Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Meilės įstatymas širdyse

Meilės įstatymas širdyse

Meilės įstatymas širdyse

„Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį“ (JEREMIJO 31:33).

1, 2. a) Ką dabar aptarsime? b) Kaip ant Sinajaus kalno Jehova parodė savo artumą?

ANUOSE dviejuose studijų straipsniuose minėta, kad Mozei nusileidus nuo Sinajaus kalno, jo veidas švytėjo Jehovos šlove. Kalbėjome, kad Mozė prisidengdavo gobtuvu. Dabar aptarkime, kuo tų laikų įvykiai svarbūs krikščionims šiandien.

2 Užkopęs į kalną Mozė gavo Jehovos nurodymus. Susirinkę prie Sinajaus izraelitai regėjo stulbinantį paties Dievo artumą. „Trankėsi perkūnija, švytavo žaibai, ir tirštas debesis dengė kalną. Rago gaudesys buvo toks skardus, kad visi stovykloje buvę žmonės drebėjo. [...] Sinajaus kalnas buvo dūmuose, nes Viešpats buvo nužengęs ant jo ugnyje. Nuo jo kilo dūmai tarsi iš krosnies, o visas kalnas baisiai drebėjo“ (Išėjimo 19:16-18).

3. Kaip Jehova perdavė Dešimt įsakymų Izraeliui ir ką tauta suvokė?

3 Jehova per angelą kalbėjo žmonėms ir davė jiems tai, kas vadinama Dešimt įsakymų (Išėjimo 20:1-17). Tad neabejotina, jog šie įstatymai nuo paties Visagalio. Jehova surašė juos ant akmens plokščių. Mozė jas sudaužė pamatęs, kaip izraelitai garbina aukso veršį. Jehova iš naujo užrašė įsakymus ant akmens. Šįkart plokštes nešančio Mozės veidas spinduliavo. Tada visi susirinkusieji galiausiai suvokė, kad tie įstatymai nepaprastai svarbūs (Išėjimo 32:15-19; 34:1, 4, 29, 30).

4. Kodėl Dešimt įsakymų buvo labai svarbūs?

4 Abi plokštės su užrašytais Dešimt įsakymų buvo įdėtos į sandoros skrynią, laikomą padangtės, o vėliau šventyklos Šventų švenčiausiojoje. Tais įsakymais rėmėsi per Mozę sudaryta Įstatymo sandora ir teokratinis visos tautos valdymas. Be to, jie liudijo, kad Izraelio tauta yra Jehovos išrinktoji.

5. Kaip Izraeliui duotuose įstatymuose atsispindėjo Dievo meilė?

5 Anie įstatymai iškalbingai bylojo apie Jehovą, ypač apie jo meilę savo tautai. Įstatymai buvo vertinga dovana tiems, kas jų laikėsi. Vienas biblistas rašė: „Joks žmonių iki tol ar vėliau sukurtas moralinis kodeksas [...] negali nė lygintis, juolab pranokti, šiuos dešimt Dievo žodžių.“ Apie visą per Mozę duotą Įstatymą Jehova pasakė: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano Sandoros, jūs būsite mano nuosavybė, brangesnė už visas kitas tautas. Iš tikrųjų man priklauso visa žemė, bet jūs būsite mano kunigiška karalystė ir šventa tauta“ (Išėjimo 19:5, 6).

Širdyje įrašytas įstatymas

6. Koks įstatymas pasirodė vertingesnis už iškaltąjį akmenyje?

6 Minėti Dievo įstatymai tikrai buvo labai vertingi. Tačiau ar žinai, kad pateptieji krikščionys turi kai ką daug vertingesnio nei akmenyje iškalti įstatymai? Jehova pranešė, jog sudarys naują sandorą, nepanašią į Įstatymo sandorą, kuri vienijo jį su Izraelio tauta. „Įdiegsiu jiems savo Įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį“ (Jeremijo 31:31-34). Naujosios sandoros Tarpininkas Jėzus nedavė sekėjams rašytinio įstatymo. Jis savo žodžiais ir darbais įdiegė Jehovos priesakus į mokinių protus bei širdis.

