Visų kalbų žmonės girdi gerąją naujieną

„Tomis dienomis dešimt vyrų iš visų kalbų genčių stvers judėją ir, laikydami už jo drabužio skverno, sakys: ‘Leiskite eiti su jumis, nes mes girdėjome, kad Dievas su jumis’“ (ZACHARIJO 8:23).

1. Kokį tinkamiausią laiką Jehova parinko pradėti skelbti gerąją naujieną įvairių kalbų ir tautų žmonėms?

EINA 33 mūsų eros metai. Jeruzalėje švenčiamos Sekminės. Jau kelios savaitės mieste pilna žydų ir prozelitų, pasilikusių čia po Paschos. Jie susirinko iš 15 ar daugiau regionų, įeinančių į didžiąją Romos imperiją arba esančių net už jos ribų. Palankesnių aplinkybių negali nė būti! Tūkstančiai atvykusiųjų girdi — aiškių aiškiausiai, o ne kaip kadaise Babelyje, — daugybe kalbų skelbiamą gerąją naujieną paprastų, šventąją dvasią gavusių žmonių lūpomis (Apaštalų darbų 2:1-12). Tą ypatingą dieną gimė krikščionių bendruomenė. Sykiu prasidėjo tarptautinė mokymo veikla — Dievo Žodis pradėtas skelbti įvairiomis kalbomis. Tai vyksta iki pat mūsų dienų.

2. Kodėl Jėzaus mokiniai nustebino margą savo klausytojų minią per 33 m. e. m. Sekmines?

² Jėzaus mokiniai greičiausiai mokėjo tuo metu paplitusią šnekamąją graikų kalbą. Kalbėjo ir šventykloje vartojama hebrajų kalba. Tačiau per anas Sekmines jie nustebino margą klausytojų pulką prabilę atvykėlių kalbomis. Kuo tai baigėsi? Girdėdami savo gimtąja kalba skelbiamą gyvybiškai svarbią žinią, žmonės buvo sujaudinti iki širdies gelmių. Tą dieną saujelė Jėzaus sekėjų išaugo į didelę — daugiau nei 3000 — krikščionių minią! (Apaštalų darbų 2:37-42)

3, 4. Kaip plėtėsi skelbimo veikla, kai Jėzaus mokiniai iš Jeruzalės, Judėjos ir Galilėjos kėlėsi gyventi kitur?

³ Netrukus po šito įsimintino įvykio Jeruzalėje kilo krikščionių persekiojimas ir „išblaškytieji keliaudami skelbė gerosios naujienos žodį“ (Apaštalų darbų 8:1-4). Štai Apaštalų darbų 8 skyriuje rašoma apie evangelizuotoją Pilypą, tikriausiai mokėjusį graikiškai. Jis gerąja naujiena dalijosi su samariečiais, taip pat paskelbė tiesos žinią Etiopijos eunuchui (Apaštalų darbų 6:1-5; 8:5-13, 26-40; 21:8, 9).

⁴ Kai krikščionys iškeliavo iš Jeruzalės, Judėjos, Galilėjos ir išsisklaidė ieškodami, kur apsigyventi, jie ėmė bendrauti su įvairių tautų ir kalbų žmonėmis. Vieni, matyt, tiesos žinią pranešdavo tiktai žydams. Bet, pasak evangelisto Luko, „kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami gerąją naujieną apie Viešpatį Jėzų“ (Apaštalų darbų 11:19-21).

Dievas nešališkas ir jo žinia skirta visiems

5. Kaip matomas Jehovos nešališkumas iš to, kur ir kam skelbiama geroji naujiena?

⁵ Tokia ir yra Jehovos valia, kad geroji naujiena pasklistų kuo plačiau, — juk Dievas  nešališkas. Kai Jehova padėjo apaštalui Petrui pakeisti savo požiūrį į kitataučius, šis dėkinga širdimi tarė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35; Psalmyno 145:9). Apaštalo Pauliaus (anksčiau persekiojusio krikščionis) žodžiais, Dievas „trokšta, kad visokie žmonės būtų išgelbėti“ (1 Timotiejui 2:4, NW). Tai irgi patvirtina Jo nešališkumą. Ši Kūrėjo savybė matoma iš to, jog Karalystės viltis suteikta abiejų lyčių, visų rasių, tautų ir kalbų žmonėms.

