Meilės, tikėjimo ir klusnumo įrodymas

ŠIŲ metų gegužės 16-osios rytas Sargybos bokšto ūkyje Volkile (Niujorko valstija) išaušo vėsokas ir giedras. Išpuoselėtos vejos ir gėlynai žvilgėjo nuo ką tik praėjusio lietaus. Tvenkinio pakraštyje ramiai irstėsi antis su aštuoniais ančiukais. Lankytojai gėrėjosi puikiu gamtovaizdžiu ir šnekučiavosi tyliai, tarsi bijodami sudrumsti šią ramybę.

Tie lankytojai buvo Jehovos liudytojai, atvykę iš 48 pasaulio šalių. Bet jie atvažiavo pasidžiaugti ne aplinka. Juos domino didelis raudonų plytų pastatas, neseniai iškilęs šalia Jungtinių Valstijų Betelio komplekso Volkile. Jame irgi viskas stebino, nors viduje nei tylos, nei ramybės nebuvo.

Iš neaukšto balkono svečiai išvydo sudėtingų įrengimų labirintą. Erdvioje patalpoje, maždaug šešių futbolo aikščių dydžio, ant poliruotų betoninių grindų stovėjo penkios masyvios spausdinimo mašinos. Būtent čia dabar spausdinamos Biblijos, knygos, žurnalai. Milžiniški popieriaus rulonai po 1700 kilogramų sukasi tarsi lekiančio sunkvežimio ratai. 23 kilometrų ilgio popieriaus ritinys išsivynioja ir mašiną pereina vos per 25 minutes. Per tą laiką mašina uždeda ir išdžiovina dažus, o popierių ataušina, kad būtų galima sulankstyti. Žurnalai, slenkantys aukštai iškeltu konvejeriu, dedami į dėžes ir pakuojami išsiųsti. Kitos mašinos spausdina knygų spaudos lankus, kurie keliauja į tam tikrą patalpą, o vėliau — į knygrišyklą.  Visas operacijas kompiuteris valdo taip tiksliai, kaip dirigentas simfoninį orkestrą.

Toliau lankytojai apžiūrėjo knygrišyklą. Čia gaminami kieti viršeliai knygoms bei puošnios Biblijos iki 50000 egzempliorių per dieną. Knygų lankai sudedami eilės tvarka, susiuvami, kraštai nukerpami. Paskui uždedami viršeliai. Paruoštos knygos pakuojamos į kartonines dėžes. Automatas dėžes užklijuoja, uždeda etiketes ir sukrauna ant platformos. Taip pat veikia knygų minkštais viršeliais gamybos linija. Tokių knygų kasdien surenkama ir supakuojama po 100000. Ši linija irgi ganėtinai sudėtinga — begalė variklių, konvejerių, pavarų, ratų, diržų. Ir viskas sukasi neįtikėtinu greičiu, o leidiniai tik byra, byra...

Modernios greitaeigės spausdinimo mašinos, dirbančios lyg tikslus laikrodis, — tikras šiuolaikinės technikos stebuklas. Kaip matysime, jos liudija apie Dievo garbintojų meilę, tikėjimą ir klusnumą. Tačiau kodėl spaustuvė iš Bruklino, Niujorko valstijos, buvo perkelta į Volkilą?

Atliekant visas operacijas vienoje vietoje supaprastėjo spausdinimas bei transportavimas. Jau daug metų knygų leidyba ir transportavimas buvo sutelktas Brukline, o žurnalų — Volkile. Viską sujungus reikės mažiau personalo, bus taupiau naudojamos suaukotos lėšos. Be to, spausdinimo įranga Brukline buvo jau pasenusi, o iš Vokietijos užsakytos dvi naujos „MAN Roland Lithoman“ mašinos Bruklino spaustuvėje netilpo.

Jehovos parama

Leidybos tikslas visada buvo skleisti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Jehova tą darbą akivaizdžiai laimino. Nuo 1879 iki 1922 metų knygas Bendrijai spausdino komercinės leidyklos. Bet 1922-aisiais liudytojai išsinuomojo šešių aukštų pastatą Brukline, Concord gatvė 18, ir nusipirko įrangą knygoms spausdinti. Tuo metu kai kas suabejojo, ar ši užduotis broliams pagal jėgas.

Vienas iš abejojančiųjų buvo kompanijos, spausdinusios daugumą mūsų knygų, prezidentas. Apsilankęs Concord gatvėje jis pasakė: „Jūs įsigijote pačią geriausią įrangą, bet niekas aplinkui nežino, kaip su ja dirbti. Po pusmečio viskas virs metalo laužu. Tada įsitikinsite, jog geriausia jūsų knygas spausdinti tiems, kas visada tai darė ir yra savo darbo meistrai.“

Tuometinis spaustuvės prižiūrėtojas Robertas Martinas sakė: „Tai skambėjo įtikinamai, bet jis pamiršo Viešpatį; o Viešpats niekada mūsų nepaliko. [...] Netrukus darbas jau virė.“ Nuo tada per 80 metų Jehovos liudytojai savo įranga įvairių leidinių išleido milijardus egzempliorių.

