Tėvai, kokios ateities trokštate savo vaikams?

„Jaunuoliai ir mergaitės, [...] garbinkite Viešpaties vardą“ (PSALMYNO 148:12, 13, Brb).

1. Kokie būna tėvų rūpesčiai?

KAM iš tėvų nerūpi vaiko ateitis? Juk nuo pat kūdikio gimimo — net dar anksčiau — abiejų neapleidžia mintys apie jį. Ar mažylis bus sveikas? Ar neatsiras vystymosi sutrikimų? Vaikui ūgtelėjus rūpesčių daugėja. Paprastai visi tėvai trokšta geriausio savo atžaloms (1 Samuelio 1:11, 27, 28; Psalmyno 127:3-5).

2. Kodėl daugelis tėvų negaili pastangų, kad savo atžaloms ateityje užtikrintų gerą gyvenimą?

² Deja, pasirūpinti, kad vaikų ateitis būtų kuo puikiausia, tėvams šiandien nelengva. Daugelį jų vargina karo pavojai, politiniai neramumai, ekonominiai sunkumai, fizinės bei emocinės traumos ir panašiai. Tad suprantama, jog didžiausias tėvų troškimas — apsaugoti savo sūnus ir dukteris nuo tokių nelaimių. Turtingose šalyse nelieka nepastebėta, kad draugų, giminių vaikai sėkmingai kyla karjeros laiptais ir jiems viskas, regis, puikiai klojasi. Todėl daugelis tėvų negaili pastangų, kad tik užtikrintų savo atžaloms ateityje pasiturintį, saugų, gerą gyvenimą (Mokytojo 3:13).

Pasirinkite gerą gyvenimą

3. Kokį gyvenimą pasirinko kiekvienas krikščionis?

³ Krikščionys, Jėzaus Kristaus sekėjai, paaukojo savo gyvenimą Jehovai. Jie saugo širdyse Jėzaus žodžius: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi“ (Luko 9:23; 14:27). Taigi krikščioniui būtinas pasiaukojimas. Bet tai nereiškia, kad jis yra apgailėtinas vargeta. Priešingai, jo gyvenimas džiugus ir laimingas, žodžiu, geras, nes krikščionis noriai dalijasi viskuo su kitais, o, pasak Jėzaus, „palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35).

4. Ko siekti Jėzus skatino savo mokinius?

⁴ Jėzaus laikais žmonėms buvo gan nelengva: be pragyvenimo rūpesčių, slėgė  sunkus romėnų jungas ir religinių tautos vadovų sugalvotų taisyklių našta (Mato 23:2-4). Tačiau daug kas išgirdę apie Jėzų mielai atsisakė savo siekių, net pelningo užsiėmimo, ir tapo jo sekėjais (Mato 4:18-22; 9:9; Kolosiečiams 4:14). Gal šie mokiniai pasielgė neapgalvotai ir statė į pavojų savo ateitį? Štai Jėzaus žodžiai: „Kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą“ (Mato 19:29). Kristus patikino savo sekėjus, kad dangiškasis Tėvas puikiai žino jų poreikius. Tad ir skatino juos: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6:31-33).

5. Ką kai kurie tėvai mano apie Jėzaus pažadėtą Dievo rūpinimąsi savo tarnais?

⁵ Panaši padėtis ir dabar. Jehova žino, ko mums reikia, ir tais, kurie atsidavę Karalystei, ypač visalaikiais tarnais, pažada rūpintis (Malachijo 3:6, 16; 1 Petro 5:7). Bet kai kuriems tėvams kyla visokių abejonių. Jie nori, kad vaikai našiai darbuotųsi Jehovos šlovei ir gal vėliau net imtųsi visalaikės tarnystės. Tačiau matydami, kokia sunki ekonominė padėtis ir koks didelis nedarbas, mano, jog jaunuoliams svarbu pirmiausia įgyti gerą išsilavinimą, garantuojantį pageidaujamą darbą dabar arba, jei prireiks, ateityje. Jų požiūriu, vaikams reikia aukštojo mokslo.

