Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Metraščių pirmos knygos apžvalga

Metraščių pirmos knygos apžvalga

Jehovos Žodis gyvas

Metraščių pirmos knygos apžvalga

PRAĖJO apie 77 metai, kai žydai grįžo į tėvynę iš Babilono nelaisvės. Valdytojo Zerubabelio atstatyta šventykla stovi jau 55 metus. Žydams svarbiausia užduotis buvo atkurti Jeruzalėje tyrą Jehovos garbinimą. Bet dabar jiems stinga uolumo, todėl būtina juos padrąsinti. Toks padrąsinimo šaltinis jiems — Metraščių pirma knyga.

Pirmiausia joje pateikiami genealoginiai sąrašai. Toliau rašoma apie Dovydo karaliavimą. Pasakojimas apima maždaug 40 metų laikotarpį — nuo karaliaus Sauliaus žuvimo iki karaliaus Dovydo mirties. Manoma, jog knygą 460 m. p. m. e. parašė kunigas Ezra. Metraščių pirma knyga mums reikšminga, nes joje nemažai detalių apie šventyklos apeigas bei Mesijo kilmės liniją. Ši knyga — įkvėpta Dievo, todėl stiprina tikėjimą ir padeda geriau suprasti Bibliją (Hebrajams 4:12).

SVARBUS VARDŲ SĄRAŠAS

(1 Metraščių 1:1—9:44)

Ezros sudaryti išsamūs genealoginiai sąrašai buvo svarbūs bent dėl trijų priežasčių: jie laidavo, kad kunigais bus skiriami tik Dievo įgalioti vyrai; padėjo nustatyti giminių paveldą; leido išsaugoti įrašus apie genealoginę liniją, vedančią į Mesiją. Joje žydų istorija atsekama iki pat pirmojo žmogaus. Nuo Adomo iki Nojaus praeina dešimt žmonijos kartų, kitos dešimt — iki Abraomo. Išvardijęs Izmaelio, Abraomo sugulovės Ketūros bei Ezavo palikuonis, Ezra sutelkia dėmesį į 12 Izraelio sūnų kilmės liniją (1 Metraščių 2:1).

Apie Judo palikuonis rašoma plačiausiai, nes iš jų prasideda karališkoji Dovydo linija. Nuo Abraomo iki Dovydo praeina 14 kartų ir tiek pat iki ištrėmimo į Babiloną (1 Metraščių 1:27, 34; 2:1-15; 3:1-17; Mato 1:17). Toliau Ezra vardija rytinės Jordano pusės giminių, paskui Levio sūnų palikuonis (1 Metraščių 5:1-24; 5:27 [6:1, Brb]). Kai kurių kitų giminių į vakarus nuo Jordano liniją jis aptaria glaustai, išsamiai — tik Benjamino (1 Metraščių 8:1). Taip pat pamini vardus tų, kurie grįžę iš Babilono pirmieji apsigyveno Jeruzalėje (1 Metraščių 9:1-16).

Atsakymai į klausimus:

1:18. Kas buvo Šelacho tėvas — Kainamas ar Arpachšadas? (Luko 3:35, 36). Šelacho tėvas buvo Arpachšadas (Pradžios 10:24; 11:12). Vardas „Kainamas“ Luko 3:36, matyt, yra žodžio „chaldėjai“ iškraipymas. Taigi teksto originale galėjo būti „chaldėjo Arpachšado sūnus“. Kita galimybė: vardai Kainamas ir Arpachšadas nurodo tą patį asmenį. Įsidėmėtina, kad žodžių „Kainamo sūnus“ kai kuriuose rankraščiuose nėra (Luko 3:36, NW, išnaša).

2:15. Ar Dovydas buvo septintas Jesės sūnus? Ne. Jesė turėjo aštuonis sūnus; Dovydas buvo jauniausias (1 Samuelio 16:10, 11; 17:12). Vienas iš Jesės sūnų greičiausiai mirė bevaikis. Kadangi įtakos genealoginei linijai neturėjo, Ezra jo vardą praleido.

