Krikščionyse atsispindi Jehovos šlovė

„Palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi“ (MATO 13:16).

1. Koks kyla klausimas žinant, kaip izraelitai reagavo pamatę nusileidžiantį nuo Sinajaus Mozę?

PRIE Sinajaus kalno susirinkusiems izraelitams buvo gera proga labiau suartėti su Jehova. Juk jis tvirta ranka išvedė tautą iš Egipto. Dievas rūpinosi jais dykumoje — davė maisto ir vandens. Taip pat dovanojo pergalę prieš amalekiečių kariuomenę (Išėjimo 14:26-31; 16:2—17:13). Stovyklavietėje prie Sinajaus žmonės išsigando griaustinio ir žaibų tiek, kad net drebėjo. Paskui pamatė nuo kalno nusileidžiantį Mozę, kurio veidas spinduliavo Jehovos šlove. Užuot pasitikę šį Dievo tarną su nuostaba ir dėkingumu, visi atsitraukė. „Izraelitai bijojo prie jo prisiartinti“ (Išėjimo 19:10-19; 34:30). Jehova buvo šitiek daug padaręs dėl savosios tautos, tad kodėl gi izraelitai baiminosi į Dievo šlovės atspindį pažvelgti?

2. Tikriausiai kodėl izraelitus, pamačiusius Dievo šlove švytintį Mozės veidą, pagavo baimė?

² Galbūt izraelitai išsigando žinodami, kas neseniai buvo atsitikę. Jehova sudrausmino tautą, kai ši piktavališkai jam nepakluso ir pasidarė aukso veršį (Išėjimo 32:4, 35). Ar žmonės iš to pasimokė? Dauguma ne. Gyvenimo pabaigoje Mozė  kalbėdamas apie izraelitų neklusnumą priminė ir atsitikimą su aukso veršiu. Jis pasakė: „Jūs maištavote prieš Viešpaties, savo Dievo, įsakymą, nepasitikėdami juo ir nepaklusdami jam. Jūs esate maištavę prieš Viešpatį nuo tos dienos, kai jis jus pažino“ (Pakartoto Įstatymo 9:15-24).

3. Kaip Mozė slėpė savo veidą?

³ Atkreipk dėmesį, ką Mozė darė matydamas išsigandusius izraelitus. Biblijoje rašoma: „Baigęs su jais kalbėtis, Mozė užsidengė veidą gobtuvu. Bet eidamas [į padangtę] pas Viešpatį kalbėtis su juo, Mozė nusiimdavo gobtuvą, kolei būdavo pas Viešpatį. O kai išeidavo ir sakydavo izraelitams, kas jam buvo įsakyta, izraelitai matydavo, kad jo veido oda švyti. Tada Mozė vėl užsidengdavo veidą gobtuvu, kol vėl eidavo kalbėtis su Viešpačiu“ (Išėjimo 34:33-35). Kodėl Mozė vis prisidengdavo veidą? Ko iš to pasimokome? Atsakymai į šiuos klausimus gali padėti nustatyti, kokie mūsų pačių santykiai su Jehova.

Neišnaudotos galimybės

4. Kam, pasak apaštalo Pauliaus, Mozei reikėjo dangstytis?

⁴ Pasak apaštalo Pauliaus, Mozė turėjo dangstytis todėl, kad izraelitai nei protu, nei širdimi nebuvo pasirengę matyti jį tokį. Apaštalas rašė: „Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo švytėjimo [...], jų protai atbuko“ (2 Korintiečiams 3:7, 14). Kaip apgailėtina! Juk izraelitai buvo Jehovos išrinktoji tauta, kurią jis troško patraukti prie savęs kuo arčiau (Išėjimo 19:4-6). Bet žmonės nenorėjo įdėmiai žiūrėti į Dievo šlovės atšvaitą. Užuot su meile bei atsidavimu artinęsi širdimi ir protu prie Jehovos, izraelitai, galima sakyti, pasitraukė nuo jo tolyn.

