Ar vaikščiosi su Dievu?
Ar vaikščiosi su Dievu?
„Gera [...] vaikščioti nuolankiai su Dievu“ (MICHĖJO 6:8, Brb).
1, 2. Kaip Jehovos jausmus galima palyginti su tėvo, mokančio vaiką vaikščioti?
KŪDIKIS svirduliuodamas tiesia rankutes į tėtį ir bando žengti pirmuosius žingsnius. Tie keli mažylio žingsneliai tėvams — labai svarbus momentas. Jie nekantriai laukia, kada įsitvėręs jų rankos vaikutis galės vaikštinėti kartu. Abu tikisi daug ko išmokyti vaikutį ir ilgą laiką juo rūpintis.
2 Jehova Dievas taip pat meiliai rūpinasi žemiškaisiais vaikais. Apie savąją Izraelio tautą, arba Efraimą, jis kartą pasakė: „Aš pats mokiau Efraimą vaikščioti, savo rankomis juos nešiojau [...]. Siejau juos su savimi žmogiškais saitais, meilės ryšiais“ (Ozėjo 11:3, 4). Jehova čia prilygina save rūpestingam tėvui, kuris kantriai moko vaiką pirmųjų žingsnių, o parpuolusį paima ant rankų. Būdamas pats geriausias Tėvas, Kūrėjas trokšta mokyti mus vaikščioti. Jam malonu lydėti mus ir matyti mūsų pažangą. Kaip rodo šios temos citata, galime vaikščioti su Dievu! (Michėjo 6:8) Ką tai reiškia? Kodėl svarbu su juo eiti? Kaip įmanoma? Kaip už tai esame laiminami? Apsvarstykime šiuos klausimus iš eilės.
Ką reiškia vaikščioti su Dievu?
3, 4. a) Kodėl palyginimas apie du pakeleivius tinka mūsų santykiams su Dievu apibūdinti? b) Ką reiškia vaikščioti su Dievu?
3 Žinoma, žmogus negali eiti gretomis su Jehova, nes Dievas yra dvasinė esybė (Išėjimo 33:20; Jono 4:24). Biblijoje apie tai kalbama perkeltine prasme. Du pakeleiviai — tinkamas palyginimas, suprantamas visoms tautoms bei kultūroms tiek anksčiau, tiek dabar. Juo perteikiama šiluma ir artimumas. Šie jausmai daug pasako, ką reiškia vaikščioti su Dievu. Štai konkretus pavyzdys.
4 Prisiminkime Dievui ištikimus vyrus Henochą ir Nojų. Kodėl sakoma, kad jie vaikščiojo su Dievu? (Pradžios 5:24, Brb; 6:9, Brb) Biblijoje „vaikščiojimu“ daug kur vadinama vienokia ar kitokia gyvensena. Henochas ir Nojus pasirinko kryptį, kurią nurodė Jehova Dievas. Aplinkiniams tai buvo nė motais, o jiedu ieškojo Kūrėjo vadovavimo, klausė jo nurodymų, juo pasitikėjo. Ar tai reiškia, kad Jehova viską už juos nuspręsdavo? Ne. Jis davė žmonėms valios laisvę ir nori, kad tarnautume jam sąmoningai (Romiečiams 12:1, Brb). Vis dėlto apsispręsdami dėl ko nors turime prisiminti, jog Kūrėjas viską supranta daug geriau už mus, ir jo supratimu vadovautis (Patarlių 3:5, 6; Izaijo 55:8, 9). Tada galima sakyti, kad gyvenimo kelionėje Jehova lydi mus nuolatos.
5. Kodėl Jėzus kalbėjo apie gyvenimo prailginimą „viena uolektimi“?
5 Biblijoje gyvenimas dažnai lyginamas su kelione arba ėjimu. Kartais tas palyginimas tiesioginis, kartais numanomas. Štai Jėzus pasakė: „Kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį [„uolektį“, NW] prailginti sau gyvenimą?!“ (Mato 6:27). Šie žodžiai gali pasirodyti keistoki. Juk uolektimis matuojamas atstumas, tad kaip Jėzus galėjo kalbėti apie gyvenimo prailginimą „viena uolektimi“, jeigu amžiaus trukmė nusakoma laiko matais? * Matyt, gyvenimą Jėzus čia palygino su kelione. Kad ir kaip rūpintumės, prie jo nepridursime nė „vienos uolekties“, nė žingsnelio. Tačiau ar visai nieko negalime padaryti, kad galėtume gyventi ilgai? Galime! Čia prieiname prie antro klausimo: kodėl svarbu vaikščioti su Dievu?
