto, nes mažai kas temokėjo lotyniškai.

Iš ko knyga susideda

Visi Alfonso de Samoros peržiūrėti ir parengti spaudai Kompliuto poligloto rankraščiai pateko į Arijo Montano rankas ir šis naudojosi jais rengdamas Karališkąją Bibliją. *

Iš pradžių sumanyta tik išleisti pakartotinį Kompliuto poligloto leidimą, tačiau Karališkoji Biblija nebuvo vien paredaguotas Kompliutas. Be hebrajiškojo teksto ir graikiškosios Septuagintos, buvusių Kompliuto Biblijoje, įdėta kitų tekstų ir didelis priedas. Naująjį poliglotą sudarė aštuoni tomai. Spausdinimas truko penkerius metus, nuo 1568 iki 1572, — tai anuomet buvo labai trumpas laikas leidiniui su tekstais įvairiomis kalbomis. Iš viso išspausdinta 1213 egzempliorių.

Kompliuto poliglotas, baigtas leisti 1517-aisiais, tuomet pripažintas „spaudos meno [...] paminklu“. Vis dėlto naujoji daugiakalbė Biblija iš Antverpeno pranoko pirmtaką tiek spaudos, tiek turinio atžvilgiu. Tai buvo kitas didelis laimėjimas poligrafijoje ir dar svarbiau — rengiant tikslius tekstus, iš kurių Biblija verčiama į kitas kalbas.

Dievo Žodžio priešininkai nesnaudžia

Kaip ir galima buvo tikėtis, Biblijos tikslaus vertimo priešininkai netrukus ėmė kišti pagalius į ratus. Nors Antverpeno poliglotą patvirtino popiežius, o Arijas Montanas turėjo puikią gerbiamo biblisto reputaciją, jis vis tiek buvo apskųstas  inkvizicijai. Priekaištauta, kad savo darbe lotyniškąjį Santeso Pagnino tekstą jis iškėlė kaip tikslesnį hebrajiškųjų ir graikiškųjų originalų vertimą už Vulgatą, išverstą keletu šimtmečių anksčiau. Be to, siekdamas išversti Bibliją kuo tiksliau, Montanas rėmėsi originalo kalbų tekstais, o tai jo priešininkai laikė erezija.

Inkvizicija netgi pareiškė, esą „karaliui nedaro garbės tai, jog paženklino šį veikalą savo karališkuoju vardu“. Jie apgailestavo, kad Montanas per mažai kliovėsi  oficialiai pripažintąja Vulgata. Tačiau pasmerkti Montaną ar jo parengtą daugiakalbę Bibliją trūko įrodymų. Vėliau leidinys išpopuliarėjo ir tapo standartiniu vertimu. Juo naudojosi daugelis universitetų.

Puiki priemonė Biblijos vertėjams

Nors Antverpeno poliglotas nebuvo skirtas visuomenei, netrukus tapo vertinga priemone Biblijos vertėjams. Kaip ir Kompliuto poliglotu, biblistai juo rėmėsi tikslindami turimus Šventojo Rašto tekstus, o vertėjams jis padėjo geriau suprasti originalo kalbas. Be to, juo daug remtasi verčiant Bibliją į keletą pagrindinių Europos kalbų. Pavyzdžiui, leidinyje The Cambridge History of the Bible pranešama, jog rengiant gerai žinomą 1611 metų King James Version (Karaliaus Jokūbo vertimą) pasiremta Antverpeno poliglotu kaip vertingu tekstu senosiomis kalbomis. Karališkoji Biblija taip pat labai pravertė rengiant kitus du svarbius daugiakalbius vertimus, išspausdintus XVII amžiuje. (Apie juos skaitykite rėmelyje „Daugiakalbės Biblijos“.)

Viena iš daugelio puikių Antverpeno poligloto ypatybių ta, kad jame pirmą kartą išspausdintas graikiškosios Šventojo Rašto dalies vertimas į sirų kalbą. Jis pateiktas šalia pažodinio lotyniškojo. Europos tyrinėtojams tai labai pravertė, nes Krikščionių graikiškųjų raštų vertimas į sirų kalbą yra vienas seniausių: datuojamas penktuoju mūsų eros amžiumi ir paremtas antrojo amžiaus rankraščiais. Kaip teigiama The International Standard Bible Encyclopedia, „visuotinai pripažinta, jog Pešita [vertimas į sirų kalbą] labai pravertė teksto analizei. Tai vienas seniausių ir svarbiausių šaltinių apie senovės tradicijas“.

