Skaitytojų klausimai

Ką senovės Izraelyje reiškė stebuklinga šviesa, kartais vadinta „šechina“, spindėjusi padangtės bei šventyklos Šventų švenčiausiojoje?

Jehova, rūpestingas savo tautos Tėvas bei Globėjas, rodydavo Izraeliui savo artumą akivaizdžiai. Viena, kaip jis tai darė, buvo žėrintis debesis garbinimo vietoje.

Šita ryški šviesa simbolizavo Jehovos nematomą buvimą. Ji žėrėjo ir padangtės, ir Saliamono pastatytos šventyklos Šventų švenčiausiojoje. Stebuklinga šviesa nerodė, kad ten yra pats Jehova. Dievas negali būti jokiame rankų darbo statinyje (2 Metraščių 6:18; Apaštalų darbų 17:24). Matydamas tą antgamtinę šviesą Dievo šventovėje, vyriausiasis kunigas ir per jį visas Izraelis galėjo kliautis Jehovos apsauga ir rūpinimusi.

Vėlesne aramėjų kalba, į kurią buvo verčiami Hebrajiškieji raštai, ši šviesa vadinosi „šechina“ (šekhinah) ir reiškė „tai, kas čia esti, laikosi“. Biblijoje šis žodis nevartojamas, bet jį randame Hebrajiškųjų raštų vertimuose į aramėjų kalbą, vadinamuose targumais.

Duodamas Mozei nurodymus, kaip statyti padangtę, Jehova pasakė: „Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu, ir užvoši dangčiu. Ten Aš susitiksiu su tavimi ir Aš kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus tarp abiejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios“ (Išėjimo 25:21, 22, Brb). Auksu dengta skrynia buvo padėta Šventų švenčiausiojoje. Ant jos dangčio stovėjo du auksiniai kerubai.

Iš kur Jehova kalbėdavo? Tai sužinome iš jo atsakymo Mozei: „Aš pasirodysiu debesyje virš dangčio“ (Kunigų 16:2, Brb). Debesis kabojo viršum šventosios skrynios tarp dviejų kerubų. Biblijoje neparašyta, kokio dydžio ir kokiame aukštyje virš kerubų jis buvo.

Šis debesis žėravo ir buvo Šventų švenčiausiojoje vienintelis šviesos šaltinis. Vyriausiasis kunigas viską matydavo įėjęs Permaldavimo dieną į tą slapčiausią patalpą. Jis stovėdavo Jehovos akivaizdoje.

Ar šita stebuklinga šviesa kuo nors reikšminga krikščionims? Apaštalas Jonas regėjime matė miestą, kuriame „nebus nakties“. Tai naujoji Jeruzalė — pateptieji krikščionys, prikelti valdyti drauge su Jėzumi. Tą simbolinį miestą apšviečia ne saulė ir ne mėnulis, o Dievo Jehovos šlovė, panašiai kaip šechinos debesis apšviesdavo Šventų švenčiausiąją. Miesto „žiburys“ taip pat yra Avinėlis Jėzus Kristus. Pats miestas skleidžia šviesą ir malonę išpirktiems visų tautų žmonėms, kad jie žinotų, kuo vadovautis (Apreiškimo 21:22-25).

Gaudami tiek gero iš aukštybių, Jehovos garbintojai tikrai žino, kad jis yra rūpestingas Ganytojas ir Tėvas.