7. Kam pirmiausia buvo duotas „Kristaus įstatymas“ ir kas vėliau jam pakluso?

7 Šitas įsakas yra vadinamas „Kristaus įstatymu“. Jis buvo duotas ne etniniam Izraeliui, tai yra ne Jokūbo palikuonims, o dvasinei tautai — „Dievo Izraeliui“, sudarytam iš dvasia pateptųjų krikščionių (Galatams 6:2, 16; Romiečiams 2:28, 29). Ilgainiui prie jų prisidėjo „milžiniška minia“ — visokių tautų žmonės, norintys garbinti Jehovą (Apreiškimo 7:9, 10; Zacharijo 8:23). Tai „viena kaimenė“, prižiūrima „vieno ganytojo“, nes abi grupės klauso „Kristaus įstatymo“ ir visuose reikaluose juo vadovaujasi (Jono 10:16).

8. Kuo skiriasi per Mozę duotas Įstatymas nuo Kristaus įstatymo?

8 Skirtingai nei etniniai izraelitai, kurie turėjo paklusti per Mozę duotam Įstatymui dėl kilmės, krikščionys savo noru laikosi Kristaus įstatymo ir tam neturi įtakos rasė, gimimo vieta bei kiti panašūs dalykai. Sužinoję apie Jehovą ir jo kelius, jie trokšta vykdyti Aukščiausiojo valią. Turėdami Dievo įstatymą įrašytą širdyse, dvasia pateptieji krikščionys paklūsta Jehovai ne todėl, kad neklusnieji bus baudžiami, ir ne vien iš pareigos. Juos paklusti skatina daug svarbesnė bei tvirtesnė jėga. Kitos avys irgi klauso Dievo, nes jo įstatymą turi širdyse.

Meile paremti įstatymai

9. Kaip Jėzus nurodė, kad Jehovos įstatymų pagrindinis reikalavimas yra meilė?

9 Visus Jehovos įstatymus bei potvarkius galima apibendrinti vienu žodžiu — meilė. Tai visada buvo ir bus tyro garbinimo esmė. Paklaustas, koks įsakymas Įstatyme didžiausias, Jėzus atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.“ Antrasis — „mylėk savo artimą kaip save patį“. Paskui jis pridūrė: „Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mato 22:35-40). Taip Jėzus nurodė, kad meilė — ne tik Įstatymo su Dešimt įsakymų, bet visų hebrajiškųjų Šventojo Rašto knygų priesakas.

10. Iš kur žinome, kad meilė — Kristaus įstatymo pagrindas?

10 Ar meilė Dievui bei artimui yra ir krikščionių širdyse įrašyto įstatymo pagrindas? Taip! Kristaus įstatyme, liepiančiame nuoširdžiai mylėti Dievą, yra naujas įsakas — krikščionims privalu pasiaukojamai mylėti vienam kitą. Jie turi mylėti kaip Kristus, kuris noriai atidavė gyvybę už draugus. Jis mokė sekėjus mylėti Dievą ir vienam kitą, kaip jis mylėjo. Nepranokstama tarpusavio meilė yra išskirtinis bruožas, iš kurio galima atpažinti tikruosius krikščionis (Jono 13:34, 35; 15:12, 13). Jėzus netgi liepė mylėti priešus (Mato 5:44).

11. Kaip Jėzus rodė meilę Dievui ir žmonijai?

11 Jėzus paliko nuostabų meilės pavyzdį. Jis, galinga dvasinė dangaus esybė, mielai sutiko imtis savo Tėvo reikalų žemėje. Jėzus ne tik paaukojo gyvybę, kad kiti galėtų gyventi amžinai, bet ir parodė žmonėms, kaip reikia gyventi. Jis buvo nuolankus, švelnus, dėmesingas; padėdavo prislėgtiems, engiamiems. Be to, Jėzus skelbė „amžinojo gyvenimo žodžius“: nepailsdamas mokė pažinti Jehovą (Jono 6:68).