6, 7. Kokiomis Biblijos pranašystėmis nusakyta, kad geroji naujiena bus skelbiama visų tautų ir kalbų žmonėms?

⁶ Toks pasaulinis darbas išpranašautas jau seniai. Danielius rašė, kad „[Jėzui] buvo duota valdžia, garbė ir karalystė, idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys“ (Danieliaus 7:14). Štai šis žurnalas spausdinamas 151 kalba ir platinamas visoje žemėje; iš jo tu irgi semiesi žinių apie Jehovos Karalystę. Vadinasi, ana Biblijos pranašystė tikrai pildosi.

⁷ Biblijoje pasakyta, jog bus laikas, kai įvairiomis kalbomis šnekantys žmonės išgirs joje užrašytą gyvybę teikiančią žinią. Kad teisingas garbinimas patrauks daugelį, pranašavo Zacharijas: „Tomis dienomis dešimt vyrų iš visų kalbų genčių stvers judėją [dvasia pateptuosius krikščionis, priklausančius „Dievo Izraeliui“] ir, laikydami už jo drabužio skverno, sakys: ‘Leiskite eiti su jumis, nes mes  girdėjome, kad Dievas su jumis’“ (Zacharijo 8:23, kursyvas mūsų; Galatams 6:16). Panašų vaizdą vizijoje matė ir apaštalas Jonas: „Aš regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje“ (Apreiškimo 7:9, kursyvas mūsų). Aiškiai matome, kaip šios pranašystės tampa tikrove!

Žinia pranešama visokiems žmonėms

8. Prie kokių permainų reikia šiandien prisitaikyti skelbimo darbe?

⁸ Šiandien vis daugiau žmonės kraustosi iš vietos į vietą. Globalizacija atvėrė naują gyventojų kilnojimosi laikotarpį. Minios palieka karo zonas bei varganas šalis ir išvyksta ieškoti gero gyvenimo. Daug kur imigrantai bei pabėgėliai sudaro nemažas bendruomenes. Pavyzdžiui, Suomijoje kalbinių grupių esama daugiau nei 120, Australijoje — 200, vien JAV mieste San Diege girdėti šnekant 100 suvirš kalbų!

9. Kaip turėtume žiūrėti į kitakalbius, gyvenančius mūsų skelbimo teritorijoje?

⁹ Ar mums, krikščionims tarnams, dėl kalbos barjero neįmanoma dalytis gerąja naujiena su atvykėliais? Visai ne! Atvirkščiai — tai puiki galimybė plėsti skelbimo teritoriją, arba ‘pjūties lauką’ (Jono 4:35). Juk mums rūpi žmonės, trokštantys dvasinio peno, kad ir kokiõs tautos ar kalbos jie būtų (Mato 5:3, Jr). Taip darbuojantis kasmet gausėja naujų Kristaus mokinių iš visų kalbų (Apreiškimo 14:6). Štai Vokietijoje 2004-aisiais Jehovos liudytojai skelbė Karalystę 40 kalbų, Australijoje — apie 30 kalbų (prieš dešimtmetį — tik 18), o Graikijoje — 20. Nors anglų kalba labiausiai paplitusi, maždaug 80 procentų Dievo tarnų yra kitakalbiai.

10. Kiek svarbus kiekvieno liudytojo įnašas ruošiant mokinius iš „visų tautų“?

¹⁰ Jėzaus priesakas ‘padaryti mokiniais visų tautų žmones’ tikrai vykdomas! (Mato  28:19, kursyvas mūsų) Uoliai įgyvendindami šią užduotį, Jehovos liudytojai triūsia 235 šalyse, platina leidinius daugiau nei 400 kalbų. Jehovos organizacija parengia viską, ko reikia liudijimo darbui, tad kiekvienas Karalystės skelbėjas privalo skleisti Biblijos žinią „visokiems žmonėms“ suprantamiausia jiems kalba (Jono 1:7). Tokios sutelktos pastangos vaisingos — milijonai įvairių kalbų žemės gyventojų džiaugiasi gerąja naujiena (Romiečiams 10:14, 15). Taigi labai svarbus kiekvieno liudytojo įnašas.