Kodėl turime vaikščioti su Dievu?
6, 7. Ko netobulam žmogui būtinai reikia ir kodėl tik Jehova gali patenkinti tą poreikį?
6 Kodėl turime vaikščioti su Jehova Dievu? Viena priežastis nurodyta Jeremijo 10:23: „Aš gerai žinau, Jehova, kad žemiškam žmogui nepriklauso jo kelias. Einančiam žmogui nepriklauso net kreipti savo žingsnio“ (NW). Mes nei sugebame, nei turime teisės „kreipti savo žingsnio“, todėl būtinai reikia vadovo. Tie, kas nori gyventi savaip, nepaisydami Dievo valios, daro tą pačią klaidą kaip Adomas su Ieva. Pirmoji pora manė galinti pati spręsti, kas gera ir kas bloga (Pradžios 3:1-6). Ta teisė mums tiesiog nepriklauso.
7 Argi nejauti, jog gyvenimo kelionėje reikia vadovo? Kasdien tenka ką nors spręsti — tai menkesnį, tai svarbesnį dalyką. Kai kurie sprendimai labai nelengvi ir gali nulemti mūsų pačių ir artimųjų ateitį. Įsivaizduok, kad kas nors, daug vyresnis ir išmintingesnis, mielai pataria, ką daryti! Deja, dauguma šiandien labiau linkę remtis savo pačių išmintimi. Jie ignoruoja principą, išreikštą Patarlių 28:26: „Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas“ (Brb). Širdis klastinga, todėl Jehova savo tarnus perspėja, kad ja pasitikint galima nukentėti (Jeremijo 17:9). Jis nori, kad elgtumės išmintingai, pasitikėtume juo — išmintingu Vadovu ir Mokytoju. Jeigu taip darome, mūsų gyvenimas bus saugus, malonus ir prasmingas.
8. Kas ištinka visus dėl nuodėmės ir netobulumo, tačiau ko mums linki Jehova?
8 Be to, mūsų gyvenimas, jei vaikščiojame su Dievu, bus labai ilgas. Turėkime omenyje Biblijoje atskleidžiamą liūdną tiesą: visi esame netobuli ir keliaujame viena linkme. Atėjus senatvei, jėgos išsenka ir „žmogus eina į savo amžinus namus [„ilgalaikę buveinę“, NW], raudotojai būriuojasi gatvėje“, sakoma Mokytojo 12:5. Kas ta „ilgalaikė buveinė“? Kapas, kurio dėl nuodėmės ir netobulumo nė vienas neišvengiame (Romiečiams 6:23). Tačiau Jehova linki mums kitokio gyvenimo — ne tokio trumpo ir vargano (Jobo 14:1). Tik vaikščiodami su Dievu galime tikėtis gyventi tiek, kiek jis buvo numatęs, — amžinai. Argi nesinori gyventi amžinai? Tad vaikščiok su savo Tėvu.
Kaip vaikščioti su Dievu?
9. Kodėl nuo savo tautos Jehova kartais pasislėpdavo, bet kuo patikino ją Izaijo 30:20?
9 Trečias klausimas, kurį aptarsime, pats svarbiausias: kaip vaikščioti su Dievu? Atsakymą randame Izaijo 30:20, 21: „Daugiau nebesislėps tavo Mokytojas, ir savo akimis jį regėsi. Jeigu nuklysi nuo kelio į dešinę ar į kairę, girdėsi jo balsą už nugaros tau sakantį: ‘Štai tikrasis kelias! Juo eikite!’“ Padrąsinantys 20 eilutės žodžiai, matyt, primindavo izraelitams, kad jiems maištaujant Jehova tarsi pasislėpdavo nuo jų (Izaijo 1:15; 59:2). Dabar gi jis nebesislepia, savo ištikimai tautai kone akimis regimas. Jį galime įsivaizduoti kaip dėstytoją, stovintį prieš studentus ir mokantį.
