Ar tavo sąžinė gerai išlavinta?

AR ESI kada sakęs: „žinau, kad taip elgtis negerai“, arba: „kažkas viduje neleidžia man to daryti“? Tas kažkas — tavo sąžinės balsas, vidinis pojūtis, padedantis įvertinti, kas teisinga ir kas ne, kaltinantis ar teisinantis. Jis mums įgimtas.

Nors žmogus atitolo nuo Dievo, atskirti gėrį nuo blogio sugeba. Būdamas sukurtas pagal Dievo paveikslą, gali rodyti dieviškąsias savybes — išmintį ir teisingumą (Pradžios 1:26, 27). Apie tai apaštalas Paulius Dievo įkvėptas rašė: „Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie, neturintys įstatymo, patys sau yra įstatymas. Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą“ * (Romiečiams 2:14, 15, kursyvas mūsų).

Kiekvienas žmogus, nesvarbu, kokios rasės ar tautybės, turi įgimtą dorovės sampratą, paveldėtą iš pirmojo žmogaus Adomo, veikiančią tarsi „įstatymas“, arba elgesio norma. Tai gebėjimas teisti save žvelgiant iš šalies (Romiečiams 9:1). Adomas ir Ieva parodė, kad tai sugeba, vos tik pažeidę Dievo įstatymą: jiedu pasislėpė (Pradžios 3:7, 8). Kitas pavyzdys — karalius Dovydas. Suvokęs, jog suskaičiuoti žmones buvo klaida, jis gailėjosi. „Dovydą apėmė širdgėla“, — sakoma Biblijoje (2 Samuelio 24:1-10).

Gebėjimas tyrinėti bei įvertinti savo elgesį gali paskatinti asmenį nuoširdžiai atgailauti. Dovydas rašė: „Kol tylėjau, mano kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių, Tada išpažinau tau savo nuodėmę, nebeslėpiau savo kaltės. Tariau: ‘Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui’, — ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę“ (Psalmyno 32:3, 5). Taigi jautri sąžinė gali nusidėjėlį grąžinti prie Dievo — padėti pripažinti, jog būtina melsti Dievą atleidimo ir eiti jo keliais (Psalmyno 51:3-6, 11, 15-17 [51:1-4, 9, 13-15, Brb]).

Sąžinė taip pat įspėja, kai turime dėl ko nors apsispręsti. Taip buvo Juozapui. Galbūt dėl to jis nujautė, jog svetimavimas yra blogis — nuodėmė Dievo akyse. Konkretus įstatymas dėl svetimavimo tik vėliau buvo įtrauktas į Izraeliui  duotus Dešimt įsakymų (Pradžios 39:1-9; Išėjimo 20:14). Jeigu sąžinė mus perspėja, o ne vien teisia, galime išvengti daugelio bėdų. Ar ugdaisi tokią sąžinę?

Lavink savo sąžinę, kad apsispręstum teisingai

Mūsų įgimta sąžinė yra, deja, ydinga. Nors žmonės buvo sukurti tobuli, „visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Paliesta nuodėmės bei netobulybės mūsų sąžinė gali būti sugadinta ir nebereaguoti taip, kaip Dievas pradžioje buvo numatęs (Romiečiams 7:18-23). Daug lemia ir išoriniai veiksniai — auklėjimas, papročiai, įsitikinimai, aplinka. Aišku viena: smunkančios pasaulio moralinės normos geros sąžinės išugdyti negali.

Dėl to krikščionims būtinos tvirtos ir teisingos gairės, pagrįstos Dievo Žodžiu, Biblija. Pagal jas lavinama sąžinė sugebės viską įvertinti tinkamai ir neiškrypti iš tiesaus kelio (2 Timotiejui 3:16). Kai sąžinė aiškiai suvokia Dievo normas, ji lyg moralinis kompasas padeda „atskirti gera nuo bloga“ (Hebrajams 5:14). O nelavinama sąžinė gali tylėti, jei sukame bloga linkme. „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį“, — sakoma Biblijoje (Patarlių 16:25; 17:20).

Kai kuriais gyvenimo klausimais Dievo Žodyje yra aiškių nurodymų ir mums naudinga jų laikytis. Bet daugeliu atvejų Biblijoje nėra konkretaus patarimo, pavyzdžiui, kokį pasirinkti darbą, kaip gydytis, pramogauti, rengtis, atrodyti. Nelengva žinoti, ką daryti ir kaip nuspręsti teisingai. Dėl to turime kaip ir Dovydas melsti: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie, pamokyk mane apie savo takus. Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas“ (Psalmyno 25:4, 5). Kuo geriau suvokiame Dievo požiūrį bei veiksmus, tuo geriau įvertinsime savo aplinkybes ir apsispręsime taip, kad išsaugotume sąžinę tyrą.

