Eikite Jėzaus Kristaus pėdomis

„Kas tvirtina esąs [Dieve], tas turi pats taip vaikščioti, kaip ir [Jėzus] vaikščiojo“ (1 JONO 2:6).

1, 2. Ką reiškia atidžiai žiūrėti į Jėzų?

„IŠTVERMINGAI bėkime mums paskirtose lenktynėse, — rašė apaštalas Paulius, — [„atidžiai“, NW] žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų“ (Hebrajams 12:1, 2). Kad nėmaž nenukryptume nuo pasirinkto ištikimybės Dievui kelio, įdėmiai žiūrėkime į Jėzaus Kristaus pavyzdį.

² Biblijos graikiškojoje dalyje žodis, Č. Kavaliausko išverstas „žiūrėti“, reiškia neblaškomai susikoncentruoti, nukreipti žvilgsnį nuo vieno dalyko į kitą arba sutelkti į ką nors visą dėmesį. Viename Biblijos žodyne rašoma: „Kai graikų žaidynėse bėgikas nukreipia savo žvilgsnį į žiūrovų minią, tą akimirksnį jo greitis sulėtėja. Taip yra ir su krikščioniu.“ Žvalgymasis į šalis irgi gali sukliudyti mums daryti dvasinę pažangą. Turime atidžiai žiūrėti į Jėzų Kristų. O ko mes žvelgiame į šį Vadovą? Graikiškas žodis, išverstas „vadovas“, pasak vieno žodyno, reiškia „vyriausiąjį vadovą, esantį visada priekyje ir rodantį pavyzdį.“ Vadinasi, atidžiai žiūrėti į Jėzų — tai sekti jo pavyzdžiu.

3, 4. a) Ko reikia, kad vaikščiotume kaip Jėzus Kristus? b) Kokių kyla klausimų?

³ „Kas tvirtina esąs [Dieve], tas turi pats taip vaikščioti, kaip ir [Jėzus] vaikščiojo“, — sakoma Biblijoje (1 Jono 2:6). Mes turime išsaugoti vienybę su Dievu laikydamiesi Kristaus įsakymų, kaip ir jis laikėsi, kas Tėvo įsakyta (Jono 15:10).

⁴ Todėl vaikščioti kaip Jėzus reiškia atidžiai stebėti jį — mūsų Vadovą ir neatsilikti nuo jo nė per pėdą. Savaime kyla klausimai: kaip Jėzus vadovauja mums šiandien? Ką turėtų reikšti priesakas eiti koja kojon su Jėzumi? Kodėl sekti Kristumi naudinga?

Kaip Kristus vadovauja savo sekėjams

5. Ką Jėzus pažadėjo savo sekėjams prieš pakildamas į dangų?

⁵ Prieš pakildamas į dangų prikeltasis Jėzus Kristus pasirodė savo mokiniams ir paskyrė jiems svarbų darbą. Jis liepė: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones.“ Negana to, šis Vadovas tada pažadėjo būti drauge su jo užduotį vykdančiais sekėjais: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki amžiaus pabaigos“  (Mato 28:19, 20; Jr, išnaša). Kaip Jėzus Kristus yra su savo sekėjais šios santvarkos pabaigos laiku?

6, 7. Kaip Jėzus vadovauja mums per šventąją dvasią?

⁶ „Padėjėjas — Šventoji Dvasia, kurią Tėvas atsiųs mano vardu, — pasakė Jėzus, — jis visko jus išmokys ir primins jums visa, ką aš esu jums pasakęs“ (Jono 14:26, Jr). Jėzaus vardu atsiųsta šventoji dvasia šiandien mums vadovauja ir duoda jėgų. Ji apšviečia dvasine šviesa ir padeda suprasti „net Dievo gelmes“ (1 Korintiečiams 2:10). Be to, brandina „dvasios vaisius“, arba dieviškąsias savybes, — „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą“ (Galatams 5:22, 23). Šventosios dvasios padedami galime ugdytis šiuos bruožus.