2002-ųjų spalio 5 dieną per metinę Bendrijos Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania sueigą buvo pranešta, kad Vadovaujančiosios tarybos patvirtinimu spaustuvė iš Jungtinių Valstijų filialo perkeliama į Volkilą. Užsakytos dvi  naujos spausdinimo mašinos turėjo būti atgabentos 2004-ųjų vasarį. Broliams reikėjo spaustuvę suprojektuoti, pastatyti ir pasiruošti priimti naujas spausdinimo mašinas. Tam jie turėjo penkiolika mėnesių. Per kitus devynis mėnesius reikėjo sumontuoti naujos knygrišyklos ir literatūros siuntimo skyriaus įrangą. Kai kurie, ko gero, net suabejojo, ar teisingai viską išgirdo, — laiko atrodė taip maža. Tačiau liudytojai žinojo: jeigu Jehova remia, viskas įmanoma.

„Puiki bendradarbiavimo dvasia“

Žinodami, kad Jehovos garbintojai mielai pasisiūlys padėti, broliai kibo į darbą (Psalmyno 110:3, Brb). Tokiam didžiuliam projektui Betelio statybininkų neužteko. Savanoriškai padirbėti, nuo savaitės iki trijų mėnesių, iš Jungtinių Valstijų ir Kanados atvyko daugiau kaip 1000 brolių ir sesių, turinčių statybos įgūdžių. Prisidėti buvo pakviesti tarptautiniai tarnai bei kiti savanoriai. Labai padėjo ir regioniniai statybos komitetai.

Daugeliui talkininkų nemažai kainavo kelionė, teko atsitraukti nuo pasaulietinio darbo. Bet savanoriai negailėjo nei lėšų, nei laiko. Betelio šeimos nariams irgi reikėjo paplušėti, kad apgyvendintų ir pamaitintų visus pagalbininkus. Daugiau kaip 535 beteliečiai iš Bruklino, Patersono ir Volkilo, atidirbę savaitę, šeštadieniais triūsė statybose. Tokios milžiniškos Dievo tarnų pastangos buvo sėkmingos tik dėl Jehovos palaikymo.

Daug kas projektą parėmė finansiškai. Štai broliai gavo devynerių metų Abi laišką: „Labai ačiū, kad tiek daug dirbate ir leidžiate tokias nuostabias knygas, — rašė ji. — Tikriausiai greitai pas jus atvažiuosiu. Tėtis pasakė, kad jau kitais metais. Segėsiu kortelę, taigi jūs mane pažinsite. Siunčiu 20 dolerių naujai spausdinimo mašinai. Tai mano kišenpinigiai, bet noriu juos atiduoti jums.“

Viena sesuo rašė: „Įdedu pačios nunertas kepures. Norėčiau, kad jas nešiotų darbininkai, triūsiantys Volkilo statybose. Viename kalendoriuje skaičiau, jog žiema bus šalta. Nežinau, ar tikrai. Žinau tik, kad diduma darbų Volkile bus atliekama lauke, o aš noriu, kad broliai ir sesės nešaltų. Neturiu statybininko įgūdžių, bet moku nerti, todėl nusprendžiau prisidėti, kuo galiu.“ Sesers dovana — 106 kepurės!

Spaustuvė buvo užbaigta laiku. Komplekso prižiūrėtojas Džonas Larsonas pasakė:  „Visi rodė puikią bendradarbiavimo dvasią. Darbą Jehova akivaizdžiai laimino! Statybos greit judėjo į priekį. Prisimenu, 2003-iųjų gegužę stovėdamas iki kelių purve žiūrėjau, kaip broliai kloja pastato pamatus. Nepraėjo nė metai, o toje pačioje vietoje jau gaudė spausdinimo mašina.“

Dedikacija

Naujos spaustuvės bei trijų gyvenamųjų pastatų dedikacija įvyko 2005-ųjų gegužės 16 dieną, pirmadienį. Programa buvo transliuojama vaizdo priemonėmis, tad jos galėjo klausytis Patersono, Bruklino bei Kanados Betelio šeimos — iš viso 6049 asmenys. Sueigos pirmininkas Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys Teodoras Jaračas trumpai aptarė spausdinimo darbą praeityje. Filialo komiteto nariai Džonas Larsonas ir Džonas Kikotas interviu ir vaizdo siužetais apžvelgė spaustuvės statymo eigą ir leidybos veiklą Jungtinėse Valstijose. Vadovaujančiosios tarybos narys Džonas Baras pasakė baigiamąją kalbą ir dedikavo naują spaustuvę bei tris gyvenamuosius pastatus Jehovai Dievui.

Tą savaitę beteliečiai iš Patersono ir Bruklino turėjo progą apžiūrėti naujas patalpas. Iš viso apsilankė 5920 žmonių.

Koks mūsų požiūris?

