Mes vaikščiosime Jehovos, savo Dievo, vardu

„Mes vaikščiosime Viešpaties [„Jehovos“, NW], savo Dievo, vardu visados ir per amžius“ (MICHĖJO 4:5).

1. Kokia buvo pasaulio moralinė būklė Nojaus dienomis ir kuo šis vyras skyrėsi nuo kitų?

PIRMASIS Biblijoje paminėtas žmogus, vaikščiojęs su Dievu, buvo Henochas. Antrasis — Nojus. Biblijoje rašoma: „Nojus buvo teisus ir tobulas vyras savo kartoje; jis vaikščiojo su Dievu“ (Pradžios 6:9, Brb). Nojaus laikais žmonija apskritai jau buvo nukrypusi nuo tyro garbinimo. Padėtį dar apsunkino nupuolę angelai, užmezgę nenatūralius santykius su moterimis; jos gimdė palikuonis, vadinamus nefilais (NW), arba galiūnais, „garsiais vyrais“. Nenuostabu, kad žemėje įsigalėjo smurtas (Pradžios 6:2, 4, 11). Tačiau Nojus buvo be dėmės, „teisumo šauklys“ (2 Petro 2:5). Kai Jehova liepė Nojui pasistatyti laivą gyvybei išgelbėti, šis klusniai „tai padarė. Kaip Dievas buvo jam įsakęs, taip jis ir padarė“ (Pradžios 6:22). Nojus tikrai vaikščiojo su Dievu.

2, 3. Kokį puikų pavyzdį paliko mums Nojus?

² Paulius minėjo Nojų tarp daugelio ištikimų liudytojų: „Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, Nojus su baime pasistatė laivą savo šeimynai išgelbėti; tikėdamas jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo teisumą“ (Hebrajams 11:7). Koks puikus pavyzdys! Neabejodamas, kad Jehovos žodžiai išsipildys, Nojus negailėjo laiko, jėgų ir išteklių Dievo įsakams vykdyti. Panašiai ir šiandien daug kas atsisako pasaulio siekių ir klausydami Jehovos aukoja jo tarnybai savo laiką, jėgas bei lėšas. Jų tikėjimas vertas dėmesio, nes veda į išgelbėjimą ir pačius, ir kitus (Luko 16:9; 1 Timotiejui 4:16).

³ Nojui su šeima rodyti tikėjimą turėjo būti nelengva, kaip ir jo proseneliui Henochui, apie kurį kalbėjome pirmajame straipsnyje. Kaip ir Henocho dienomis, Nojaus laikais tikrųjų Dievo garbintojų buvo tik saujelė — viso labo aštuonetas ištikimų žmonių, kurie pergyveno tvaną. Nojus tarnavo tiesos šaukliu pasaulyje, pilname smurto ir nedoros. Maža to, jis su šeima statė didžiulį medinį laivą laukdami pasaulinio tvano, nors niekas anksčiau nebuvo tokio reiškinio matęs. Visa tai aplinkiniams turėjo atrodyti labai keista.

4. Kokią Nojaus amžininkų klaidą Jėzus pabrėžė?

⁴ Įsidėmėtina, kad kalbėdamas apie Nojaus laikus, Jėzus nepaminėjo piktinančių anuometinių dalykų — smurto, neteisingų religijų, amoralumo. Dievo Sūnus pabrėžė didžiausią anų dienų žmonių klaidą: jie ignoravo perspėjimą.  Pasak jo, jie „valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą“. Valgyti, gerti, tuoktis — kas čia bloga? Juk tai reiškia gyventi „kaip visi“. Tačiau artėjo tvanas ir Nojus skelbė tiesą. Jo žodžiai ir darbai buvo įspėjimas amžininkams. Bet šie „nesirūpino, kol užėjo tvanas ir visus juos nunešė“ (Mato 24:38, 39; Vl).