5, 6. a) Kuo panašūs Mozės laikų izraelitai ir pirmojo amžiaus žydai? b) Kuo skyrėsi Jėzui paklusę nuo tų, kurie jo neklausė?

⁵ Panašiai buvo ir pirmajame mūsų eros amžiuje. Tuo laiku, kai Paulius tapo krikščioniu, per Jėzų Kristų, Didesnįjį Mozę, Įstatymo sandora jau buvo pakeista naująja. Jėzaus kalboje ir darbuose Jehovos šlovė atsispindėjo ryškiausiai. Apie prikeltąjį Jėzų Paulius rašė: „Jis [yra] Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas“ (Hebrajams 1:3). Kokią nuostabią galimybę turėjo žydai! Iš paties Dievo Sūnaus lūpų girdėjo žodžius apie amžinąjį gyvenimą! Deja, dauguma tų, kuriems Jėzus kalbėjo, praleido viską pro ausis. Jėzus jiems pritaikė Izaijo pranašystę: „Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau“ (Mato 13:15; Izaijo 6:9, 10).

⁶ Kaip skyrėsi tie žydai nuo Jėzaus mokinių! Šiems Jėzus kalbėjo: „Palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi“ (Mato 13:16). Tikrieji krikščionys trokšta pažinti Jehovą ir jam tarnauti. Jie džiaugiasi vykdydami Dievo valią, kuri atskleista Biblijoje. Pateptųjų krikščionių naujosios sandoros tarnystėje atsispindi Jehovos šlovė; ji matoma ir iš kitų avių triūso (2 Korintiečiams 3:6, 18).

Kodėl geroji naujiena uždengta

7. Kodėl nesistebime, kad daugelis atmeta gerąją naujieną?

⁷ Matome, kad dauguma izraelitų tiek  Mozės, tiek Jėzaus laikais nepasinaudojo ypatinga jiems suteikta galimybe. Panašiai ir dabar didžioji žmonijos dalis atmeta mūsų skelbiamą gerąją naujieną. Tai nestebina. Juk Paulius rašė: „Jeigu mūsų Evangelija tebėra paslėpta, tai ji paslėpta vien einantiems į pražūtį, netikintiesiems, kuriems šio pasaulio dievaitis apakino protus“ (2 Korintiečiams 4:3, 4). Be to, ne vien Šėtonas stengiasi užmaskuoti gerąją naujieną; patys žmonės užsidengia veidus nenorėdami nieko matyti.

8. Kaip daugelis yra apakinti neišmanymo ir kaip patys galime to išvengti?

⁸ Daug kas nepažįsta Dievo ir yra tartum neregiai. Biblijoje sakoma, kad tautų „protas aptemęs“ ir tokie žmonės „atskirti nuo Dievo gyvenimo dėl savo neišmanymo“ (Efeziečiams 4:18, Brb). Prieš tapdamas krikščioniu, Įstatymo žinovas Paulius buvo tiek apakintas neišmanymo, kad net persekiojo Dievo bendruomenę (1 Korintiečiams 15:9). Tačiau Jehova atskleidė jam tiesą. Apaštalas pasakoja: „Buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Kristus Jėzus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie jį įtikės amžinajam gyvenimui“ (1 Timotiejui 1:16). Nemažai yra tokių kaip Paulius: anksčiau Dievo tiesai priešinęsi dabar jam tarnauja. Vadinasi, ir toliau reikia liudyti tiesą netgi tiems, kurie prieš mus nusistatę. O patys nuolat gilinkimės į Dievo Žodį ir stenkimės jį suvokti; taip darydami nepasuksime klystkelin, į kurį veda neišmanymas, ir išvengsime Jehovos nemalonės.

9, 10. a) Kaip pirmojo amžiaus žydai pasirodė linkę ne mokytis, o vadovautis savo senomis pažiūromis? b) Ar galima sugretinti su pirmojo amžiaus žydais šių laikų krikščioniškojo pasaulio žmones? Paaiškink.