⁷ Studijuodami Šventąjį Raštą ir vadovaudamiesi jo principais, Jehovos dvasios remiami augame išmintimi, įžvalga, supratimu, pažinimu, teisingumu, apdairumu (Patarlių 2:1-11). Šventoji dvasia taip pat padeda nepasiduoti gundymams, ištverti mėginimus (1 Korintiečiams 10:13; 2 Korintiečiams 4:7; Filipiečiams 4:13). Krikščionys yra skatinami ‘apsivalyti nuo visų kūno ir dvasios dėmių’ (2 Korintiečiams 7:1). Argi be šventosios dvasios pagalbos pajėgtume laikytis Dievo reikalavimų gyventi šventai, tyrai? Taigi viena, per ką Jėzus mums šiandien vadovauja, — šventoji dvasia. Ją Kristui suteikia pats Dievas Jehova (Mato 28:18).

8, 9. Kaip Kristus vadovauja per „ištikimą ir protingą vergą“?

⁸ Per ką dar Kristus vadovauja bendruomenei? Tai aišku iš Jėzaus žodžių apie šios santvarkos pabaigą: „Kas yra tas ištikimas ir protingas vergas, kuriam valdovas pavedė rūpintis savo šeimyna, kad jis jiems duotų maisto reikiamu metu? Laimingas tas vergas, kurį parėjęs jo valdovas ras taip darantį. Iš tiesų jums sakau: jis visą savo turtą jam paves prižiūrėti“ (Mato 24:3, 45-47; Jr).

⁹ Valdovas yra Jėzus Kristus. Vergas — žemėje tebegyvenančių pateptųjų krikščionių visuma. Jiems patikėta rūpintis Jėzaus reikalais žemėje ir deramu laiku tiekti dvasinį maistą. Grupelė „ištikimo ir protingo vergo“ klasės narių — patyrusių prižiūrėtojų, atstovaujančių tam vergui, — sudaro Vadovaujančiąją tarybą. Jie prižiūri pasaulinę Karalystės skelbimo veiklą ir rūpinasi dvasiniu penu. Tad Kristus kelią savo bendruomenei rodo per pateptąjį dvasia „ištikimą ir protingą vergą“ bei jam atstovaujančią Vadovaujančiąją tarybą.

10. Kaip turime žiūrėti į vyresniuosius ir kodėl?

¹⁰ Kita, iš ko matome Kristaus vadovavimą, — „žmonės dovanos“, tai yra krikščionių vyresnieji, arba prižiūrėtojai. Jie skirti, „kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui“ (Efeziečiams 4:8, 11, 12, NW, Brb). Apie juos Hebrajams 13:7 (Brb) rašoma: „Atsiminkite savo vadovus, kurie jums skelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu.“ Vyresnieji bendruomenei rodo kryptį. Kadangi jie seka Jėzumi Kristumi, dera nenuleisti akių nuo jų tikėjimo pavyzdžio (1 Korintiečiams 11:1). Būkime dėkingi, kad turime vyresniuosius: klausykime šių žmonių — juk jie yra dovanos (Hebrajams 13:17).

11. Kaip Kristus dabar vadovauja savo sekėjams ir ką reiškia eiti jo pėdomis?

 ¹¹ Vadinasi, Jėzus Kristus dabar vadovauja savo sekėjams per šventąją dvasią, „ištikimą ir protingą vergą“, krikščionių vyresniuosius. Kad vaikščiotume su Jėzumi, būtina suvokti, kaip jis vadovauja, ir jo klausyti. Paskui Kristų reikia eiti pėda pėdon. „Jūs tam pašaukti, — rašė apaštalas Petras, — nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis“ (1 Petro 2:21). Kokie turime būti, kad galėtume sekti puikiu Jėzaus pavyzdžiu?

Vadovauk supratingai

12. Kokia savybe, sekdami Kristaus pavyzdžiu, bendruomenės vyresnieji turi ypač pasižymėti?

¹² Nors Jėzus iš savo Tėvo gavo didžiulę valdžią, ja naudojosi supratingai. Kiekvienas bendruomenės narys, ypač vyresnysis, turi elgtis taip, kad jo ‘supratingumas būtų žinomas visiems’ (Filipiečiams 4:5; NW; 1 Timotiejui 3:2, 3). Kadangi vyresniesiems daug kas patikėta, jiems eiti Kristaus pėdomis itin svarbu.

13, 14. Kaip vyresniesiems dera sekti Kristaus pavyzdžiu, kai skatina bendratikius tarnauti Dievui?