12. Kodėl galima tvirtinti, kad meilė Dievui neatsiejama nuo meilės artimui?

12 Meilė Dievui neatsiejama nuo meilės artimui. Apaštalas Jonas tvirtino: „Meilė yra iš Dievo [...]. Jei kas sakytų: ‘Aš myliu Dievą’, o savo brolio nekęstų, tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato“ (1 Jono 4:7, 20). Jehova yra meilės šaltinis ir jos įsikūnijimas. Jis visa daro iš meilės. Mes mylime todėl, kad sukurti panašūs į jį (Pradžios 1:27). Mylėdami artimą rodome, jog mylime Dievą.

Mylėti reiškia paklusti

13. Ką pirmiausia turime daryti, jei norime pamilti Dievą?

13 Kaip galime mylėti Dievą, kurio nematome? Pirmiausia būtina jį pažinti. Juk neįmanoma pamilti nepažįstamo ir juo pasitikėti. Todėl Dievo Žodis skatina mus pažinti Jehovą per Biblijos skaitymą, per maldą, per bendrystę su tais, kurie jau pažįsta ir mylį jį (Psalmyno 1:1, 2; Filipiečiams 4:6; Hebrajams 10:25). Ypač vertingos keturios Evangelijos, nes iš jų pasakojimų apie Jėzaus Kristaus gyvenimą bei tarnystę sužinome, koks yra pats Jehova. Pažindami Dievą, būdami dėkingi jam už parodytą meilę, dar labiau stengsimės sekti Aukščiausiojo pavyzdžiu ir jam paklusti. Vadinasi, mylėti Dievą reiškia jam paklusti.

14. Kodėl Dievo įstatymai ne našta?

14 Mylėdami žmogų žinome, kas jam patinka, o kas ne, ir atitinkamai elgiamės. Nenorime jo pykdyti nei liūdinti. Apaštalas Jonas rašė: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3). Jų ne aibė ir jie ne našta. Mes vadovaujamės meile. Vadinasi, nereikia įsiminti gausybės taisyklių, kaip elgtis; viską darome iš meilės Dievui. Jeigu mylime Jehovą, mielai vykdome jo valią. Taip įgyjame Dievo palankumą ir tai mums naudinga, nes jis veda mus geru keliu (Izaijo 48:17).

15. Kas skatins mus sekti Jehovos pavyzdžiu? Paaiškink.

15 Meilė Dievui skatina sekti jo pavyzdžiu. Jei ką nors mylime, žavimės to asmens savybėmis ir norime būti į jį panašūs. Pamąstyk, kokie buvo Jehovos ir Jėzaus tarpusavio santykiai. Galbūt milijardus metų jie drauge praleido danguje. Abu vienijo didelė tyra meilė. Jėzus buvo tiek panašus į dangiškąjį Tėvą, kad savo sekėjams pasakė netgi tokius žodžius: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jono 14:9). Semdamiesi žinių apie Jehovą ir jo Sūnų ir ugdydamiesi dėkingumą jiems, norėsime lygiuotis į juodu. Meilės Jehovai ir jo šventosios dvasios vedami, gebėsime ‘nusivilkti senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkti naują’ (Kolosiečiams 3:9, 10; Galatams 5:22, 23).

Meilės darbai

16. Kaip rodome meilę Dievui ir artimui skelbdami bei mokydami apie Karalystę?

16 Mus, krikščionis, meilė Dievui ir artimui skatina dalyvauti Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo darbe. Šitokia tarnyba džiuginame Jehovą Dievą, „kuris trokšta, kad visokie žmonės būtų išgelbėti ir įgytų tikrąjį tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:3, 4, NW). Padėdami kitiems turėti Kristaus įstatymą įrašytą širdyse, mes ir patys džiaugiamės. Mums malonu matyti šių tikinčiųjų pažangą — naujus bruožus, kurie atspindi Jehovos šlovę (2 Korintiečiams 3:18). O padėti žmogui suartėti su Dievu yra ne kas kita, kaip duoti jam pačią vertingiausią dovaną. Juk tie, kurie paima ištiestą Jehovos ranką, galės džiaugtis draugyste su juo visą amžinybę.