⁹ Daugelis neturi aiškaus dvasinio regėjimo, nes linkę ne mokytis, o vadovautis savo senomis pažiūromis. Diduma žydų atstūmė Jėzų bei jo mokymus todėl, kad paisė vien Įstatymo, duoto per Mozę. Aišku, buvo ir išimties atvejų. Štai po Jėzaus prikėlimo „didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui“ (Apaštalų darbų 6:7). Deja, daugumai žydų tiko Pauliaus žodžiai: „Iki šios dienos, kada tik skaitomas Mozė, gobtuvas tebedengia jų širdį“ (2 Korintiečiams 3:15). Apaštalas tikriausiai žinojo, ką apie žydų dvasinius vadovus buvo pasakęs Jėzus: „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį  gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie mane“ (Jono 5:39). Raštai, kuriuos jie atsidėję tyrinėjo, turėjo padėti įžvelgti, kad Jėzus yra Mesijas. Tačiau žydai rėmėsi savo pačių nuostata ir net stebuklus darantis Dievo Sūnus negalėjo jų įtikinti.

¹⁰ Tokie šiandien yra dauguma krikščioniškojo pasaulio žmonių. Kaip ir pirmojo amžiaus žydai, „jie turi Dievui uolumo, tačiau šiam trūksta išmanymo“ (Romiečiams 10:2). Nors kai kurie tyrinėja Bibliją, netiki, kas joje rašoma. Jie nepripažįsta, kad Jehova moko savo tarnus per ištikimą ir protingą vergą — dvasia pateptuosius krikščionis (Mato 24:45, Jr). O mes suvokiame, kad Jehova lavina savo tautą ir kad dieviškoji tiesa darosi vis aiškesnė (Patarlių 4:18). Leisdamiesi Jehovos mokomi esame laimingi, nes taip sužinome jo valią bei užmojus.

11. Kaip žmogui tiesa lieka paslėpta, jeigu jis tiki vien tai, kas pačiam atrodo priimtina?

¹¹ Dar kiti tiki vien tai, kas patinka, todėl jų dvasinis regėjimas irgi aptemęs. Buvo išpranašauta, jog kai kas išjuoks Dievo tarnus, paniekins ir žinią, kad Jėzus jau karaliauja. Apaštalas Petras rašė: „Jiems, to norintiems, lieka paslėpta“, jog Dievas užliejo tvanu Nojaus dienų pasaulį (2 Petro 3:3-6). Nemažai žmonių, laikančių save krikščionimis, mielai pripažįsta, kad Jehova yra gailestingas, geras, atlaidus, tačiau nenori pripažinti fakto, kad jis nepalieka nenubaudęs (Išėjimo 34:6, 7). O tikrieji krikščionys nuoširdžiai stengiasi suprasti, ko moko pati Biblija.

12. Kaip žmones apakina tradicijos?

¹² Dauguma einančių į bažnyčias yra apakinti tradicijų. Jėzus ano meto dvasiniams vadovams pasakė: „Jūs niekais verčiate Dievo paliepimą dėl savojo papročio“ (Mato 15:6). Iš Babilono tremties sugrįžę žydai buvo uolūs ir vėl ėmė garbinti Jehovą taip, kaip pridera. Tačiau ilgainiui kunigai tapo išdidūs ir dėjosi teisuoliais. Religinės šventės būdavo švenčiamos formaliai, be nuoširdžios pagarbos Dievui (Malachijo 1:6-8). Jėzaus laikais Rašto aiškintojai ir fariziejai per Mozę gautą Įstatymą jau buvo apraizgę daugybe tradicijų. Jėzus demaskavo tų vyrų veidmainystę, nes jie pamiršo teisingus principus, kuriais rėmėsi Įstatymas (Mato 23:23, 24). Tikrieji krikščionys turi saugotis, kad žmonių sugalvoti papročiai nenukreiptų nuo tyro garbinimo.