Rūpinkitės ateitimi

6. Kas šiame straipsnyje vadinama aukštuoju mokslu?

⁶ Pasaulyje švietimo sistema įvairi. Daugelyje šalių vidurinis išsilavinimas — 12 klasių. Paskui jaunuoliai ketverius ar daugiau metų studijuoja universitetuose, kolegijose bakalauro laipsniui įgyti; jie gali ir toliau tęsti medicinos, teisės, inžinerijos bei kitus mokslus. Šiame straipsnyje toks išsilavinimas vadinamas aukštuoju mokslu. Dar yra profesinės mokyklos, kuriose mokomasi trumpai ir gaunamas pažymėjimas arba diplomas, liudijantis, kokią kvalifikaciją asmuo įgijo.

7. Ką rinktis skatinami mokyklų auklėtiniai?

⁷ Šiuo metu pagrindinė vidurinių mokyklų kryptis — rengti auklėtinį studijuoti aukštojoje mokykloje. Todėl daugiausia moksleiviams stengiamasi suteikti teorinių žinių stojamiesiems egzaminams į aukštąją išlaikyti, o ne darbo vietai gauti. Mokytojai, bendramoksliai, kiti patarėjai visaip skatina jaunuolius siekti stoti į geriausius universitetus, kuriuose įgytas išsilavinimas leistų susirasti trokštamą, gerai apmokamą darbą.

8. Dėl ko būtina apsispręsti tėvams?

⁸ Tad ką daryti tėvams? Aišku, jie nori, kad vaikai būtų pažangūs moksle ir įgytų įgūdžių, būtinų ateityje save išlaikyti (Patarlių 22:29). Bet ar jiems derėtų ramiai žiūrėti, kaip jų atžalos dėl materialinės gerovės bei pasisekimo įsitraukia į lenktynes? Ko siekti jie skatina vaikus tiek žodžiais, tiek pavyzdžiu? Kai kurie tėvai negailėdami savęs triūsia, kad sutaupytų pinigų būsimoms vaiko studijoms aukštojoje mokykloje. Kiti per tai įklimpsta į skolas. Tačiau šiems mokslams išleidžiami ne tik pinigai. Kas gi dar aukojama tam tikslui? (Luko 14:28-33)

Kiek kainuoja aukštasis išsilavinimas

9. Kokia kaina šiandien įgyjamas aukštasis išsilavinimas?

⁹ Kalbėdami apie kainą, paprastai turime omenyje pinigines išlaidas. Kai kur studijas aukštojoje mokykloje apmoka valdžia ir pažangūs studentai išsilavinimą  įgyja veltui. Tačiau daugumoje šalių už tai reikia patiems pakloti didelę sumą ir mokestis vis kyla. Viename laikraštyje buvo sakoma: „Anksčiau aukštasis mokslas daugeliui atverdavo plačias galimybes. O dabar tik rodo, kad tarp turtingųjų ir ne itin pasiturinčių žioji praraja“ (New York Times). Kitaip tariant, aukštojo mokslo sferą vis labiau perima turtuoliai ir įtakingieji. Jie pasirūpina, kad patį geriausią išsilavinimą įgytų jų vaikai, idant šioje sistemoje irgi būtų turtingi, įtakingi. Ar krikščionys savo vaikams nori tokios pat ateities? (Filipiečiams 3:7, 8; Jokūbo 4:4)

10. Kieno gerovę kelti jaunuolis rengiamas aukštojoje mokykloje?

¹⁰ Netgi ten, kur aukštasis išsilavinimas nemokamas, jis tam tikra prasme brangiai atsieina. Štai pranešama, jog vienoje pietryčių Azijos šalyje vyriausybė įkūrė „piramidinę mokyklų struktūrą, kad pirmūnams būtų lengva veržtis į viršūnę“ (The Wall Street Journal). „Viršūnė“ — Oksfordas ir Kembridžas Anglijoje, JAV rytų universitetai, kitos prestižinės mokslo įstaigos. Kodėl anos šalies valdžia diegia šitą toli siekiančią programą? „Norėdama skatinti ekonomikos augimą“, — rašoma cituojamame straipsnyje. Už tokį išsilavinimą studentui galbūt nereikia mokėti pinigų, bet jis aukoja daug: visą savo gyvenimą atiduoda šios sistemos gerovei kelti. Nors pasaulis tokią karjerą labai vertina, ar krikščionys irgi jos trokšta savo vaikams? (Jono 15:19; 1 Jono 2:15-17)