5. Kuo turėjo pasižymėti Nojus ir jo šeimyniškiai?

⁵ Galvodami apie tuometinį pasaulį, suvokiame, kaip išmintingai elgėsi Nojus. Prieštvaniniais laikais, be abejo, reikėjo drąsos, jei norėjai būti kitoks nei visi. Nojus ir jo namiškiai pasižymėjo tvirtu tikėjimu: ėmė statyti laivą ir surinko į jį įvairiarūšių gyvūnų. Ar kam nors iš tos Dievui ištikimos šeimos kartais nesinorėdavo pritapti prie aplinkinių ir tiesiog gyventi „kaip visi“? Net jeigu tokios mintys ir ateidavo į galvą, jų ryžtas nenusilpo. Po ilgo tarpsnio — ilgesnio negu mums liko iškęsti šioje santvarkoje — tikėjimu Nojus išsigelbėjo per tvaną. O žmonėms, kurie gyveno „kaip visi“ ir nepaisė, koks tai buvo laikas, Jehova įvykdė bausmę.

Žmoniją vėl vargina smurtas

6. Koks buvo potvaninis pasaulis?

⁶ Tvano vandenims nuslūgus išlikusieji ėmė kurtis iš naujo. Tačiau buvo netobuli, nes „žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės“ (Pradžios 8:21). Be to, demonai, kad ir nebegalintys pasiversti žmonėmis, veikė toliau. Netrukus bedievių pasaulis parodė, kad „yra piktojo pavergtas“, o tikrieji garbintojai turėjo priešintis „velnio klastoms“ — kaip ir mes šiandien (1 Jono 5:19; Efeziečiams 6:11, 12).

7. Kaip plito smurtas potvaniniame pasaulyje?

⁷ Po tvano, jau Nimrodo laikais, žemėje vėl prasidėjo smurtas. Dar labiau jis įsigalėjo gausėjant gyventojų, tobulėjant technikai. Iš pradžių žmogus teturėjo kardą, ietį, lanką ir strėlę, kovos vežimą. Paskui išrado muškietą ir patranką, vėliau — šautuvą, o dvidešimtojo amžiaus pradžioje prikūrė sudėtingų artilerijos pabūklų. Pirmajame pasauliniame kare jau buvo naudojamos dar grėsmingesnės naikinimo priemonės — lėktuvai, tankai, povandeniniai laivai, nuodingosios dujos. Per tą karą šitokiais ginklais pražudyta milijonai gyvybių. Ar visa tai nelaukta? Anaiptol.

8. Kaip išsipildo pranašystė iš Apreiškimo 6:1-4?

⁸ 1914 metais Jėzus tapo Dievo dangiškosios Karalystės Karaliumi ir prasidėjo „Viešpaties diena“ (Apreiškimo 1:10). Apreiškimo knygoje aprašytame regėjime Jėzus vaizduojamas Karaliumi, pergalingai jojančiu ant balto žirgo. Jį seka kiti raiteliai, simbolizuojantys žmonijos nelaimes. Vienas — ant ugniaspalvio žirgo ir jam „buvo leista atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni  kitus žudytų; jam buvo duotas didelis kalavijas“ (Apreiškimo 6:1-4). Tas žirgas ir raitelis vaizduoja karą, o didelis kalavijas — dabartinių karų neregėtą pražūtingumą naudojant galingus ginklus. Tai ir branduoliniai įtaisai, galintys sunaikinti dešimtis tūkstančių žmonių; raketos, gebančios nunešti anuos įtaisus į taikinius už tūkstančių kilometrų; modernūs cheminiai ir biologiniai masinio naikinimo ginklai.

Klausome Jehovos perspėjimų

9. Kuo nūdienos pasaulis panašus į prieštvaninį?

⁹ Nojaus dienomis dėl beribio nefilų kurstomo smurto Jehova siuntė žmonėms pražūtį. O kaip šiandien? Ar smurto mažiau nei anuomet? Tikrai ne! Be to, kaip ir Nojaus dienomis, dauguma užimti savo reikalais, gyvena „kaip visi“, neklauso perspėjimo (Luko 17:26, 27). Ar dar galima abejoti, kad Jehova baus pasaulį? Ne, negalima.

10. a) Apie ką ne kartą perspėjama Biblijos pranašystėse? b) Kokiu vieninteliu keliu išmintinga eiti šiandien?

