Įsitikinkite patys, ko mokytis labiausiai verta!

BIBLIJA sako, kad visa kas, taigi ir žmogus, yra Dievo Jehovos kūryba (Pradžios 1:27; Apreiškimo 4:11). Adomą su Ieva, mūsų pirmuosius tėvus, nuostabiame Edeno sode Kūrėjas ėmėsi mokyti, paruošė gyvenimui. Dievas buvo numatęs juos mokyti ir jais rūpintis visą amžinybę (Pradžios 1:28, 29; 2:15-17; Izaijo 30:20, 21). Tik pagalvokite, ką tai reiškė!

Pirmoji pora, deja, pradėjo elgtis savavališkai. Nuo tada žmonės ėmė silpti, senti, mirti; smuko moralė (Pradžios 3:17-19; Romiečiams 5:12). Pragyvenus vos kelioms kartoms „Viešpats matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta“, — rašoma Biblijoje (Pradžios 6:5).

Beveik keturi su puse tūkstantmečio praėjo nuo tada, kai Jehova pareiškė, kad žmogus nuolat linkęs į blogį. Šiandien žmonija dar labiau sugedusi. Daug kas begėdiškai meluoja, vagia, smurtauja. Problemų daugėja, o artimo gerovės paisoma vis mažiau. Ar tarpusavyje, netgi šeimoje, žmonės nepasidarė priešai? Tačiau Dievas dėl to nekaltas. Jis negali abejingai žiūrėti į blogybes. Jehovai visada rūpėjo žmogaus gerovė, tad jis mielai moko tuos, kurie į jį kreipiasi ieškodami laimingo gyvenimo gairių. Prieš maždaug du tūkstančius metų jis atsiuntė į žemę Sūnų, Jėzų Kristų, — akivaizdu, jog tų žmonių, kurie trokšta gyvenime sėkmės ir laimės, nepaliko be kelrodžių. Jėzus, nesuskaitomus amžius sėmęsis išminties iš Didžiausiojo Mokytojo, rodė tobulą pavyzdį. Mums tik reikia juo sekti.

Ko gali išmokyti tikroji krikščionybė

Jėzus Kristus įkūrė tikrąją krikščionybę — meilės principu pagrįstą kelią. Norintieji eiti juo turi savo mintis ir veiksmus derinti su Dievo valia, kad šlovė būtų Aukščiausiojo vardui (Mato 22:37-39; Hebrajams 10:7). Jėzus apie gyvenimo kelią mokė ne iš savęs, o Tėvo Jehovos siųstas. Evangelijoje pagal Joną, 8 skyriaus 29 eilutėje, skaitome: „Mano Siuntėjas yra su manimi; jis nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas jam patinka“ (kursyvas mūsų). Taip, Jėzui, atėjusiam tarnauti į žemę, visur stiprybės teikė ir vadovavo Tėvas. Jėzaus pirmieji sekėjai irgi nebuvo palikti vieni, be jokių gairių. Jehova juos visko mokė per savo Sūnų. Laikydamiesi Jėzaus nurodyto kelio ir sekdami jo pavyzdžiu jie tapo geresniais žmonėmis. Tas pats sakytina ir apie šių laikų krikščionis. (Žiūrėkite 6 puslapyje rėmelį „Kaip juos paveikė Jėzaus mokymai“.)

Tikroji krikščionybė turi nepaprastą galią: jos mokymai paliečia širdį ir taip paveikia mąstyseną, kad žmogus keičiasi iš pat savo esybės gelmių (Efeziečiams 4:23, 24).  Štai vienas pavyzdys. Apie santuokinę ištikimybę Jėzus mokė: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5:27, 28). Šiais žodžiais Jėzus paaiškino savo sekėjams, kad širdį reikia išsaugoti tyrą ir kad niekingos mintys bei geismai, nors tiktai sąmonėje brandinamos, vėliau gali padaryti baisią žalą. Argi ne nuo blogų minčių randasi stimulas nedorai pasielgti ir tuo užgauti Dievą, įskaudinti kitus?