¹³ Jėzus atsižvelgdavo į savo mokinių galimybes ir nereikalaudavo daugiau, nei šie pajėgė (Jono 16:12). Mokytojas ne versdavo, o skatindavo juos vykdyti „visomis išgalėmis“ Dievo valią (Luko 13:24, Jr). Jis tai darė savo pavyzdžiu ir uždegdamas jų širdis. Taip ir šiandien krikščionių vyresnieji ragina bendratikius tarnauti Jehovai ir Jėzui iš meilės, o ne baugindami ar gėdindami (Mato 22:37-39).

¹⁴ Jėzus nepiktnaudžiavo jam patikėta valdžia ir nekontroliavo žmonių gyvenimo. Jis nenustatydavo pernelyg aukštų normų nei begalės taisyklių, o stengdavosi pasiekti širdį aiškindamas per Mozę duoto Įstatymo principus (Mato 5:27, 28). Sekdami Jėzumi Kristumi vyresnieji neperša savų taisyklių arba asmeninės nuomonės. Jeigu kuriam nors bendratikiui reikia apsispręsti dėl išvaizdos, poilsio, pramogų, vyresnieji stengiasi pasiekti širdį atkreipdami jo dėmesį į Dievo Žodyje duotus principus, tokius kaip nurodyti Michėjo 6:8, 1 Korintiečiams 10:31-33, 1 Timotiejui 2:9, 10.

Būk atjautus ir mokėk atleisti

15. Ką Jėzus darydavo mokiniams suklydus?

¹⁵ Galime pasimokyti ir iš to, kaip Kristus reaguodavo mokiniams suklydus. Apsvarstykime du dalykus iš paskutinio Jėzaus gyvenimo vakaro. Atėjęs su mokiniais į Getsemanę ir „pasiėmęs drauge Petrą, Jokūbą ir Joną“, Jėzus paprašė jų budėti. Paskui „paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir ėmė melstis“. Grįžęs „randa juos miegančius“. Kaip Mokytojas reagavo? Jis pasakė: „Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Morkaus 14:32-38). Užuot šiurkščiai papriekaištavęs Petrui, Jokūbui ir Jonui, Jėzus parodė atjautą. Tą patį vakarą Petras triskart išsigynė Jėzaus (Morkaus  14:66-72). Kaip paskui jis elgėsi su šiuo savo mokiniu? „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui [Petrui]“ (Luko 24:34). „Jis pasirodė Kefui, — rašoma Biblijoje, — paskui Dvylikai“ (1 Korintiečiams 15:5). Jėzus neįsižeidė ir atleido atgailaujančiam apaštalui ir jį sustiprino. Vėliau Kristus patikėjo Petrui atsakingas užduotis (Apaštalų darbų 2:14; 8:14-17; 10:44, 45).

16. Kaip galime sekti Jėzaus pėdomis, jeigu mūsų bendratikiai mus nuvilia arba įžeidžia?

¹⁶ Jeigu kuris nors krikščionis dėl savo netobulumo mus nuvilia arba įžeidžia, argi neturėtume, kaip ir Jėzus, būti atjautūs ir atleisti? Savo bendratikius Petras skatino: „Visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite“ (1 Petro 3:8, 9). O jeigu, skirtingai nei Kristus, kitas asmuo nėra su mumis malonus — neatjaučia, neatleidžia? Net ir tada esame įpareigoti sekti Jėzumi ir elgtis kaip jis (1 Jono 3:16).

Pirmiausia rūpinkis Karalystės reikalais

17. Kas rodo, kad Jėzui svarbiausia buvo vykdyti Dievo valią?

¹⁷ Jėzaus Kristaus pavyzdys skatina mus daryti dar kai ką. Jam visų svarbiausia buvo garsinti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Paskelbęs žinią vienai samarietei iš Sicharo miesto, Jėzus pasakė savo mokiniams: „Mano maistas — vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą“ (Jono 4:34). Dievo valios vykdymas teikė Jėzui stiprybės; jis jautėsi pasisotinęs, patenkintas, atsigavęs, tarsi po valgio. Ar gyvenimas nebus prasmingas ir džiugus, jei seksime Jėzumi, tai yra be perstojo vykdysime Dievo valią?