3:17. Kodėl Luko 3:27 apie Jechonijo sūnų Šaltielį sakoma, kad jis buvo Nerio sūnus? Šaltielio tėvas buvo Jechonijas. O Neris Šaltieliui, matyt, davė į žmonas savo dukterį. Taigi Nerio žentą Lukas vadina Nerio sūnumi, panašiai kaip Juozapas vadinamas Marijos tėvo, Elio, sūnumi (Luko 3:23).

3:17-19. Kokia giminystė siejo Zerubabelį, Pedają ir Šaltielį? Zerubabelis buvo Šaltielio brolio Pedajo sūnus. Bet Biblija kartais vadina Zerubabelį Šaltielio sūnumi (Mato 1:12; Luko 3:27). Taip galėjo būti, nes Pedajas mirė, ir Zerubabelį užaugino Šaltielis. Arba, Šaltieliui mirus bevaikiam, Pedajas levirato papročiu vedė jo našlę ir Zerubabelis tapo jų pirmagimiu (Pakartoto Įstatymo 25:5-10).

5:1, 2. Ką Juozapui reiškė suteikta pirmagimio teisė? Juozapui teko dvi paveldo dalys (Pakartoto Įstatymo 21:17). Taip jis tapo dviejų giminių — Efraimo ir Manaso — tėvu. Iš kitų Izraelio sūnų kilo po vieną giminę.

Ko pasimokome:

1:1—9:44. Žmonių, kurie iš tikrųjų gyveno, kilmės sąrašai rodo, jog teisingas garbinimas remiasi ne mitais, o tikrove.

4:9, 10. Jehova atsakė į karštą Jabeco maldą išplėsti jo žemes, kad jose galėtų apsigyventi daugiau Dievui atsidavusių žmonių. Mes skelbdami bei mokydami irgi turime melsti, kad Dievas gausintų savo garbintojų gretas.

5:10, 18-22. Karaliaus Sauliaus dienomis giminės į rytus nuo Jordano nugalėjo hagarus, nors šių buvo dvigubai daugiau. Narsuoliai iš tų giminių pasitikėjo Jehova ir prašė jį pagalbos. Kovodami dvasinę kovą su daug stipresniais priešais mes irgi visa širdimi pasitikėkime Jehova (Efeziečiams 6:10-17).

9:26, 27. Levitų vartininkai šventykloje ėjo labai atsakingas pareigas — saugojo priėjimą prie šventųjų patalpų. Jiems buvo patikėta kasdien atidaryti vartus. Mes įpareigoti lankyti žmones ir atverti jiems galimybę pradėti garbinti Jehovą. Ar neturėtume būti tokie pat patikimi kaip anie levitų vartininkai?

DOVYDO KARALIAVIMAS

(1 Metraščių 10:1—29:30)

Karalius Saulius ir trys jo sūnūs žūsta mūšyje su filistinais ant Gilbojos kalno. Dovydas, Jesės sūnus, pradeda karaliauti Judui. Vyrai iš visų giminių susirenka į Hebroną ir padaro jį Izraelio karaliumi (1 Metraščių 11:1-3). Netrukus Dovydas užima Jeruzalę. Vėliau izraelitai atsigabena į Jeruzalę sandoros skrynią „palydėdami šauksmais, rago gaudesiu, [...] grodami arfomis ir lyromis“ (1 Metraščių 15:28).

Dovydas išreiškia norą pastatyti tikrajam Dievui namus. Tą garbę Jehova numato Saliamonui, o su Dovydu sudaro sutartį dėl Karalystės. Dovydas kovoja su Izraelio priešais ir Jehova suteikia jam daug pergalių. Bet kai karalius neapgalvotai liepia surašyti žmones, žūsta 70000. Gavęs angelo nurodymą, Dovydas perka Ornano Jebusiečio klojimą ir jame pastato Jehovai aukurą. Paskui imasi „daugybės paruošiamųjų darbų“ toje vietoje statyti Jehovai nepaprastai didingus namus (1 Metraščių 22:5, Brb). Dovydas organizuoja levitų tarnybą, Metraščių pirmoje knygoje aprašytą itin išsamiai. Karalius ir visa tauta dosniai aukoja šventyklos statybai. Išvaldęs 40 metų Dovydas miršta „turtingas ir garbingas, ir vietoj jo karaliumi [tampa] jo sūnus Saliamonas“ (1 Metraščių 29:28).