Dedikacijos kalboje brolis Baras priminė klausytojams, jog nors spaustuvės įranga daro įspūdį, ne į ją sutelkiame dėmesį. Svarbiausia, kad čia spausdinami leidiniai daro milžinišką įtaką žmonių gyvenimui.

 Kiekviena nauja mašina per valandą su trupučiu išspausdina milijoną lankstinukų! O toks lankstinukas gali visiškai pakeisti žmogaus gyvenimą! Štai 1921 metais geležinkelininkų būrys Pietų Afrikos Respublikoje dirbo prie vieno geležinkelio ruožo. Darbininkas, vardu Christianas, pamatė po bėgiais įstrigusį popieriaus lapelį. Tai buvo mūsų lankstinukas. Vyras paėmė jį ir įdėmiai perskaitė. Paskui nuskubėjo pas žentą ir džiugiai pasakė: „Šiandien radau tiesą!“ Netrukus abu panoro sužinoti daugiau ir parašė Pietų Afrikos Respublikos filialui. Filialas atsiuntė biblinių leidinių. Šiedu vyrai studijavo Šventąjį Raštą, pasikrikštijo ir padėjo dar daugeliui sužinoti Biblijos tiesą. XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje per šimtą jų palikuonių buvo Jehovos liudytojai. O juk viskas prasidėjo nuo vienintelio lankstinuko, rasto ant geležinkelio!

Mūsų spausdinami leidiniai, brolio Baro žodžiais, supažindina žmones su Biblijos tiesa, padeda tvirtai jos laikytis, skatina būti uolius, suvienija broliškais ryšiais. Dar svarbiau: visi spaudiniai, kuriuos platiname, teikia šlovę mūsų Dievui, Jehovai!

Koks Jehovos požiūris?

Brolis Baras paskatino pagalvoti, ką apie spaustuvę mano Jehova. Jis gali apsieiti ir be jos. Gerąją naujieną gali priversti skelbti akmenis! (Luko 19:40) Jam nedaro įspūdžio sudėtingos mašinos, jų dydis, greitis, pajėgumas. Juk jis sukūrė visatą! (Psalmyno 147:10, 11) Jehova žino daug tobulesnių metodų literatūrai leisti, kokių žmonės niekada neišrado ir apie kuriuos net nepagalvojo. Tad ką jis įžiūri ir tikrai vertina? Puikias šios spaustuvės statytojų savybes — meilę, tikėjimą, klusnumą.

Brolis Baras tai gražiai pailiustravo. Tarkim, mergytė iškepė savo tėvams pyragą. Net jei kepinys ne visai vykęs, jie džiaugiasi vaiko meile, dosnia širdele. Taip ir Jehovai ši nauja spaustuvė — ne vien pastatas ir įranga. Tai — meilės jo vardui išraiška (Hebrajams 6:10).

Jehova mato ir daugiau. Kaip laivas liudijo apie Nojaus tikėjimą, taip ši spaustuvė — akivaizdus mūsų tikėjimo įrodymas. Nojus tikėjo, kad Jehovos pažadai išsipildys. Mes tikime, kad dabar paskutinės dienos, kad žemėje būtina skelbti gerąją naujieną ir kad žmonės turi ją išgirsti. Žinome, kad Biblijos žinia gali išgelbėti gyvybę (Romiečiams 10:13, 14).

Ši spaustuvė liudija ir apie mūsų klusnumą Jehovai. Dievas nori, kad geroji naujiena, iki ateis galas, būtų paskelbta visoje žemėje (Mato 24:14). Naujoji spaustuvė, kaip ir panašios kitose pasaulio dalyse, padės įgyvendinti šią užduotį.

Iš tiesų meilės, tikėjimo ir klusnumo dvasia aukojant lėšas, statant bei įrengiant šias patalpas aiškiai rodo, kaip uoliai Jehovos tarnai liudija tiesą kiekvienam, kas tik nori klausytis.

[Rėmelis/iliustracijos 11 puslapyje]

LEIDYBOS PLĖTRA JUNGTINĖSE VALSTIJOSE

1920: žurnalai iš pradžių buvo spausdinami rotacine mašina Brukline, Myrtle alėjoje 35.

1922: spaustuvė perkeliama į šešių aukštų pastatą Concord gatvėje 18. Čia pradedamos spausdinti knygos.

1927: spaustuvė persikelia į naujas patalpas Adams gatvėje 117.

1949: pastačius naują devynių aukštų pastatą spaustuvės plotas padvigubėja.

1956: spaustuvė Adams gatvėje vėl dvigubai padidėja iškilus naujam pastatui Sands gatvėje 77.

1967: spaustuvė įsikuria dešimties aukštų pastate. Ji dešimt kartų didesnė nei pačioje pradžioje.

1973: Volkile pastatoma gretutinė spaustuvė žurnalams spausdinti.

2004: visų leidinių spausdinimas, įrišimas ir transportavimas Jungtinėse Valstijose perkeliamas į Volkilą.