11. Ką tyrimai rodo apie studentų išgėrinėjimą bei palaidumą bendrabučiuose?

¹¹ Kitas faktorius — aplinka. Visiems žinoma, kad universitetų bei kolegijų bendrabučiuose daugelis jaunuolių vartoja narkotikus, geria, paleistuvauja, sukčiauja, rengia žeminančias pirmakursių „krikštynas“. Pasak vieno žurnalo, pavyzdžiui, „maždaug 44 procentai [Jungtinių Valstijų studentų] nusigeria bent kartą kas porą savaičių“ (New Scientist). Ta pati problema opi Australijoje, Britanijoje, Rusijoje bei kitur. O palaidumas? Šių dienų studentai tik ir kalba, kaip čia ką „pakabinti“ tam sykiui. Tai, kaip rašė vienas žurnalas, „atsitiktiniai santykiai — bučiniai arba net lytinis suartėjimas — tarp jaunuolių, nė nemanančių toliau bendrauti“ (Newsweek). Tyrinėjimai rodo, kad šitaip elgiasi 60—80 procentų studentų. „Taip daro kiekvienas nenorintis iš kitų išsiskirti kolegijos studentas“, — sako viena sociologė (1 Korintiečiams 5:11; 6:9, 10).

12. Kokie sunkumai slegia studentus?

¹² Nerimą kelia ne tik žalinga aplinka. Studentus slegia užduočių krūvis, egzaminų našta. Juk ruošti namų darbus būtina, jei nori išlaikyti egzaminus. Be to,  kai kuriems tenka dienos dalį uždarbiauti. Visa reikalauja daug laiko ir jėgų. Kas belieka dvasinei veiklai? Ko atsisakyti, kai aibė įsipareigojimų? Ar liks Karalystės reikalai pirmoje vietoje, ar bus nustumti į šalį? (Mato 6:33) Biblija skatina krikščionis: „Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (Efeziečiams 5:15, 16). Liūdna, kad kai kurie aukštojoje mokykloje studijuojantys jaunuoliai, pritrūkę laiko ir jėgų arba pasidavę nedoroms pagundoms, išsižadėjo tikėjimo.

13. Kokius klausimus tėvai turi apsvarstyti?

¹³ Aišku, nedorovingai elgtis jaunuoliai provokuojami ne vien studentų bendrabučiuose. Tačiau, kaip mano daugelis pasaulio jaunuolių, toks studentiškas gyvenimas — nieko bloga. Tad ar išmintinga leisti savo vaikams gyventi šitokioje aplinkoje ketverius ir daugiau metų? (Patarlių 22:3; 2 Timotiejui 2:22) Ar tikrai verta taip rizikuoti dėl naudos, kurią galbūt teiks aukštojo mokslo diplomas?  Svarbiausia, kam skirti pirmenybę jaunuoliai skatinami tose mokymo įstaigose? * (Filipiečiams 1:10; 1 Tesalonikiečiams 5:21) Tėvai turėtų atsidėję, su malda širdyje apsvarstyti šiuos klausimus, taip pat susimąstyti, kas laukia vaiko, išsiųsto mokytis į kitą miestą ar net šalį.

Kokios dar galimybės?

14, 15. a) Koks Biblijos paraginimas, nors ir nepopuliarus visuomenėje, šiandien aktualus? b) Apie ką jaunuoliams dera pamąstyti?

¹⁴ Įprasta manyti, kad jaunuoliams įsikabinti į gyvenimą gali padėti tik aukštasis išsilavinimas. Tačiau krikščionys, užuot vaikęsi, kas populiaru, klauso Biblijos patarimo: „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2). Kokia yra Dievo valia tarnams, jauniems ir seniems, paskutinėms dienoms artėjant prie pabaigos? Timotiejų Paulius ragino: „Būk blaivus visais atžvilgiais, kęsk sunkenybes, dirbk evangelisto darbą, atlik savo tarnystę.“ Šie žodžiai tikrai skirti ir mums visiems (2 Timotiejui 4:5, Jr).