17. Kodėl išmintinga ugdytis meilę Dievui ir artimui, o ne siekti materialinių dalykų?

17 Gyvename pasaulyje, kuris labiausiai vertina, netgi myli, materialinius dalykus. Tačiau jie laikini — gali atitekti vagims arba prarasti vertę (Mato 6:19). Biblija mus įspėja: „Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:16, 17). Jehova gyvens amžinai; tokia pat ateitis ir tų, kurie jį myli ir jam tarnauja. Tad ar ne išmintinga ugdytis meilę Dievui ir žmonėms, o ne siekti pasaulyje branginamų dalykų, kuriais, jei ir pasinaudojame, tai tik trumpai?

18. Kaip viena misionierė parodė pasiaukojamą meilę?

18 Kas puoselėja meilę, šlovina Jehovą. Štai Sonia tarnauja misioniere Senegale. Ji vedė Biblijos studijas moteriai, vardu Haidi, kuri buvo užsikrėtusi ŽIV virusu nuo netikinčio sutuoktinio. Jam mirus Haidi pasikrikštijo, bet netrukus susirgo AIDS ir atsigulė į ligoninę. Sonia pasakoja: „Ligoninės personalas kiek galėdamas rūpinosi pacientais, bet darbuotojų labai trūko. Į pagalbą sergančiai Haidi buvo kviečiami krikščionių bendruomenės savanoriai. Jau antrą naktį pasisiūliau budėti ir įsitaisiau ant čiužinio šalia mūsų sesės lovos. Slaugiau ją iki pat mirties. Vyriausiasis gydytojas pasakė: ‘Liūdniausia, kad dažnai net giminės nebelanko saviškių, sergančių AIDS. Kodėl jūs — ne giminaitė, svetimšalė, baltaodė — nepabijojote pavojaus užsikrėsti?’ Atsakiau, kad mes su Haidi buvome kaip seserys, kaip vienų tėvų vaikai. Ši nauja tikėjimo sesė man buvo artima, todėl mielai ja rūpinausi.“ Beje, pačiai Soniai, rūpestingai prižiūrėjusiai Haidi, nieko bloga neatsitiko.

19. Ką stengsimės daryti turėdami Dievo įstatymą įrašytą savo širdyse?

19 Žinoma daug pavyzdžių, kaip Jehovos tarnai rodo pasiaukojamą meilę. Dievo tauta šiandien atpažįstama ne iš rašytinio įstatymo. Jai išsipildo Laiško hebrajams 8:10 žodžiai: „Štai kokia bus Sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, praslinkus anoms dienoms, — sako Viešpats: — Aš duosiu savo įstatymus jų protams ir juos įrašysiu jų širdyse, aš būsiu jiems ievas, o jie bus man tauta.“ Visada branginkime meilės įstatymą, Jehovos įrašytą mūsų širdyse. Stenkimės nepraleisti nė vienos progos rodyti meilę.

20. Kodėl Kristaus įstatymas yra neįkainojama vertybė?

20 Kaip džiugu tarnauti Dievui drauge su pasauline krikščionių brolija, rodančia tokią meilę! Kas nešiojasi širdyje Kristaus įstatymą, turi neįkainojamą vertybę šiame atšiauriame pasaulyje. Jie yra mylimi ne tik Jehovos, bet ir brolijos. „Žiūrėk, kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje!“ Nors Jehovos liudytojai įvairių tautybių, kultūrų ir šneka skirtingomis kalbomis, juos vienija tikėjimas, ir šiai vienybei neprilygsta niekas. Tokią vienybę laimina Jehova. Psalmininkas rašė: „Čia [kur žmones vienija meilė] Viešpats teikia savo palaiminimą — amžinąjį gyvenimą“ (Psalmyno 133:1-3).

Ar gali atsakyti?

• Kiek svarbūs buvo Dešimt įsakymų?

• Koks įstatymas įrašytas širdyse?

• Kokia „Kristaus įstatyme“ yra meilės svarba?

• Kaip rodome meilę Dievui ir artimui?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 25 puslapyje]

Izraelitai turėjo įstatymą, užrašytą akmens plokštėse

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Krikščionys nešiojasi Dievo įstatymą savo širdyse

[Iliustracija 28 puslapyje]

Sonia su jauna senegaliete per 2004-ųjų srities kongresą