Regėkime Neregimąjį

13. Kaip dvejopai Mozė regėjo Dievo šlovę?

¹³ Ant kalno Mozė paprašė Dievą parodyti savo šlovę ir regėjo jos atšvaitą. Įeidamas į padangtę jis gobtuvu neprisidengdavo. Mozė buvo tvirto tikėjimo vyras, atsidėjęs Dievo tarnybai. Nors iš dalies pamatė Jehovos šlovę, tam tikra prasme jis tikėjimo akimis Dievą jau buvo regėjęs.  Biblijoje rašoma, kad Mozė „liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“ (Hebrajams 11:27; Išėjimo 34:5-7). O Dievo šlove kurį laiką spinduliavo ne tik jo veidas. Ta šlovė buvo akivaizdi ir iš Mozės pastangų padėti izraelitams geriau pažinti Jehovą ir jam tarnauti.

14. Kaip Jėzus matė Jehovos šlovę ir kuo jis džiaugėsi?

¹⁴ Danguje Jėzus tiesiogiai matė Dievo šlovę senų seniausiai, dar prieš sukuriant visatą (Patarlių 8:22, 30). Per tą laiką juodu susiejo begalinė meilė ir prisirišimas. Jehova Dievas šiam kūrinijos pirmagimiui rodė didžiausią švelnumą. Jėzus savo gyvybės Davėjui atsakė tuo pačiu (Jono 14:31; 17:24). Tėvą ir sūnų vienijo tobula meilė. Kaip ir Mozė, Jėzus džiaugėsi atspindėdamas Jehovos šlovę savo mokymais.

15. Kaip krikščionys stengiasi kuo daugiau sužinoti apie Dievo garbę?

¹⁵ Dabartiniai Dievo liudytojai, taip pat kaip Mozė ir Jėzus, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie Jehovos garbę. Jie neatmeta šlovingos gerosios naujienos. Apaštalas Paulius rašė: „Vos tik žmogus atsigręžia į Viešpatį [vykdyti jo valios], gobtuvas nukrinta“ (2 Korintiečiams 3:16). Mes studijuojame Šventąjį Raštą, nes norime vykdyti Dievo valią. Gėrimės Jehovos Sūnaus, pateptojo Karaliaus Jėzaus Kristaus, veide atsispindinčia šlove ir sekame jo pavyzdžiu. Kaip Mozė ir Jėzus, esame paskirti tarnauti — mokyti kitus apie mūsų garbinamą šlovingąjį Dievą.

16. Kokia palaima mums žinoti tiesą?

¹⁶ Jėzus meldė: „Aš šlovinu tave, Tėve, [...] kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Mato 11:25). Nuoširdiems bei nuolankiems žmonėms Jehova apreiškia, koks esąs ir kokie jo užmojai (1 Korintiečiams 1:26-28). Jis rūpestingai saugo ir moko mus pačių labui, kad gyventume laimingai. Nepraleiskime nė vienos progos glaustis prie Jehovos, branginkime visa,  ką jis teikia, kuo artimesniam ryšiui palaikyti.

17. Kaip galime kuo geriau pažinti Jehovą?

¹⁷ Paulius pateptiesiems krikščionims rašė: „Mes visi, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą, ir [...] vis didėja mūsų garbingumas“ (2 Korintiečiams 3:18). Kuo geriau mes, tiek dangiškąją, tiek žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys, pažįstame Jehovą — Biblijoje aprašytas jo savybes bei asmenybės gelmes, — tuo labiau į jį panašėjame. Jeigu dėkingomis širdimis apmąstysime Jėzaus Kristaus gyvenimą, tarnystę bei mokymus, mumyse ryškiau atsispindės Jehovos savybės ir taip jis bus mūsų šlovinamas. Koks džiaugsmas!

Ar atsimeni?

• Kodėl izraelitai bijojo žiūrėti į Dievo šlovės atspindį Mozės veide?

• Kaip geroji naujiena buvo uždengta pirmajame amžiuje? mūsų laikais?

• Kaip mes spinduliuojame Dievo šlovę?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 19 puslapyje]

Izraelitai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Kaip ir Paulius, daugelis tų, kurie kadaise buvo priešiški Dievo tiesai, dabar jam tarnauja

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Jehovos tarnai džiaugiasi, kad juose atsispindi Dievo šlovė