Išpirka rodo Dievo teisingumą

ADOMUI su Ieva nusidėjus Jehova atskleidė savo tolesnį sumanymą — pasakė atsiųsiąs Sėklą, kuriai gyvatė įgels į kulnį (Pradžios 3:15, Brb). Ši pranašystė išsipildė, kai Dievo priešai nužudė Jėzų Kristų — prikalė prie kančių stulpo (Galatams 3:13, 16, NW). Jėzus buvo be nuodėmės, pradėtas mergelės įsčiose šventosios dvasios galia. Todėl jo kraujas turėjo tokią vertę, kad galėjo išpirkti žmones iš nuodėmės ir mirties, viešpataujančios visiems Adomo palikuonims (Romiečiams 5:12, 19).

Ką Jehova, visagalis Dievas, numato, tai būtinai įgyvendina — niekas negali sutrukdyti. Vos tik žmogus įpuolė į nuodėmę, išpirka, Jehovos akimis žiūrint, tarsi jau buvo sumokėta, ir Dievas galėjo bendrauti su tais, kurie tikėjo jo pažadų išsipildymu. Todėl Henochas, Nojus ir Abraomas, nors ir paveldėję iš Adomo nuodėmę, vaikščiojo su Dievu ir buvo laikomi jo draugais tuo nė kiek nepakenkdami jo šventumui (Pradžios 5:24; 6:9; Jokūbo 2:23).

Kai kurie asmenys, tikėję Jehovą, padarė didelių nuodėmių. Pavyzdys — karalius Dovydas. Galbūt kyla klausimas, kaip Jehova galėjo Dovydą laiminti po to karto, kai jis svetimavo su Batšeba ir pasirūpino, kad jos vyras Ūrija žūtų. Tačiau prisiminkime, kad karalius nuoširdžiai atgailavo ir neprarado tikėjimo (2 Samuelio 11:1-17; 12:1-14). Taigi Dievas būsimos Jėzaus Kristaus aukos pagrindu galėjo Dovydui atleisti ir sykiu nepažeisti savo paties teisingumo principų (Psalmyno 32:1, 2). Tą mintį patvirtina Biblija. Jėzaus išpirka, pasak jos, yra neįkainojama dovana, nes per ją pasireiškia „[Dievo] teisingumas tuo, kad nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau“ ir „dabarties metu“ (Romiečiams 3:25, 26).

Dėl Jėzaus pralieto kraujo žmonija patiria daug Jehovos malonių. Tikėdami išpirka atgailaujantys nusidėjėliai gali džiaugtis artimais santykiais su Dievu. Išpirka dar laiduoja,  kad Dievo naujajame pasaulyje bus keliami mirusieji, tarp jų — ištikimi Jehovos tarnai, mirę anksčiau, nei Jėzus tą išpirką sumokėjo, ir daugybė kitų, kurie negarbino Dievo ir mirė jo nepažinę. Biblijoje sakoma, jog bus „teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbų 24:15). Be to, per išpirką Jehova palaimins visus jam klusnius žmones — jie gyvens amžinai (Jono 3:36). Pats Jėzus paaiškino: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16, kursyvas mūsų). Kad žmonės džiaugtųsi šiomis malonėmis, Dievas pasirūpino išpirka.

Tačiau yra kitas, daug reikšmingesnis išpirkos aspektas: Jehova per ją pašlovino savąjį vardą. Išpirka rodo, kad jis — tobulai teisingas Dievas, galintis bendrauti su nuodėmingais žmonėmis ir išlikti šventas. Jeigu Dievas nebūtų pasirūpinęs žmonijos išpirkti, nė vienas Adomo palikuonis, netgi Henochas, Nojus ir Abraomas, nebūtų galėję vaikščioti su Juo ar tapti jo draugais. Psalmininkas tai suprasdamas rašė: „Jei tu, Viešpatie, paisysi nuodėmių, tai kas, Viešpatie, išliks gyvas?“ (Psalmyno 130:3). Kokie dėkingi turėtume būti Jehovai, kad atsiuntė į žemę mylimą Sūnų, ir Jėzui, noriai atidavusiam savo gyvybę kaip išpirką už mus! (Morkaus 10:45)