Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Viskas taip neteisinga!

Viskas taip neteisinga!

Viskas taip neteisinga!

AR SUTINKATE, kad šiandien žemėje viskas ne taip, kaip turėtų būti? Tikriausiai sutinkate. Juk net jei esate talentingas ir išmintingai tvarkotės, vis tiek nežinote, ar pasiseks, ar būsite turtingas ir, pagaliau, ar turėsite ką pavalgyti. Neretai, deja, būna kaip kažkada sakė karalius Saliamonas: „Duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji.“ Pasak jo, „visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“ (Mokytojo 9:11, Brb).

„Nesėkmės pagauti“

Iš tiesų neretą užklumpa „laikas ir atsitiktinumas“. Tiesiog nelaiku atsiduriame netinkamoje vietoje ir visa, ką stropiai planavome, visi lūkesčiai byra į šipulius. Saliamonas svarstė, jog mes, lyg „žuvis, pagauta lemtingu tinklu, tarsi paukščiai, patekę į kilpas, [galime būti] nesėkmės pagauti“ (Mokytojo 9:12). Štai daugybė duonpelnių nenuilstamai dirba žemę norėdami aprūpinti šeimyną maistu ir bijo, kad neištiktų kokia nesėkmė, — žiūrėk dar lietaus nebus ir sausra sunaikins pasėlius.

Kai kurie mėgina jiems padėti, tačiau anokia čia pagalba, jeigu, pavyzdžiui, siekiant įveikti badą, pasak vienos labdaros agentūros, neseniai „visam [Afrikos] žemynui buvo skirta tik penktadalis sumos, išleistos per karą Persijos įlankoje“. Argi teisinga, kad karui remti vienoje šalyje piniguočiai išleido penkis kartus daugiau negu palengvinti badaujančių skausmus bei kančias visame žemyne? O gal teisinga, kad daugelis ekonomiškai klesti, o kas ketvirtas žmogus tebegyvena baisiame skurde? Arba kad kasmet milijonai vaikų miršta nuo išgydomų ligų? Kur čia teisybė?!

Suprantama, nelaimės nutinka ne tik dėl „laiko ir atsitiktinumo“. Kai kurių jėgų, veikiančių mūsų gyvenimą ir diktuojančių sąlygas, netgi negalime pakeisti. Taip, pavyzdžiui, nutiko 2004 metais Beslano mieste (Šiaurės Osetija). Šimtai žmonių, tarp jų ir vaikai, atėję į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną žuvo kruviname teroristų ir saugumo pajėgų susirėmime. Tiesa, kas tąsyk neteko gyvybės, o kas išsigelbėjo, daug priklausė nuo atsitiktinumo. Tačiau pagrindinė tragedijos priežastis buvo konfliktas tarp žmonių.

Ar visada taip ir bus?

„Toks jau tas gyvenimas, — sako kai kurie. — Visada taip buvo ir bus.“ Pasak jų, stipresnieji kaip engė, taip ir engs silpnuosius, o turčiai išnaudos vargšus. Esą priespauda bei „laikas ir atsitiktinumas“ žmoniją vargins amžiais.

Tačiau ar tikrai taip lemta būti? Ar tiems, kas išmintingai pasinaudoja savo gabumais, niekada nebus deramai atlyginta už uolų triūsą? Ar gali kas nors visiems laikams pakeisti pasaulį? Siūlome paskaityti apie tai kitame straipsnyje.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

VIRŠELIS: vyras su vaikas: UN PHOTO 148426/McCurry/Stockbower

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

MAXIM MARMUR/AFP/Getty Images