¹⁰ Keletą šimtmečių iki tvano Henochas jau pranašavo apie žūtį, būsiančią mūsų dienomis (Judo 14, 15). Jėzus irgi kalbėjo apie „didelį suspaudimą“ (Mato 24:21). Kiti pranašai taip pat perspėjo apie tokį laiką (Ezechielio 38:18-23; Danieliaus 12:1; Joelio 3:4, 5 [2:31, 32, Brb]). Apreiškimo knygoje raiškiai pasakojama apie tą galutinį sunaikinimą (Apreiškimo 19:11-21). Kiekvienas mūsų sekame Nojumi ir esame veiklūs teisumo šaukliai. Klausome Jehovos perspėjimų ir kitus žmones raginame jų paisyti. Tad kaip ir Nojus vaikštome su Dievu. Tam, kuris trokšta gyventi, būtina be perstojo eiti su Dievu. O kaip diena iš dienos atsilaikyti? Reikia ugdytis tvirtą tikėjimą Jehovos pažadų išsipildymu (Hebrajams 11:6).

Nenustokime vaikščioti su Dievu šiais audringais laikais

11. Kaip mes sekame pirmojo amžiaus krikščionimis?

¹¹ Apie pirmojo amžiaus krikščionis buvo sakoma, kad jie laikosi „Kelio“ (Apaštalų darbų 9:2, Brb). Jų gyvensena akivaizdžiai liudijo apie tikėjimą Jehova ir Jėzumi Kristumi. Tie žmonės vaikščiojo savo Mokytojo pėdomis. Dabar ištikimi Dievui krikščionys elgiasi taip pat.

12. Kas dėjosi po to, kai Jėzus stebuklingai pamaitino didelę minią?

 ¹² Kaip svarbu tvirtai tikėti, rodo vienas Jėzaus tarnystės įvykis. Kartą jis stebuklingai pamaitino minią, kurioje vien vyrų buvo apie penkis tūkstančius. Tie žmonės stebėjosi ir džiaugėsi. Tačiau atkreipk dėmesį, kas dėjosi paskui: „Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: ‘Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.’ O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną“ (Jono 6:10-15). Tą vakarą jis persikėlė į kitą vietą. Dėl savo nenoro karaliauti Jėzus, matyt, daugelį nuvylė. Juk jis parodė galįs patenkinti žmonių poreikius ir būti išmintingas valdovas. Tačiau Jehovos paskirtas laikas jam tapti Karaliumi dar nebuvo atėjęs. Negana to, jo Karalystė turėjo būti ne žemėje, o danguje.

13, 14. Kaip paaiškėjo daugelio požiūris ir kaip jų tikėjimas buvo išbandytas?

¹³ Vis dėlto minios sekė Jėzų ir surado jį, pasak Jono, „kitapus ežero“. Kodėl žmonės ieškojo Jėzaus jam atsisakius būti karaliumi? Daugelis viską vertino kūnišku požiūriu ir užsidegę kalbėjo apie maistą, kurį Jehova davė dykumoje Mozės laikais. Vadinasi, jie laukė, kad Jėzus ir toliau visus maitins. Žinodamas, kad žmonės puoselėja tokius netinkamus motyvus, Jėzus pradėjo mokyti dvasinių tiesų, galinčių pakeisti mąstyseną (Jono 6:17, 24, 25, 30, 31, 35-40). Kai kurie ėmė murmėti, ypač išgirdę tokį pavyzdį: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“ (Jono 6:53, 54).

¹⁴ Po Jėzaus pateiktų pavyzdžių neretai paaiškėdavo, ar žmonės tikrai nori vaikščioti su Dievu. Ir pastarasis pavyzdys sukėlė smarkią reakciją. Biblijoje rašoma: „Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: ‘Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!’“ Jėzus paaiškino, kad reikia suvokti jo žodžių dvasinę prasmę. Jis pasakė: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas.“ Deja, daug kas nesiklausė. Toliau rašoma: „Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo“ (Jono 6:60, 63, 66).

15. Kokį teisingą požiūrį turėjo kai kurie Jėzaus sekėjai?

¹⁵ Tačiau ne visi Jėzaus sekėjai taip reagavo. Žinia, jie ne iki galo suprato, ką Jėzus pasakė, bet tvirtai pasitikėjo savo Mokytoju. Petras išreiškė visų ištikimų mokinių jausmus žodžiais: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo  gyvenimo žodžius“ (Jono 6:68). Koks puikus požiūris, koks gražus pavyzdys!