10. Kokia prasme girdime Didžiojo Mokytojo „balsą už nugaros“?
10 Toliau, 21 eilutėje, randame kitokį palyginimą. Jehova tarsi lydi savo tautą iš paskos ir nurodo teisingą kryptį. Biblistų nuomone, tai panašu, kaip piemuo eina paskui avis ir šūkaudamas neleidžia joms iškrypti iš kelio. Kaip suprasti šį palyginimą? Ieškodami Biblijoje patarimo, skaitome žodžius, užrašytus prieš tūkstančius metų. Atėję iš senovės, jie skamba tarsi iš už nugaros, bet šiandien ne mažiau reikšmingi. Biblija vadovaujamės kasdieniame gyvenime. Be to, ji padeda rasti tiesų kelią į ateitį (Psalmyno 119:105). Jei patarimo ieškome nuoširdžiai ir jį taikome, Jehova mus veda. Taip vaikščiojame su Dievu.
11. Ką, remiantis Jeremijo 6:16, Jehova kvietė daryti savo tautą, tačiau kaip ji atsiliepė?
11 Ar iš tikrųjų vadovaujamės Dievo Žodžiu? Kartais verta save sąžiningai patyrinėti. Čia padės viena eilutė: „Taip kalba Viešpats: ‘Stokitės ant kryžkelių ir pasižvalgykite! Pasiklauskite senovės takų, kur yra gerasis kelias! Eikite juo ir rasite ramybę’“ (Jeremijo 6:16). Šie žodžiai galbūt primena keliautoją, kryžkelėse besiteiraujantį kelio. Jehovos maištinga tauta, izraelitai, dvasine prasme turėjo elgtis panašiai. Jie turėjo grįžti į „senovės takus“. „Gerasis kelias“ buvo tas, kuriuo ėjo Dievui ištikimi jų protėviai ir kurį neprotinga tauta paliko. Deja, Izraelis buvo užsispyręs ir į Jehovos rūpestingus priminimus nekreipė dėmesio. Toje pačioje eilutėje tęsiama: „Jie atsakė: ‘Mes neisime juo!’“ Tačiau dabartinė Jehovos tauta to patarimo paklausė.
12, 13. a) Kaip Kristaus pateptieji sekėjai reagavo į patarimą, užrašytą Jeremijo 6:16? b) Kaip galime patyrinėti, kokiu keliu einame?
12 Baigiantis XIX amžiui, Kristaus pateptieji sekėjai pritaikė Jeremijo 6:16 žodžius sau. Jie visi bendrai parodė pavyzdį — iš širdies ieškojo „senovės takų“. Kitaip nei atskalūniškos bažnyčios, jie tvirtai laikėsi ‘sveikų žodžių pavyzdžio’, kurį paliko Jėzus Kristus ir puoselėjo jo ištikimieji sekėjai pirmajame amžiuje (2 Timotiejui 1:13). Iki šiol pateptieji krikščionys padeda vienas kitam bei savo bendradarbiams „kitoms avims“ laimingai eiti keliu, kurį krikščionijos pasaulis paliko (Jono 10:16).
13 Aprūpindama ‘maistu deramu laiku’ ištikimo vergo klasė padėjo milijonams žmonių rasti „senovės takus“ ir vaikščioti su Dievu (Mato 24:45-47; Jr). Ar esi tarp tų milijonų? Jeigu taip, kaip gali nenuklysti ir nepasukti savais takais? Išmintinga skirti laiko vis patyrinėti, kokiu keliu eini. Jeigu skaitai Bibliją ir ją aiškinančius leidinius, mokaisi pateptųjų rengiamose sueigose, tai gali vaikščioti su Dievu. Ir jeigu nuolankiai taikai duodamus patarimus, iš tikrųjų vaikštai su juo laikydamasis „senovės takų“.
Vaikščiok, tarsi ‘regėtum Neregimąjį’
14. Jeigu Jehova mums realus, kaip elgsimės dėl ko nors apsispręsdami?
14 Kad galėtume vaikščioti su Dievu, jis turi būti mums realus. Jehova senovėje patikino ištikimus izraelitus, kad nesislėps nuo jų. Šiandien Jehova irgi yra savo tautos Didysis Mokytojas. Tad ar matai jį taip aiškiai, tarsi stovėtų priešais tave ir mokytų? Norint vaikščioti su Dievu, reikia būtent tokio tikėjimo. Imkime pavyzdį iš Mozės, kuris „liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“ (Hebrajams 11:27). Jeigu Jehovą regime, dėl ko nors apsispręsdami atsižvelgsime į jo požiūrį. Pavyzdžiui, nė nemėginsime daryti ką bloga ir slėpti tai nuo bendruomenės vyresniųjų ar šeimos narių. Stengsimės vaikščioti su Dievu visuomet, net kai niekas nemato. Kaip ir senovėje karalius Dovydas, būsime pasiryžę ‘vaikščioti su tobula širdimi savo namuose’ (Psalmyno 101:2, Brb).
