Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar svarbu, ką kiti galvoja apie mus?

Ar svarbu, ką kiti galvoja apie mus?

Ar svarbu, ką kiti galvoja apie mus?

KIEKVIENAM malonu būti pagirtam. Susilaukę komplimentų, jaučiamės smagiai, šio to verti. Geras žodis skatina dar labiau pasitempti. Peikiami nusimename. Šalta arba kritiška pastaba stingdo širdį. Kitų nuomonė paveikia mūsų pačių požiūrį į save.

Klaidinga būtų nepaisyti, ką kiti galvoja apie mus. Derėtų įsiklausyti, ką jie sako apie mūsų elgesį. Žinoti aukštais moralės principais paremtą nuomonę naudinga, nes tai padeda eiti teisingu keliu (1 Korintiečiams 10:31-33). Deja, dažnai visuomenės nuomonė būna šališka. Tik pagalvok, kokį iškreiptą požiūrį į Jėzų Kristų turėjo vyriausieji kunigai bei kiti, kurie „nesiliovė šaukę: „Ant stulpo! Ant stulpo jį!“ (Luko 23:13, 21-25; NW). Į priešišką aplinkinių nuostatą, kylančią dėl klaidingos informacijos, pavydo, reikia tiesiog nekreipti dėmesio. Vadinasi, turime mokėti vertinti kitų nuomonę blaiviai, nuovokiai.

Kieno nuomonė svarbi?

Norime, kad palankiai apie mus galvotų bendratikiai — tiek artimieji, tiek ne giminės (Romiečiams 15:2; Kolosiečiams 3:18-21). Jų meilę, pagarbą, atjautą itin branginame (Romiečiams 1:11, 12). Mes ‘nuolankiai kitą laikome aukštesniu už save’ (Filipiečiams 2:2-4). Ypač siekiame „savo vadovų“ pritarimo ir jį vertiname (Hebrajams 13:17).

Be to, puiku „turėti gerą vardą tarp svetimųjų“ (1 Timotiejui 3:7). Juk smagu, kai ne liudytojai — giminaičiai, bendradarbiai, kaimynai — mus gerbia. O argi nenorime, kad žmonių, kuriems skelbiame Karalystės naujieną, įspūdis apie mus būtų kuo geriausias? Jeigu saugome savo reputaciją — esame tyri, dori, sąžiningi — visa garbė tenka Dievui (1 Petro 2:12). Tačiau norėdami laimėti kitų palankumą niekada neturime nusižengti Biblijos principams; taip pat nedera veidmainiauti siekiant padaryti įspūdį. Reikia nepamiršti, kad neįmanoma įtikti visiems. Jėzus pasakė: „Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs — ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia“ (Jono 15:19). Vis dėlto gal įmanoma, kad mus gerbtų net priešininkai?

Kaip pelnyti priešininkų pagarbą

„Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo, — perspėjo Jėzus. — Bet kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 10:22). Dėl tokios neapykantos kartais girdime piktus žodžius. Kai kurie šališki pareigūnai gali mums prikabinti maištautojų, tvarkos ardytojų etiketę. Taip pat tvirtinti, jog esame neramumus kelianti sekta, kurią reikia uždrausti (Apaštalų darbų 28:22). Tokius neteisingus kaltinimus neretai galime atremti. Kaip? Sekdami apaštalo Petro patarimu: „[Būkite] visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai“ (1 Petro 3:15, Brb). Reikia pasižymėti „sveika ir nepriekaištinga kalba, kad priešininkas liktų sugėdintas, neturėdamas apie tave pasakyti nieko blogo“ (Titui 2:8, Brb).

Nors ir stengiamės paneigti priekaištus, nenusiminkime ir nesuglebkime, kai mus apkalba. Tobulą Dievo Sūnų Jėzų vadino piktžodžiautoju, maištininku, net demonų bendru (Mato 9:3; Morkaus 3:22; Jono 19:12). Apaštalą Paulių irgi šmeižė (1 Korintiečiams 4:13). Tiek Jėzus, tiek Paulius nepaisė tokių kalbų ir tęsė savo darbą (Mato 15:14). Jiedu žinojo niekada nesusilauksią priešininkų pritarimo, nes „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Šiandien girdime panašius kaltinimus. Neišsigąskime nepakančių žmonių melo (Mato 5:11).

Nuomonė, į kurią tikrai reikia atsižvelgti

Ką kiti apie mus mano, labai priklauso nuo jų pačių motyvų ir nuogirdų. Daug kas mus giria, o kai kurie nekenčia. Tačiau tol, kol vadovaujamės Biblijos principais, būkime džiugios, ramios dvasios.

Apaštalas Paulius rašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17). Mums palankus Jehova Dievas ir jo Sūnus Jėzus Kristus, jeigu visada dėkingomis širdimis paisome Dievo Žodžio. Jų nuomonė — svarbiausia. Tikrai rūpi, ką abudu galvoja apie mus. Juk nuo Jehovos ir Kristaus pritarimo priklauso krikščionio gyvybė (Jono 5:27; Jokūbo 1:12).

[Anotacija 30 puslapyje]

„Pagyra mane sugėdina, nes aš jos slapčia prašiau“ (INDŲ POETAS RABINDRANATAS TAGORĖ).

[Iliustracijos 31 puslapyje]

Mums svarbi bendratikių nuomonė

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 30 puslapyje]

Culver Pictures