Mokėkim įveikti sunkumus

11, 12. a) Kokių būna sunkumų ir kaip padeda šventoji dvasia? b) Kodėl geriausia skelbti tiesą žmonėms jų gimtąja kalba?

¹¹ Nemažai Karalystės skelbėjų norėtų išmokti kitą kalbą. Žinia, reikia įdėti daug triūso, nes čia stebuklų kaip kadaise nebebūna (1 Korintiečiams 13:8). Net tiems liudytojams, kurie jau moka pašnekovo kalbą, tenka pakoreguoti savo požiūrį: kad Biblijos žinia žmogų patrauktų, būtina parinkti tinkamus žodžius atsižvelgiant į jo socialinę bei kultūrinę padėtį. Be to, daugelis atvykėlių nedrąsūs, nelengva perprasti jų galvoseną.

¹² Vis dėlto šventoji dvasia ir dabar padeda Jehovos tarnams liudyti svetimomis kalbomis (Luko 11:13). Ši Dievo jėga nesuteikia stebuklingų lingvistinių gebėjimų; ji stiprina mūsų troškimą bendrauti su kitakalbiais (Psalmyno 143:10). Jeigu tokiems žmonėms skelbiame tiesą ir diegiame Biblijos mokymus ne jų gimtąja šneka, žinios suvokiamos protu. Bet jei norime paliesti klausytojų širdis, geriausia vartoti jų pačių kalbą — ji įkvepia, skatina veikti, uždega viltimi (Luko 24:32).

13, 14. a) Kas skatina nemažai liudytojų skelbti ir mokyti kita kalba? b) Iš ko matyti pasiaukojama dvasia?

¹³ Matydami, kokie imlūs Biblijos tiesai atvykėliai iš svetur, daugelis Karalystės skelbėjų darbuojasi jų gyvenamose teritorijose ir kai kurie šioje įdomioje, didesnių pastangų reikalaujančioje tarnyboje randa tikrą atgaivą. „Nemažai emigrantų iš Rytų Europos yra ištroškę tiesos“, — praneša vienas Pietų Europoje veikiantis Jehovos liudytojų filialas. Kaip smagu padėti tokiems neabejingiems žmonėms! (Izaijo 55:1, 2)

¹⁴ Tačiau norint našiai triūsti šiame darbe, reikia ryžto bei pasiaukojimo (Psalmyno 110:3, Brb). Pavyzdžiui, daug Japonijos liudytojų šeimų persikėlė iš patogių didmiesčio namų į atokias vietoves, kad padėtų imigrantams kinams perprasti Bibliją. Jungtinių Valstijų vakarų pakrantės skelbėjai reguliariai keliauja ilgą kelią — vieną dvi valandas — studijuoti Biblijos su filipiniečiais. Norvegijoje liudytojų pora veda studijas vienai afganų šeimai pasinaudodami brošiūra Ko Dievas reikalauja iš mūsų? anglų ir norvegų kalbomis. * O patys studijuotojai pastraipą po pastraipos skaito persų kalba, nes ji panaši į jų gimtąją dari. Visi  drauge šnekasi angliškai ir norvegiškai. Dėl savo aukojimosi ir mokėjimo prisitaikyti skelbėjai patiria daug džiaugsmo matydami, kaip noriai atvykėliai priima gerąją naujieną. *

15. Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie skelbimo veiklos, vykdomos įvairiausiomis kalbomis?

¹⁵ O tu ar gali prisidėti prie šios įvairių įvairiausiomis kalbomis vykdomos veiklos? Sužinok, kokia užsienio kalba plačiausiai šnekama tavo teritorijoje ir nešiokis keletą lankstinukų bei brošiūrų ta kalba. 2004 metais išleista brošiūra Geroji naujiena visų tautų žmonėms, kurioje Biblijos žinia paprastai, iš esmės pateikiama daugeliu kalbų, jau padėjo ne vienam skelbėjui pasidalyti su kitais Karalystės viltimi. (Skaityk 32 puslapyje straipsnelį „Geroji naujiena visų tautų žmonėms“.)