¹⁵ Užuot pasidavę materialistinei šio pasaulio dvasiai, gyvenkime ‘blaiviai’, tai yra dvasingai. Jaunuoli, tau yra apie ką pamąstyti. Ar stengiesi visomis išgalėmis ‘atlikti savo tarnystę’ — sumaniai skelbti Dievo Žodį? Kokius tikslus užsibrėži, kad tavo tarnystė būtų tikrai atlikta? Ar apsvarstei galimybes imtis visalaikės teokratinės veiklos? Apsispręsti nelengva, ypač jeigu matai kitus jaunuolius atsidėjusius vien asmeniniams reikalams ir siekiančius „didelių dalykų“, kurie, jų manymu, garantuos klestėjimą (Jeremijo 45:5). Todėl krikščionys toliaregiškai rūpinasi, kad jų vaikai nuo mažumės džiaugtųsi tuo, kas geriausia, — dvasine aplinka ir teokratiniu lavinimu (Patarlių 22:6; Mokytojo 12:1; 2 Timotiejui 3:14, 15).

16. Kaip krikščionys gali kurti gerą dvasinę aplinką savo vaikams?

¹⁶ „Mama labai domėdavosi mūsų draugais, — pasakoja vyriausiasis iš trijų brolių, kurių motina daugelį metų tarnavo pioniere. — Mes bičiuliaudavomės ne su bendraklasiais, o su bendruomenės nariais, turinčiais gerus dvasinius įpročius. Be to, mama nuolat kviesdavosi į svečius visalaikius tarnus — misionierius, keliaujančiuosius prižiūrėtojus, beteliečius, pionierius. Klausydamiesi įvairių atsitikimų ir matydami šių žmonių džiaugsmą, patys užsidegėme troškimu imtis visalaikės tarnybos.“ Kaip smagu, kad šiandien visų jų noras išsipildė — vienas darbuojasi Betelyje, kitas baigė Tarnybos tobulinimo mokyklos kursą, trečias tarnauja pionieriumi!

17. Kaip tėvai turėtų padėti vaikams pasirinkti mokomuosius dalykus ir profesiją? (Žiūrėk skyrelį „Kaip reikėtų vertinti aukštąjį išsilavinimą?“ 29 puslapyje.)

¹⁷ Tėvai turi ne tik palaikyti šeimoje gerą dvasinę atmosferą, bet ir padėti savo atžaloms jau iš anksto apsispręsti, kokių dalykų mokysis mokykloje ir kokią sieks įgyti profesiją. Štai vienas jaunuolis, dabar betelietis, pasakoja: „Abu tėvai dar iki vedybų, o paskui ir susituokę tarnavo pionieriais, todėl stengėsi įkvėpti mums pionieriaus dvasią. Kai reikėdavo  pasirinkti mokykloje dėstomuosius dalykus ar priimti kokį sprendimą, turėsiantį įtakos ateičiai, jie skatindavo teikti pirmenybę tam, kas vėliau leistų dirbti ne visą dieną ir tarnauti pionieriumi.“ Užuot pasirinkę akademinę programą, kuri padėtų įstoti į aukštąją mokyklą, jūs, tėvai, verčiau draugėje su vaikais pasvarstykite, ko reikėtų mokytis, kad praverstų tarnaujant Jehovai. *

18. Kokių profesijų galėtų rinktis jaunuoliai?

¹⁸ Tyrinėjimai rodo, kad daugelyje šalių labai trūksta ne universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų, bet įvairių kvalifikacijų darbininkų ir paslaugų srities darbuotojų. Viename JAV žurnale rašoma, kad „ateinančiais dešimtmečiais 70% darbuotojų reikės ne aukštosios, o veikiau [...] profesinės mokyklos diplomo“. Daugumoje pastarųjų įstaigų mokomasi trumpai; jose rengiamos sekretorės, automobilių remontininkai, kompiuterininkai, santechnikai, kirpėjos ir kiti specialistai. Ar verta rinktis tokias profesijas? Taip. Galbūt jos, kai kurių manymu, ne itin patrauklios, bet teikia lėšų pragyvenimui ir neretai leidžia laisvai pasirinkti darbo laiką, o šito kaip tik ir reikia krikščionims, kurių pašaukimas — tarnauti Jehovai (2 Tesalonikiečiams 3:8).

