Ką iš tikrųjų žmonėms reiškia Kalėdos ir Naujieji metai?

MILIJONAMS žmonių Kalėdos yra proga pabūti su šeima ir draugais, atnaujinti tarpusavio ryšius. Kitiems tai — metas pamąstyti, kaip Jėzus Kristus gimė ir ką padarė žmonijai išgelbėti. Rusijoje, kitaip nei daugelyje pasaulio šalių, šita šventė ilgai buvo uždrausta. Nors Rusijos stačiatikių bažnyčia daug amžių Kalėdas šventė laisvai, kone visą XX šimtmetį tos teisės neturėjo. Kodėl?

Tuoj po 1917 metų bolševikų revoliucijos sovietų valdžia įvedė šalyje griežtą ateizmo politiką. Religinės šventės tapo nepriimtinos. Valstybė skleidė propagandą siekdama išgyvendinti tiek Kalėdas, tiek Naujuosius metus. Ji atvirai smerkė Rusijoje įprastus tų švenčių simbolius — Kalėdų eglutę ir Senį Šaltį.

Nuo 1935-ųjų Rusijoje įvykusios permainos įtvirtino naujas tradicijas, kurios išsilaikė daug dešimtmečių. Buvo nutarta sugrąžinti Senį Šaltį, leisti puošti eglę ir švęsti Naujuosius. Bet pasakyta, jog Senis Šaltis neš dovanas ne Kalėdų, o Naujųjų metų dieną. Nebeliks ir Kalėdų eglutės. Ją pakeis naujametė! Tai buvo dideli pokyčiai. Vietoj Kalėdų Sovietų Sąjungoje imti švęsti Naujieji metai.

Kalėdų laikotarpis neteko religinės prasmės. Jis niekuo nesiskyrė iš kitų. Naujametė eglė buvo puošiama ne religinio, o grynai pasaulietinio turinio blizgučiais, vaizduojančiais Sovietų Sąjungos plėtrą. Rusų žurnale „Vokrug sveta“ aiškinama: „Pagal įvairių sovietinės eros metų eglės papuošalus galima atsekti komunistinės visuomenės kūrimo raidą. Be įprastų kiškučių, varveklių, bandelių, imta gaminti pjautuvo, kūjo, traktoriaus formos žaislus. Vėliau juos pakeitė šachtininkų, kosmonautų figūrėlės, naftos bokštai, raketos ir mėnuleigiai.“

Na, o pačios Kalėdos? Jų, žinoma, niekas nepripažino. Sovietų laikais tai buvo įprasta darbo diena. Tikintieji Kalėdas turėdavo švęsti labai apdairiai, antraip galėjo užrūstinti valdžią ir susilaukti nemalonumų. Taigi XX amžiuje religinių švenčių Rusijoje nebeliko. Jos tapo pasaulietinėmis.

 Naujas posūkis

1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai Rusijoje padvelkė laisvės vėjai. Ateizmo politika nuėjo į praeitį. Susikūrusios nepriklausomos valstybės buvo pasaulietiškos, bažnyčia jose atskirta nuo valstybės. Religingi žmonės dabar pajuto galintys laisvai išpažinti savo tikėjimą. Pirmas jų žingsnis buvo švęsti Kalėdas. Tačiau dauguma greit nusivylė. Kodėl?

Ši šventė kasmet darėsi vis komerciškesnė. Kaip ir Vakaruose, iš jos daugiausia pelnosi pramonininkai bei prekybininkai. Parduotuvių fasadai išpuošiami švenčių atributika. Viduje skamba vakarietiško stiliaus Kalėdų muzika bei giesmės, ko Rusijoje anksčiau nebūdavo. Pardavėjai, nešini dideliais maišais, traukiniuose bei kitame viešajame transporte siūlo kalėdinius mažmožius. Taip yra dabar.

Jeigu į tokią komerciją ir galima žiūrėti atlaidžiai, nerimą kelia kitkas: girtavimas ir baisios jo pasekmės. Vienas Maskvos greitosios pagalbos ligoninės gydytojas aiškino: „Medikai žino, kad per Naujuosius netrūksta incidentų: smurto, peštynių, avarijų, dėl to gausu nukentėjusių — sumuštų, subadytų, peršautų.“ Vieno Rusijos mokslų akademijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis pasakė: „Per šventes mirties atvejų, kurių priežastis — alkoholis, smarkiai padaugėja. Ypač daug jų buvo 2000-aisiais. Kartu pašoko savižudybių ir žmogžudysčių skaičius.“

Beje, tam įtakos Rusijoje turi ir kitas veiksnys. Laikraščio „Izvestija“ straipsnyje su antrašte „Rusai švenčia Kalėdas dukart“ rašoma: „Beveik kas dešimtas rusas švenčia Kalėdas du kartus. Apklausos centro „ROMIR Monitoring“ duomenimis, 8 procentai respondentų prisipažino pažymintys Kalėdas ir pagal katalikų bažnytinį kalendorių, gruodžio 25-ą, ir pagal stačiatikių, sausio 7-ą. [...] Kai kuriems, matyt, rūpi ne tiek religinė Kalėdų reikšmė, kiek proga švęsti.“ *

 Ar dabartinės šventės teikia garbę Kristui?