Mylėkime ateivį

16. Kaip atsakingi broliai gali rodyti nesavanaudišką požiūrį į kitakalbius?

¹⁶ Ar mokame kitą kalbą, ar ne, visi galime prisidėti prie mūsų krašte gyvenančių užsieniečių dvasinio lavinimo. Savo tautai Jehova liepė mylėti ateivį (Pakartoto Įstatymo 10:18, 19). Pavyzdžiui, dideliame Šiaurės Amerikos mieste penkios bendruomenės renkasi vienoje Karalystės salėje. Kiekvienos bendruomenės sueigų laikui kasmet keičiantis, kinams paeiliui tektų sekmadienį rinktis vėlyviausią valandą. Daugelis jų dirba restoranuose ir tądien negalėtų ateiti į sueigą. Todėl kitų bendruomenių vyresnieji mielai sutiko pakeisti tvarkaraštį taip, kad kinų sueiga sekmadienį vyktų anksčiau.

17. Kokios nuostatos turime laikytis, kada kai kurie bendruomenės nariai pereina padėti kitakalbių grupei?

¹⁷ Rūpestingi prižiūrėtojai negaili pagyrų gerą patirtį turintiems broliams ir seserims, susiruošusiems pereiti pas kitakalbius. Bendruomenei galbūt nelengva skirtis su tokiais įgudusiais Biblijos mokytojais, bet prižiūrėtojai nusiteikę taip, kaip kadaise Listros ir Ikonijaus vyresnieji. Šie nekliudė Timotiejui keliauti su Pauliumi, nors jaunuolis buvo tikra jų pačių bendruomenių brangenybė (Apaštalų darbų 16:1-4). Juk skelbėjų, kurie imasi šios veiklos, neatbaido kitokios svetimšalių pažiūros bei papročiai. Jie kaip tik prisitaiko prie atvykėlių, stengiasi puoselėti draugystę su jais ir visa tai daro dėl gerosios naujienos (1 Korintiečiams 9:22, 23).

18. Kokios plačios durys atvertos visiems?

¹⁸ Kaip išpranašauta, geroji naujiena skelbiama „visų kalbų žmonėms“. Darbas kitakalbių teritorijoje — vis dar puiki galimybė gausinti mūsų gretas. Tūkstančiai įgudusių skelbėjų jau įėjo pro šias „plačias duris našiam darbui“ (1 Korintiečiams 16:9). Tačiau tokių entuziastų tebereikia. Skaitykite apie tai kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Ar galėtum paaiškinti?

• Kaip galime sekti Jehova būdami nešališki su visokiais žmonėmis?

• Kaip turime žiūrėti į šalia gyvenančius kitakalbius?

• Kodėl geriausia skelbti kam nors tiesą jo gimtąja kalba?

• Kaip galime pasirūpinti mūsų kitataučiais?

[Studijų klausimai]

[Žemėlapis/iliustracija 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Roma

KRETA

AZIJA

FRYGIJA

PAMFILIJA

PONTAS

KAPADOKIJA

MESOPOTAMIJA

MEDIJA

PARTIJA

ELAMAS

ARABIJA

LIBIJA

EGIPTAS

JUDĖJA

Jeruzalė

[Vandens telkiniai]

Viduržemio jūra

Juodoji jūra

Raudonoji jūra

Persijos įlanka

[Iliustracija]

Per 33 m. e. m. Sekmines žmonės iš 15 regionų, įeinančių į Romos imperiją arba esančių net už jos ribų, išgirdo gerąją naujieną savo gimtąja kalba

[Iliustracijos 24 puslapyje]

Daugelis atvykėlių iš svetur pamilsta Biblijos tiesą

[Iliustracija 25 puslapyje]

Karalystės salės iškaba penkiomis kalbomis