Ne veltui Biblija pataria: „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2). Čia galbūt kyla klausimas: kaip įmanoma žiniomis atnaujinti savo mąstymą? Kad pradėtume naujaip mąstyti, turime įsisąmoninti Dievo Žodyje išdėstytus gyvenimo principus, priimti šioje knygoje Aukščiausiojo teikiamus pamokymus, — taigi nukreipti protą nauja linkme.

Paskata susitvarkyti gyvenimą

„Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“ (Hebrajams 4:12). Jis ir šiandieną turi tą pačią galią — nėra pasenęs. Dievo Žodis paskatina keisti savo gyvenseną, priimti tikrąją krikščionybę, tapti geresniu žmogumi. Tolesni pavyzdžiai rodo, kad Biblijos mokymai išties labai vertingi.

Emilija, mūsų jau minėta aname straipsnyje, pasakoja: „Kad ir kaip stengiausi, šeimoje niekas nesikeitė į gera. Tik pradėjusi su Jehovos liudytojais studijuoti Bibliją supratau, kad viltis yra, ir pradėjau keisti požiūrį. Išmokau būti kantresnė, nesikarščiuoti. Po kurio laiko jau ir mano vyras nusprendė studijuoti drauge. Nors buvo nelengva, vis dėlto jis metė gerti. Mudu tarsi iš naujo ėmėm kurti savo šeimą. Dabar esame laimingi krikščionys, skiepijame vaikams gerus Biblijos principus“ (Pakartoto Įstatymo 6:7).

Tikrosios krikščionybės mokymai padeda žmogui įveikti ydas, išsivaduoti iš nedorovingos gyvensenos gniaužtų. Tuo įsitikino Manuelis. * Trylikos metų jis pabėgo iš namų, pradėjo vartoti marihuaną, paskui heroiną. Už pinigus ir pastogę neatsisakydavo amoralių santykių nei su moterimis, nei su vyrais. Kartais apiplėšinėdavo praeivius. Narkotikais kvaišinosi nuolat. Dėl savo smurtinių išpuolių ne kartą sėdėjo  kalėjime. Sykį, kai teko kalėti ketverius metus, įsitraukė į nelegalią ginklų prekybą. Net ir paskui, kada sukūrė šeimą, tokia gyvensena Manueliui brangiai kainavo. „Prisiglaudėme apleistoje vištidėje, — pasakoja jis. — Iki šiol prisimenu: žmona maistą virdavo pasidėjusi puodą ant plytgalių. Mūsų gyvenime viskas buvo taip nestabilu, kad mano paties giminaičiai ragino žmoną palikti mane.“

Kaip viskas susitvarkė? „Užeidavo vienas pažįstamas ir pasakodavo apie Bibliją, — tęsia Manuelis. — Aš tiktai norėjau įtikinti jį, kad žmonės Dievui nerūpi ir kad išvis Dievo nėra. Rodės, jog mano patirtis tai geriausiai patvirtina. O tas vyras, Jehovos liudytojas, buvo su manim kantrus, mandagus, — aš net stebėjausi. Taigi priėmiau jo pasiūlymą eiti į Karalystės salę. Čionai kai kurie jau žinojo, kas aš toks, bet pasitiko draugiškai. Pasijutau tarp jų savas, ir tai mane labai palaikė. Nusprendžiau atsisakyti narkotikų, užsidirbti pragyvenimui sąžiningai. Keturis mėnesius pastudijavęs Bibliją jau galėjau eiti drauge su kitais skelbti gerosios naujienos, o dar po keturių mėnesių pasikrikštijau — tapau Jehovos liudytoju.“

Ką tikroji krikščionybė reiškia Manueliui ir jo šeimai? „Jei nebūčiau mokęsis iš Biblijos, jau seniai gulėčiau po velėna. Ėmęs gyvenime vadovautis Jėzaus Kristaus priesakais, susigrąžinau šeimą. Mano dviem vaikams nebereikės ragauti to, ką pats jaunystėje patyriau. Labai džiaugiuosi mudviejų su žmona artimais santykiais ir dėkoju Jehovai. Net seni pažįstami sveikina ir sako, kad mano pasirinkta kryptis esanti pati geriausia.“