Todėl iškilus klausimui ar problemai turime pirma apmąstyti atitinkamus Biblijos principus. Kai kurie iš jų:  pagarba šeimos galvai (Kolosiečiams 3:18, 20); sąžiningas elgesys visais atvejais (Hebrajams 13:18); nepakanta blogiui (Psalmyno 97:10, Brb); santaika (Romiečiams 14:19); klusnumas paskirtai valdžiai (Mato 22:21; Romiečiams 13:1-7); išimtinis atsidavimas Dievui (Mato 4:10); laikymasis atskirai nuo pasaulio (Jono 17:14); bendrystė tik su gerais draugais (1 Korintiečiams 15:33); kukli apranga ir išvaizda (1 Timotiejui 2:9, 10); geras elgesys, neduodantis pagrindo kitiems suklupti (Filipiečiams 1:10, NW). Taikant reikiamus Biblijos principus, sąžinė lavėja ir teisingai apsispręsti darosi vis lengviau.

Klausyk savo sąžinės

Kad sąžinė mums padėtų, turime jos paisyti. Pagal Bibliją ugdoma sąžinė apsaugos tik tada, jei skubiai reaguosime į jos signalus. Tokią jautrią sąžinę galima palyginti su įspėjamosiomis lemputėmis automobilio prietaisų skyde. Tarkim, užsidega lemputė, rodanti per mažą tepalo slėgį. Kas atsitiks, jei nekreipdami dėmesio važiuosime toliau? Gali išeiti iš rikiuotės variklis. Taip ir mūsų vidinis balsas, sąžinė, gali įspėti, kad darome kažką negerai. Jeigu mūsų poelgiai ar ketinimai nesiderina su Biblijos principais, sąžinė duoda signalą — panašiai kaip ta užsideganti lemputė skyde. Klausydami sąžinės ne tik išvengiame blogų pasekmių, bet ir neleidžiame jai užmigti.

Na, o jeigu perspėjimą ignoruotume? Per laiką sąžinė taptų nejautri. Atkakliai nepaisant jos ar net slopinant, poveikis būna toks, kaip darant odoje įdagą. Nervų galūnės paviršiuje žūsta, oda surandėja ir nieko nebejaučia (1 Timotiejui 4:2). Tokia sąžinė nebereaguoja į nuodėmę ir nebeperspėja jos nekartoti. Ji ignoruoja biblines gėrio ir blogio normas. Tai — iškreipta sąžinė, leidžianti žmogui surambėti ir nutolti nuo Dievo (Efeziečiams 4:17-19; Titui 1:15). Kokios liūdnos pasekmės!

‘Turėkite gryną sąžinę’

Išlaikyti gerą sąžinę reikia nuolatinių pastangų. Apaštalas Paulius pasakė: „Stengiuosi visuomet turėti gryną sąžinę  prieš Dievą ir prieš žmones“ (Apaštalų darbų 24:16). Kaip krikščioniui, Pauliui rūpėjo elgtis teisingai ir neužgauti Dievo. Jis žinojo: tik Dievas galiausiai spręs, gerai ar blogai elgėmės (Romiečiams 14:10-12; 1 Korintiečiams 4:4). Paulius pasakė: „Visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą“ (Hebrajams 4:13).

Paulius taip pat norėjo turėti gryną sąžinę „prieš žmones“. Vienas pavyzdys — jo patarimas Korinto krikščionims dėl „stabams paaukotos mėsos valgymo“. Net jei Dievo Žodyje ir nedraudžiamas tam tikras elgesys, Paulius patarė atsižvelgti į kitų sąžinę. Antraip galime tapti suklupimo akmeniu „broliui, už kurį numirė Kristus“. Be to, taip patys rizikuotume prarasti artimą ryšį su Dievu (1 Korintiečiams 8:4, 11-13; 10:23, 24).

Tad ugdyk savo sąžinę ir išlaikyk ją gryną. Darydamas sprendimus, ieškok Dievo vadovavimo (Jokūbo 1:5). Studijuok Bibliją ir leisk jos principams veikti savo protą ir širdį (Patarlių 2:3-5). Iškilus sunkiems klausimams prašyk brandžių krikščionių padėti teisingai suprasti atitinkamus Rašto principus (Patarlių 12:15; Romiečiams 14:1; Galatams 6:5). Pamąstyk, kaip priimti sprendimai paveiks tavo sąžinę, kitus žmones, tavo santykius su Jehova (1 Timotiejui 1:5, 18, 19).

Sąžinė — nuostabi mūsų mylinčio dangiškojo Tėvo Jehovos dovana. Jeigu laviname ją pagal Kūrėjo valią, tapsime jam artimesni. Stengdamiesi visuomet turėti gryną sąžinę, dar aiškiau parodysime, kad esame sukurti pagal Dievo paveikslą (1 Petro 3:16; Kolosiečiams 3:10).

[Išnaša]

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Ar tavo sąžinė išlavinta taip, kad perspėtų, ne vien teistų?

[Iliustracija 14 puslapyje]

Sąžinė ugdoma mokantis ir taikant Biblijos principus

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Neignoruok sąžinės balso