Atsakymai į klausimus:

11:11. Kodėl čia nurodytas užmuštųjų skaičius 300, o ne 800, kaip analogiškame pranešime Samuelio antroje knygoje 23:8? Trejeto Dovydo galiūnų vadas buvo Jašobamas, arba Jošebas Basšebetas. Kitų dviejų narsuolių vardai — Eleazaras ir Šama (2 Samuelio 23:8-11). Skaičius skiriasi tikriausiai dėl to, kad turimi omenyje to paties asmens skirtingi žygiai.

11:20, 21. Kas buvo Abišajas palyginus su trimis stipriausiais Dovydo vyrais? Abišajas nepriklausė Dovydo galiūnų trejetui. Tačiau, kaip rašoma 2 Samuelio 23:18, 19, jis buvo trisdešimties kovotojų galva ir daug narsesnis už bet kurį iš jų. Savo narsa Abišajas įgijo vardą šalia trejeto, nes atliko panašų žygdarbį kaip Jašobamas.

12:8. Kokia prasme gadų „veidai buvo kaip liūtų“ (Vl)? Tie vyrai buvo su Dovydu dykumoje. Jų plaukai užaugo ilgi tarsi karčiai, dėl to veidai atrodė rūstūs, panašūs į liūtų.

13:5. Kas yra „Šihoras Egipte“? Kadangi hebrajiškai „Šihoras“ reiškia „upė“, kai kurių manymu, čia turima omenyje Nilo atšaka. Manoma, kad Skaičių 34:5 paminėta ta pati „upė“. Kadangi pastarajame posakyje pavartotas kitas hebrajiškas žodis, kurio tikslesnė reikšmė — „slėnis“, „Šihoras Egipte“ tikriausiai yra „Egipto slėnis“ — ilgas tarpeklis, kuriuo ėjo pietvakarinė Pažadėtosios žemės riba (Skaičių 34:2, 5; Pradžios 15:18).

16:1, 37-40; 21:29, 30; 22:19. Kokios garbinimo apeigos vykdavo Izraelyje nuo sandoros skrynios atgabenimo į Jeruzalę iki šventyklos pastatymo? Kai Dovydas atgabeno sandoros skrynią į Jeruzalę ir padėjo palapinėje, kurią buvo jai pastatęs, skrynia jau ilgą laiką nebebuvo laikoma Padangtėje. Ji liko toje palapinėje Jeruzalėje, o Padangtė buvo Gibeone. Ten vyriausiasis kunigas Cadokas su broliais atnašavo Įstatyme numatytas aukas. Pastačius šventyklą, Padangtė iš Gibeono buvo atgabenta į Jeruzalę, o sandoros skrynia padėta šventyklos Šventų švenčiausiojoje (1 Karalių 8:4, 6).

Ko pasimokome:

13:11 (Jr). Užuot pykę ir kaltinę Jehovą, kai kas nors nepasiseka, turime apmąstyti, kas įvyko, ir bandyti rasti nesėkmės priežastį. Be abejo, Dovydas pasimokė iš savo klaidos ir vėliau laikydamasis nurodymų sandoros skrynią į Jeruzalę perkėlė laimingai. *

14:10, 13-16; 22:17-19. Imdamiesi bet kokios veiklos, galinčios paveikti mūsų dvasingumą, turime melstis Jehovai ir prašyti jį vadovavimo.

16:23-29. Jehovos garbinimas mums turi būti svarbiausias.