Krikščioniškajame kelyje reikia būti ne tik moraliai tyram — privalu žiūrėti švaros,  higienos. Tai suprato ir Džonas, gyvenantis viename skurdžiame Pietų Afrikos rajone. „Dukra kartais ištisą savaitę nesiprausdavo, ir mums tai nerūpėjo“, — prisimena jis. Ir Džono žmona pripažįsta, kad namai anksčiau likdavo netvarkyti. Bet paskui, kai juodu įsisąmonino krikščioniškus principus, viskas pasikeitė. Džonas paliko mašinvagių gaują ir ėmė labiau rūpintis šeima. „Supratome, kad krikščionys turi laikytis higienos ir rengtis švariais drabužiais. Man patinka žodžiai iš 1 Petro 1:16, kur esame raginami būti šventi, nes Jehova Dievas yra šventas. Dabar stengiamės, kad mūsų namai, nors ir kuklūs, būtų tvarkingi, gražūs.“

Mokykitės to, kas iš tiesų vertinga!

Tokie atvejai kaip čia aprašytieji nėra išskirtiniai ar pavieniai. Mokydamiesi Biblijos principų tūkstančiai žmonių pataiso savo gyvenimą: tampa sąžiningi, stropūs (o tai vertina darbdaviai); pasidaro geri kaimynai ir draugai, ima rūpintis kitų gerove. Be to, laikosi aukštos moralės, todėl yra sveikesni, emociškai stabilesni, aiškesnio proto. Užuot švaistę pinigus žalingiems įpročiams tenkinti, lėšas panaudoja geriems tikslams — savo pačių ir šeimos labui (1 Korintiečiams 6:9-11; Kolosiečiams 3:18-23). Biblijos principų taikymas praktikoje, kaip matome, duoda puikių vaisių. Tikroji krikščionybė išties yra geriausias gyvenimo kelias. Kur daugiau, jei ne šitame kelyje, galima įgyti pačių vertingiausių žinių. Biblijoje apie Dievo įstatymų besilaikantį žmogų pasakyta: „Kad ir ką jis darytų, jam sekasi“ (Psalmyno 1:3).

Visagalis Dievas, Jehova, noriai imasi mus mokyti, — ar tai ne nuostabu? Jis sako: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (Izaijo 48:17). Taip, Jehova mums kelią rodo savo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, pavyzdžiu ir mokymais. Kada Jėzus gyveno žemėje, daugelis, priėmę jo skelbiamą žinią, pasuko nauja linkme. Jėzaus mokymai šiandieną turi tokią pat galią. Kodėl gi nepaskyrus laiko su tais mokymais geriau susipažinti? Vietiniai Jehovos liudytojai jums mielai padės.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Kaip juos paveikė Jėzaus mokymai

Zachiejus, muitininkų viršininkas, plėšdavo iš paprastų žmonių pinigus ir šitaip praturtėjo. Bet galiausiai jis pasikeitė — ėmė gyvenime taikyti tai, ko išmoko iš Jėzaus (Luko 19:1-10).

Tarsietis Saulius liovėsi krikščionis persekioti ir pats atsivertė į krikščionybę, tapo apaštalu Pauliumi (Apaštalų darbų 22:6-21; Filipiečiams 3:4-9).

Korinto mieste būta ‘ištvirkėlių, stabmeldžių, svetimautojų, homoseksualistų, vagių, gobšų, girtuoklių, keikūnų, plėšikų’, kurie paskui priėmė tikrąją krikščionybę ir buvo „nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu“ (1 Korintiečiams 6:9-11).

[Iliustracija 7 puslapyje]

Mokydamasis Biblijos principų galite pasidėti gyvenime tvirtą pagrindą