16. Kaip galime būti išmėginti ir kokį požiūrį turime ugdytis?

¹⁶ Mes irgi galime būti išbandyti kaip anie Jėzaus mokiniai. Galbūt kai kurie nusivilia, kad Jehovos pažadai neišsipildo taip greit, kaip tikėjosi. O gal kartais nelengva suprasti, kas mūsų bibliniuose leidiniuose aiškinama apie vieną ar kitą Šventojo Rašto eilutę. Gal kurio nors bendratikio elgesys ne prie širdies. Ar dėl tų ir panašių priežasčių galime nustoti vaikščioti su Dievu? Žinoma, ne! Mokiniai, kurie paliko Jėzų, mąstė kūniškai. Nebūkime kaip jie.

„Mes nesame tie, kurie atsitraukia“

17. Kas mums padės be perstojo vaikščioti su Dievu?

¹⁷ Apaštalas Paulius sakė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas“ (2 Timotiejui 3:16). Biblijoje užrašyti aiškūs Jehovos žodžiai: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ (Izaijo 30:21) Jeigu paklūstame Dievo Žodžiui, jis padeda įžvelgti, ‘kaip vaikštome’ (Efeziečiams 5:15, Vl). Studijuodami Bibliją ir apmąstydami, ką iš jos sužinome, įstengsime ‘vaikščioti tiesoje’ (3 Jono 3). Jėzaus žodžiais tariant, išties „dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda“. Mums vienintelės patikimos gairės — dvasinis vadovavimas, kurį gauname per Jehovos Žodį, dvasią ir organizaciją.

18. a) Į kokį kelią kai kurie neišmintingai suka? b) Kokį tikėjimą mes ugdomės?

¹⁸ Kūniškai mąstantys ar dėl nuviltų lūkesčių nepatenkinti žmonės šiandien bando naudotis viskuo, ką siūlo pasaulis. Jie nebesuvokia, kokie ypatingi šie laikai, nebemato reikalo budėti ir, užuot atsidėję Karalystės reikalams, siekia savanaudiškų tikslų (Mato 24:42). Eiti tokiu keliu kvaila. Įsiklausykime į apaštalo Pauliaus žodžius: „Mes nesame tie, kurie atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad išgelbėtume sielą“ (Hebrajams 10:39, Brb). Kaip Henochas ir Nojus, gyvename audringais laikais, bet, kaip ir jie, turime garbę vaikščioti su Dievu. Taip darydami būsime tikri, kad Jehova įgyvendins savo tikslus, kad blogis bus išrautas su šaknimis ir kad bus sukurtas teisingas naujas pasaulis. Kokia puiki ateitis!

19. Kokiais žodžiais Michėjas apibūdina tikrųjų garbintojų ryžtą?

¹⁹ Įkvėptas pranašas Michėjas pasakė, kad pasaulio tautos „vaikšto kiekviena savo dievo vardu“. O apie save ir kitus ištikimus garbintojus jis kalbėjo taip: „Tačiau mes vaikščiosime Viešpaties [„Jehovos“, NW], savo Dievo, vardu visados ir per amžius“ (Michėjo 4:5, Brb). Jeigu tavo ryžtas toks pat kaip Michėjo, laikykis greta Jehovos, kad ir kokie neramūs būtų laikai (Jokūbo 4:8). Visa širdimi trokškime vaikščioti Jehovos, mūsų Dievo, vardu per amžius!

Kaip atsakytum?

• Kuo panašūs Nojaus ir mūsų laikai?

• Kaip elgėsi Nojus su šeimyniškiais ir kaip mes galime sekti jų tikėjimo pavyzdžiu?

• Kokį klaidingą požiūrį parodė kai kurie Jėzaus sekėjai?

• Ką tikrieji krikščionys pasiryžę daryti?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Kaip ir Nojaus dienomis, žmonės dabar pasinėrę į kasdienius rūpesčius

[Iliustracija 21 puslapyje]

Mes, Karalystės skelbėjai, „nesame tie, kurie atsitraukia“