18:3. Jehova įvykdo savo pažadus. Per Dovydą jis pasirūpino, kaip žadėjo, atiduoti Abraomo palikuonims visą Kanaano žemę „nuo Egipto upės ligi didžiosios upės — Eufrato“ (Pradžios 15:18; 1 Metraščių 13:5).

21:13-15. Jehova liepia angelui sustabdyti marą, nes sielojasi dėl savo tautos kančių. Tikrai, „jo gailestingumas labai didelis“. *

22:5, 9; 29:3-5, 14-16. Nors neįgaliotas statyti šventyklos, Dovydas parodė esąs labai dosnus. Kodėl? Jis suprato, kad visa įgijo tik Jehovos dėka. Iš dėkingumo mes irgi būkime dosnūs.

24:7-18. Kunigiškajai tarnybai eiti Dovydas buvo nustatęs 24 kunigų skyrius. Ta pati tvarka buvo ir tada, kai Jehovos angelas pasirodė Jono Krikštytojo tėvui Zacharijui ir paskelbė apie būsimą Jono gimimą. Priklausydamas „Abijos skyriui“, Zacharijas tada pagal eilę tarnavo šventykloje (Luko 1:5, 8, 9). Kadangi čia minimi iš tikrųjų gyvenę žmonės, teisingas garbinimas remiasi ne mitais, o tikrove. Norėdami palaikyti gerai organizuotą Jehovos garbinimą, turime noriai bendradarbiauti su „ištikimu ir protingu vergu“ (Mato 24:45, Jr).

Tarnauk Jehovai „noringa siela“

Metraščių pirma knyga — tai ne tik giminių sąrašai. Tai pasakojimas, kaip Dovydas pargabeno į Jeruzalę sandoros skrynią, kokias laimėjo pergales, kaip ruošė medžiagas šventyklos statybai, kaip nustatė kunigų levitų tarnybos skyrius. Visa, ką Ezra užrašė Metraščių pirmoje knygoje, paskatino izraelitus neapleisti Jehovos tarnybos šventykloje.

O kokį pavyzdį parodė Dovydas! Jehovos garbinimas jam buvo visų svarbiausias. Užuot siekęs sau garbės, Dovydas vykdė Dievo valią. Laikykimės jo patarimo tarnauti Jehovai „visa širdim ir noringa siela“ (1 Metraščių 28:9, Jr).

[Išnašos]

^ pstr. 6 Ko pasimokė Dovydas, savavališkai surašęs gyventojus, skaityk Sargybos bokšto 2005 m. gegužės 15 d. numeryje, p. 16—19.

[Schema/iliustracijos 8—11 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kartos nuo Adomo iki Nojaus (1056 metai)

4026 m. p. m. e. Adomas

130 metų ⇩

Setas

105 ⇩

Enošas

90 ⇩

Kenanas (Kainamas)

70 ⇩

Mahalalelis

65 ⇩

Jeredas

162 ⇩

Henochas

65 ⇩

Metušelachas

187 ⇩

Lamechas

182 ⇩

2970 m. p. m. e. gimė NOJUS

Kartos nuo Nojaus iki Abraomo (952 metai)

2970 m. p. m. e. Nojus

502 metai ⇩

Semas

100 ⇩

TVANAS 2370 m. p. m. e.

Arpachšadas

35 ⇩

Šelachas

30 ⇩

Eberas

34 ⇩

Pelegas

30 ⇩

Reuvas

32 ⇩

Serugas

30 ⇩

Nahoras

29 ⇩

Terachas

130 ⇩

2018 m. p. m. e. gimė ABRAOMAS

Nuo Abraomo iki Dovydo 14 kartų (911 metų)

2018 m. p. m. e. Abraomas

100 metų ⇩

Izaokas

60 ⇩

Jokūbas

apie 88 ⇩

Judas

Perecas

Hecronas

Ramas

Aminadabas

Nachšonas

Salma

Boazas

Jobedas

Jesė

1107 m. p. m. e. gimė DOVYDAS