19. Koks gyvenimo kelias iš tiesų yra kupinas džiaugsmo ir pasitenkinimo?

¹⁹ „Jaunuoliai ir mergaitės, — kviečia Biblija, — garbinkite Viešpaties vardą, nes Jis vienas didingas. Jo šlovė virš dangaus ir žemės“ (Psalmyno 148:12, 13, Brb). Palyginus su pasaulio siūloma padėtimi bei atlygiu, visalaikė tarnyba Jehovai, be jokios abejonės, yra pats geriausias gyvenimo kelias — kupinas džiaugsmo ir pasitenkinimo. Dėkis širdin Biblijos žodžius: „Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša“ (Patarlių 10:22, Brb).

[Išnašos]

Ar gali paaiškinti?

• Į ką krikščionys sudeda viltis, kad užsitikrintų ateitį?

• Kodėl nelengva padėti vaikui apsispręsti dėl ateities?

• Į ką reikia atsižvelgti svarstant, kiek bus naudos iš aukštojo mokslo?

• Kaip tėvai gali padėti vaikams atsidėti Jehovos tarnybai?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 29 puslapyje]

Kaip reikėtų vertinti aukštąjį išsilavinimą?

Dauguma stojančiųjų į aukštąsias mokyklas tikisi įgyti mokslo laipsnį, garantuosiantį jiems darbo vietą ir gerą atlyginimą. Bet Jungtinių Valstijų valdžios institucijos praneša, jog sėkmingai baigti kelerių metų studijas toje šalyje pavyksta tik maždaug ketvirtadaliui įstojusiųjų. O ar šie diplomuoti absolventai randa tinkamą darbą? Atkreipk dėmesį, ką rodo tyrinėjimai.

„Jei baigei Harvardo arba Diuko universitetą, dar nereiškia, jog tikrai gausi gerą darbą, didelį atlyginimą. [...] Kompanijos mažai ką težino apie darbo ieškančius absolventus. Prestižinių mokslo įstaigų diplomai gali imponuoti. Bet juk lemiama yra tai, ką žmogus iš tikrųjų sugeba dirbti“ (Newsweek, 1999 m. lapkričio 1 d.).

„Nors šiandien kone kiekviename darbe reikia aukštesnės nei anksčiau kvalifikacijos [...], būtini įgūdžiai — matematikos žinios, gebėjimas skaityti, rašyti — įgyjami mokykloje dar iki devintos klasės [...], o ne aukštojo mokslo įstaigoje. [...] Norintiems rasti gerą darbą jaunuoliams nebūtina siekti aukštojo mokslo; reikia stengtis stropiai mokytis mokykloje“ (American Educator, 2004 m.).

„Dauguma kolegijų nesistengia rengti savo ugdytinių gyvenimui, kuris jų laukia po studijų. O profesinės mokyklos [...] tampa vis populiaresnės. Nuo 1996 iki 2000 metų stojančiųjų į jas padaugėjo 48 procentais. [...] Tuo pat metu aukštojo mokslo diplomas, kuriam įgyti reikia daug lėšų ir laiko, nuvertėjo kaip niekad“ (Time, 2005 m. sausio 24 d.).

„JAV Darbo ministerijos paskaičiavimais, 2005-aisiais galima tikėtis liūdnos padėties — mažų mažiausiai trečdalis keturmečių kolegijų absolventų nesuras darbo pagal įgytą mokslo laipsnį“ (The Futurist, 2000 m. liepa—rugpjūtis).

Tai žinodami vis daugiau švietimo specialistų jau abejoja aukštojo mokslo verte. „Mūsų rengiami auklėtiniai negali tikėtis iš ateities nieko tikra“, — skundžiamasi žurnale Futurist. Visiškai kas kita sakoma Biblijoje apie Dievą: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti. O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos“ (Izaijo 48:17, 18).

[Iliustracija 26 puslapyje]

Palikę savo reikalus, jie sekė Jėzumi

[Iliustracija 31 puslapyje]

Krikščionys tėvai toliaregiškai pasirūpina, kad vaikus nuo mažumės suptų puiki dvasinė aplinka