Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Geras elgesys duoda puikių vaisių

Geras elgesys duoda puikių vaisių

Geras elgesys duoda puikių vaisių

MAŽOJE saloje prie pietinės Japonijos pakrantės viena mama su trimis vaikais pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Nuo tada salos gyventojai, griežtai besilaikantys tradicijų, moters ėmė šalintis. „Jaučiausi nesmagiai, — prisimena ji, — bet skaudžiausia, kad jie atsukdavo nugarą mano vyrui ir vaikams.“ Vis dėlto moteris nuolat sakydavo: „Turime ir toliau sveikintis su kaimynais dėl Jehovos“ (Mato 5:47, 48).

Namuose ji mokė vaikus, kad būtų mandagūs net užgauliojami. Važiuodami į karštųjų versmių vietovę, kurią labai mėgo, vaikai mašinoje pratindavosi sveikintis. Kur nors užėję, kitiems reikšdavo pagarbą džiugiu „Koničiva!“ — „Laba diena!“. Nors draugiško atsako nesulaukdavo, šeima kantriai labindavosi su visais, ką sutikdavo. Toks geras elgesys neliko nepastebėtas.

Pagaliau vienas, paskui kitas kaimynas atsakė: „Koničiva.“ Po dvejų metų jau atsiliepdavo beveik visi. Žmonės taip pat ėmė sveikinti vieni kitus, tapo malonesni. Net miesto vicemeras norėjo vaikus pagerbti už vaisingas jų pastangas. Tačiau mama patikino, kad jie tik darė tai, kas privalu krikščionims. Vėliau geriausios kalbos konkurse, kur varžėsi dalyviai iš visos salos, vienas jos sūnus papasakojo, kaip mama lavino juos mandagiai sveikintis, net jei niekas neatsakytų. Jo kalba laimėjo pirmąją premiją ir buvo išspausdinta vietiniame laikraštyje. Šiandien ši šeima labai džiaugiasi, kad laikydamasi krikščioniškų principų susilaukė puikių vaisių. Jei žmonės draugiški, skelbti jiems gerąją naujieną daug lengviau.