Nei šėlstanti jūra, nei Ispanijos inkvizitoriai nesunaikino Kompliuto poligloto. 1572 metais jis buvo išleistas, tik pagerintas ir pervadintas Karališkąja Biblija. Antverpeno poligloto istorija — dar vienas Dievo Žodžio gynėjų uolumo liudijimas.

Sąmoningai ar nejučia, savo pasiaukojamu triūsu jie patvirtino tai, ką sakė Izaijas. Beveik prieš tris tūkstančius metų pranašas rašė: „Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta, bet Dievo žodis tveria amžinai“ (Izaijo 40:8).

[Išnašos]

[Anotacija 13 puslapyje]

„Dievo žodis tveria amžinai“

[Rėmelis/iliustracijos 12 puslapyje]

DAUGIAKALBĖS BIBLIJOS

„Poliglotas yra keliakalbis Biblijos vertimas, — aiškina ispanų tyrinėtojas Federikas Peresas Kastras. — Tačiau tradiciškai taip įprasta vadinti Biblijos vertimus, kuriuose tekstas pateiktas ir originalo kalbomis. Būtent tokių poliglotų yra labai mažai.“

1. Kompliuto poliglotas (1514—1517) buvo išleistas Alkala de Henarese (Ispanija). Leidybą finansavo kardinolas Sisnerosas. Tame šešiatomyje Biblijos tekstas išspausdintas keturiomis kalbomis: hebrajų, graikų, aramėjų ir lotynų. XVI amžiuje tai buvo pagrindinis tekstas verčiant Šventąjį Raštą iš hebrajų bei aramėjų kalbų.

2. Antverpeno poliglotas (1568—1572), redaguotas Benito Arijo Montano. Be Kompliuto poliglote buvusių tekstų, jame yra Krikščionių graikiškųjų raštų vertimas į sirų kalbą (Pešita) ir aramėjiškasis Jonatano targumas. Hebrajiškajame tekste žodžiai yra su balsiais ir sukirčiuoti. Jis redaguotas remiantis Jokūbo ben Hajimo hebrajiškuoju tekstu. Šis poliglotas tapo standartiniu Hebrajiškųjų raštų tekstu Biblijos vertėjams.

3. Paryžiaus poligloto (1629—1645) leidimą finansavo prancūzų teisininkas Gi Mišelis le Žė. Rengiant jį pagrindu imtas Antverpeno poliglotas, tik buvo pridėti kai kurie tekstai samariečių ir arabų kalbomis.

4. Londono poliglotas (1655—1657), redaguotas Brajano Valtono, irgi pagrįstas Antverpeno poliglotu. Šioje daugiakalbėje Biblijoje pateikti senieji vertimai į etiopų ir persų kalbas, nors jie ne ką tepadėjo aiškiau suprasti Biblijos tekstą.

[Šaltinių nuorodos]

Banerio ir Antverpeno poliglotai (du apatiniai): Biblioteca Histórica. Universidad Complutense de Madrid; Antverpeno poliglotas (viršutinis): By courtesy of Museum Plantin-Moretus/Stedelijk Prentenkabinet Antwerpen; Londono poliglotas: From the book The Walton Polyglot Bible, Vol. III, 1655-1657

[Iliustracija 9 puslapyje]

Ispanijos karalius Pilypas II

[Šaltinio nuoroda]

Pilypas II: Biblioteca Nacional, Madrid

[Iliustracija 10 puslapyje]

Arijas Montanas

[Šaltinio nuoroda]

Montanas: Biblioteca Histórica. Universidad Complutense de Madrid

[Iliustracija 10 puslapyje]

Senos spausdinimo mašinos Antverpene, Belgija

[Šaltinio nuoroda]

Spaustuvė: By courtesy of Museum Plantin-Moretus/Stedelijk Prentenkabinet Antwerpen

[Iliustracijos 11 puslapyje]

Kairėje: Kristofas Plantenas ir antraštinis Antverpeno poligloto puslapis

[Šaltinio nuoroda]

Antraštinis puslapis ir Plantenas: By courtesy of Museum Plantin-Moretus/Stedelijk Prentenkabinet Antwerpen

[Iliustracija 11 puslapyje]

Viršuje: Išėjimo 15 skyriaus tekstas, keturi stulpeliai

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 9 puslapyje]

Antraštinis puslapis ir Plantenas: By courtesy of Museum Plantin-Moretus/Stedelijk Prentenkabinet Antwerpen

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]

Biblioteca Histórica. Universidad Complutense de Madrid