Koks mokslas suteiks jums gyvenime tvirčiausią pagrindą?

AR KARTAIS neatrodo, kad rūpesčių verpetas jus tuoj tuoj praris? O jeigu nežinote, kaip iš tų rūpesčių išsikapstyti, ir pridarote dar daugiau klaidų? Žmogus neturi įgimto gebėjimo visuomet rasti geriausią išeitį, priimti teisingiausią sprendimą. Šito reikia mokytis. O kur mokytis ir kokių žinių semtis, kad pasidėtumėte gyvenime tvirtą pagrindą?

Kieno bepaklaustum, jauno ar seno, dažnas sakys, jog itin svarbu išsilavinimas. Specialistai netgi tvirtina, kad „be aukštojo mokslo niekada negausite [gero] darbo“. Tačiau materialiai apsirūpinti negana. Reikia dar kai ko. Pagalvokite, ar aukštasis išsilavinimas gali padaryti jus geru tėvu arba motina, geru sutuoktiniu, draugu? Juk esama pavyzdžių, kai asmuo, pasiekęs mokslo aukštumas, yra blogo charakterio, nesutaria su namiškiais, net užbaigia gyvenimą savižudybe.

Kai kurie žmonės atsakymų ieško religijoje — tikisi, kad ras kaip išspręsti savo problemas, bet vėlgi neretai nusivilia. Štai meksikietė Emilija * pasakoja: „Prieš penkiolika metų maniau, kad su vyru nebeištversiu. Nuolat bardavomės. Niekaip negalėjau jo įkalbėti, kad liautųsi gerti. Ne kartą yra tekę palikti vaikus namie be priežiūros ir eiti jo ieškoti. Nebeturėjau jėgų. Nežinodama, ko griebtis, užsukdavau ir į bažnyčią. Nors kunigas paskaitydavo vieną kitą ištrauką iš Biblijos, tiesą sakant, jokio konkretaus patarimo negavau. Niekas prie manęs nepriėjo ir nepasakė, ką daryti. O vien pasėdėti bažnyčioje ir papoteriauti man neužteko.“ Kiti, matydami, jog dvasiniai vadovai gero pavyzdžio nerodo, išvis praranda pasitikėjimą religija ir nusprendžia, kad ji negali išmokyti to, ko gyvenime labiausiai reikia.

Nagi, pasvarstykime, koks mokslas suteiktų žmogui tvirčiausią pagrindą. Gal verta pasidomėti tikrąja krikščionybe? Apie tai — kitame straipsnyje.

[Išnaša]