15. Kaip bendraudami su broliais ir seserimis Jehovą „regime“ dar aiškiau?
15 Jehova supranta, kad esame kūnas ir kraujas, netobuli, todėl kartais sunku patikėti tuo, kas neregima (Psalmyno 103:14). Jehova mums nori padėti. Štai visoje žemėje jis subūrė „savo vardui tautą“ (Apaštalų darbų 15:14). Vieningai tarnaudami semiamės vieni iš kitų stiprybės. Girdėdami, kaip Jehova padėjo broliui ar sesei įveikti kokią silpnybę ar atlaikyti išbandymą, Dievą „regime“ dar aiškiau (1 Petro 5:9).
16. Kodėl pažinus Jėzaus gyvenimą lengviau vaikščioti su Dievu?
16 Be to, pavyzdys mums yra Dievo Sūnus, Jėzus. Jis pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Tyrinėdami Jėzaus gyvenimą žemėje, Jehovą suvokiame dar realiau. Visi Jėzaus žodžiai ir darbai aiškiai liudijo, koks yra jo Tėvas (Jono 14:9). Prieš ką nors nuspręsdami turime pamąstyti, kaip šiuo atveju pasielgtų Jėzus. Jeigu apsisprendžiame viską nuodugniai apsvarstę ir meldę Dievą pagalbos, sekame Kristaus pėdomis (1 Petro 2:21). Taip vaikštome su Dievu.
Kaip būsime palaiminti?
17. Jei vaikštome Jehovos keliais, kokį „atilsį“ rasime savo sieloms?
17 Jeigu einame drauge su Jehova Dievu, būsime palaiminti. Prisimink, ką Jehova pažadėjo savo tautai, jeigu ieškos „gerojo kelio“. Jis pasakė: „Eikite juo ir rasite ramybę“, arba „atilsį savo sieloms“ (Jeremijo 6:16, Brb). Kokį atilsį? Gal patogų gyvenimą, kupiną malonumų ir prabangos? Ne. Jehova suteikia kai ką daug geresnio, ko neturi net pasaulio turčiai. Rasti atilsį sielai — tai rasti vidinę ramybę, džiaugsmą, pasitenkinimą, dvasinę atgaivą. Drauge tai reiškia būti tikram, kad pasirinkai geriausią gyvenimo kelią. Tokią dvasios ramybę šiame vargo pasaulyje turi nedaugelis!
18. Ko Jehova mums linki ir kam tu turėtum pasiryžti?
18 Žinoma, pats gyvenimas yra didelė dovana. Net ir trumpas pasivaikščiojimas geriau negu jokio. Tačiau Jehova nebuvo numatęs, kad mūsų kelionė būtų trumpa — prasidėtų žydinčia jaunyste, baigtųsi skausminga senatve. Ne, Jehova nori, kad būtum tikrai laimingas. Jis trokšta, kad vaikščiotum su juo amžinai! Tokia mintis yra Michėjo 4:5: „Visos tautos vaikšto kiekviena savo dievo vardu, tačiau mes vaikščiosime Viešpaties, savo Dievo, vardu visados ir per amžius“ (Brb). Ar brangini šią galimybę? Ar sieki „tikrojo gyvenimo“, kurį siūlo Jehova? (1 Timotiejui 6:19) Tad pasiryžk vaikščioti su juo šiandien, rytoj, kasdien ir visą amžinybę!
[Išnaša]
^ pstr. 5 Kai kuriuose Biblijos vertimuose „uolektis“ šioje eilutėje verčiama laiko matu, pavyzdžiui, „viena valanda“ (Jr). Tačiau originalo kalbos žodis reiškia būtent uolektį, tai yra maždaug 45 centimetrų ilgio vienetą.
Kaip atsakytum?
• Ką reiškia vaikščioti su Dievu?
• Kodėl, tavo manymu, reikia vaikščioti su Dievu?
• Kas padės vaikščioti su Dievu?
• Kaip laiminami tie, kas vaikščioja su Dievu?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 23 puslapyje]
Iš Biblijos puslapių girdime Jehovos balsą: „Štai tikrasis kelias!“
[Iliustracija 25 puslapyje]
Per sueigas gauname dvasinį ‘maistą deramu laiku’