18. Ko galima tikėtis skatinant vaikus imtis visalaikės tarnybos?

¹⁸ Jei tėvai paskatina vaikus imtis visalaikės tarnybos, jie visi patiria daug džiaugsmo. Vienoje šeimoje tėvas savo sūnus dvynius nuo pat mažumės ragino ateityje būti pionieriais. Baigę mokslą abudu taip ir padarė. Apie savo džiaugsmą tėvas pasakoja: „Vaikinai mūsų nenuvylė. Dėkinga širdimi galime tarti: ‘Vaikai iš tikrųjų — Viešpaties dovana’“ (Psalmyno 127:3). O kuo jaunuoliams naudinga visalaikė tarnyba? Viena penkių atžalų motina kalba: „Pionieriaus tarnystė padeda visiems mano vaikams išsiugdyti kuo artimiausius santykius su Jehova. Tarnaudami pionieriais jie įprato studijuoti Bibliją, išmoko gerai naudoti laiką ir pirmiausia rūpintis dvasiniais dalykais. Nors kai kuriems iš jų teko daug kur pasikeisti, nė vienas nesigailėjo pasirinkęs šį kelią.“

19. Kokius ateities tikslus jaunuoliams išmintinga užsibrėžti?

¹⁹ Jaunuoliai, kokie jūsų ateities planai? Gal siekiate profesinės karjeros? O gal  jūsų kelias — visalaikė teokratinė tarnyba? „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, — įspėjo apaštalas Paulius, — gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos.“ Jis pridūrė: „Nebūkite neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia“ (Efeziečiams 5:15-17).

Būk ištikimas

20, 21. Kaip Jėzus rodė savo ištikimybę ir kaip galime sekti tokiu jo pavyzdžiu?

²⁰ Kad vaikščiotume kaip Jėzus, reikia sekti jo ištikimybės pavyzdžiu. Apie šią jo savybę Biblijoje sakoma: „Kiekvienas tebūna tokio nusistatymo, kaip ir Kristus buvo, kuris, būdamas dieviškos prigimties, nesisavino lygių teisių su Dievu, bet pasimažindamas Save, priėmė tarno pobūdį ir pasidarė Save lygiu visiems žmonėms. Jis pasižemino ir liko paklusnus ligi mirties, net ligi kryžiaus mirties.“ Jėzus ištikimai palaikė visuotinę Jehovos valdžią — tiksliai vykdė jo valią. Jis liko klusnus iki pat mirties ant kančių stulpo. Mes irgi turime būti tokio nusistatymo ir ištikimai paklusti Dievui — vykdyti jo valią (Filipiečiams 2:5-8, Vl).

²¹ Jėzus buvo ištikimas ir savo atsidavusiems apaštalams. Kad ir netobuliems, Jėzus parodė jiems meilę „iki galo“ (Jono 13:1). Tad nors mūsų bendratikiai ir turi silpnybių, jų nekritikuokime.

Sek Jėzaus pavyzdžiu

22, 23. Kuo džiaugiamės sekdami Jėzaus pavyzdžiu?

²² Žinia, mes, netobuli žmonės, nepajėgūs tiksliai sekti tobulu pavyzdžiu — Jėzumi. Tačiau stengtis eiti koja kojon su juo galime. Tik būtina suvokti, kaip jis mums vadovauja, paklusti jam ir jo paliktu pavyzdžiu sekti.

²³ Būdami Kristaus sekėjai, patiriame daug džiaugsmo. Mūsų gyvenimas tampa prasmingesnis ir kupinas pasitenkinimo, nes visas jėgas sutelkiame ne savo, o Dievo valiai vykdyti (Jono 5:30; 6:38). Mūsų sąžinė švari, gyvensena pavyzdinga. Jėzus kvietė visus, kurie vargo ir buvo prislėgti, ateiti pas jį ir semtis savo sieloms atgaivos (Mato 11:28-30). Sekdami Jėzumi irgi galime suteikti atgaivos tiems, kas su mumis bendrauja. Tad ir toliau vaikščiokime kaip Jėzus.

Ar atsimeni?

• Kaip šiandien Kristus vadovauja savo sekėjams?

• Kaip vyresnieji, eidami Dievo duotas atsakingas pareigas, gali sekti Kristumi?

• Kaip, mokydamiesi iš Kristaus, turėtume reaguoti matydami kitų silpnybes?

• Kaip jaunuoliai gali pirmąją vietą skirti Karalystei?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Krikščionių vyresnieji padeda mums paklusti Kristaus vadovavimui

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

Jauni krikščionys, ko siekdami būsite laimingi?