Akivaizdu, per šventes daug kas elgiasi bedieviškai. Tai, žinoma, kelia nerimą, bet kai kurie teigia Kalėdas švenčiantys iš pagarbos Dievui ir Kristui. Toks troškimas, be abejo, girtinas. Tačiau ar Dievui ir Kristui Kalėdos malonios? Iš kur jos kilo?

Kad ir kaip vertintume sovietų požiūrį į Kalėdas, negalime nuginčyti istorinių faktų, išdėstytų „Didžiojoje tarybinėje enciklopedijoje“. Joje sakoma: „Kalėdos [...] kilo iš pagoniško ‘mirštančių ir prisikeliančių’ dievų kulto, ypač paplitusio žemdirbių bendruomenėse, kurios kasmet žiemos saulėgrįžos laikotarpiu (gruodžio 21—25) švęsdavo ‘gimimą’ dievo-gelbėtojo, pažadinančio gamtą naujam gyvenimui.“

Įsidėmėtina tolesnė enciklopedijos mintis: „Pirmųjų amžių krikščionys Kalėdų nešventė. [...] Nuo ketvirtojo amžiaus vidurio krikščionių bažnyčia perėmė Mitros [saulės dievo] kulto žiemos saulėgrįžos šventę ir pavertė ją Kalėdomis. Švęsti Kalėdas pirmosios pradėjo Romos religinės bendruomenės. Dešimtajame amžiuje kartu su krikščionybe Kalėdos paplito Rusijoje, kur susiliejo su senovės slavų žiemos švente, skirta protėvių dvasioms.“

Kas sakoma Dievo Žodyje, Biblijoje? Ar Jėzus gimė gruodžio 25-ąją? Iš tikrųjų Biblija visai nenurodo Jėzaus gimimo datos, taip pat nerašoma, kad Jėzus būtų ją minėjęs, juo labiau liepęs švęsti. Tačiau iš Biblijos galime nustatyti, kokiu metų laiku Jėzus gimė.

Remiantis Evangelijos pagal Matą 26 ir 27 skyriais, Jėzus buvo nužudytas nisano 14-osios vakarą, per žydų Paschą, kuri prasidėjo 33 m. e. m. kovo 31-ąją. Evangelijoje pagal Luką teigiama, jog Jėzus krikštijosi ir pradėjo tarnybą būdamas apie 30 metų (Luko 3:21-23). Tarnavo jis trejus su puse metų. Taigi, kai mirė, turėjo maždaug 33,5. Apie spalio 1-ąją, 33 m. e. m., jam būtų sukakę 34. Lukas rašo, jog Jėzui gimus piemenys „nakvojo laukuose [...] ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą“ (Luko 2:8). Betliejaus apylinkėse gruodį šalta ir net pasninga, todėl kaimenės tuo metu nebeganomos. Tačiau apie spalio 1 dieną piemenys su bandomis dar galėjo būti laukuose, o tai neprieštarauja turimiems įrodymams, kad Jėzus gimė būtent tada.

 Na, o kas žinoma apie Naujuosius metus? Kaip jau minėjome, jie švenčiami puotaujant ir pramogaujant. Nors laikoma pasaulietine, ši šventė turi gilesnes šaknis.

Atsižvelgiant į visus faktus, sakyti, jog „švenčių esmė — Jėzus“, absurdiška. Šventinė komercija, pagoniškos tradicijos, netinkamas švenčiančiųjų elgesys — visa tai gali liūdinti. Bet nenusiminkite. Deramą pagarbą Dievui ir Kristui tikrai  galite parodyti ir drauge sustiprinti šeimos saitus.

Derama pagarba Dievui ir Kristui

Biblijos žodžiais, Jėzus Kristus atėjo „savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20:28). Leisdamasis nužudomas jis atpirko mūsų nuodėmes. Kai kam gali atrodyti, kad pažymėdami Kalėdas jie pagerbia Kristų. Bet, kaip minėjome, Kalėdos ir Naujieji metai turi pagoniškas šaknis ir su Kristumi beveik nesusiję. Maža to, nors šventės daug kam patrauklios, jų pagrindinis akcentas — komercija. Ir dar: gėdingas žmonių elgesys per šventes nei Dievui, nei Kristui garbės nedaro.

Ką gi tuomet daryti tiems, kurie nori įtikti Dievui? Užuot laikęsi žmonių tradicijų, kiek apmalšinančių tikėjimo alkį, bet nepagrįstų Šventuoju Raštu, nuoširdūs asmenys turėtų domėtis, kaip Dievą ir Kristų pagerbti iš tikrųjų. Kokia ta pagarba turėtų būti? Ko imtis?

Kristus pats pasakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Tyraširdis žmogus stengsis įgyti tikslių žinių, kaip pagerbti Dievą ir Kristų. Paskui tomis žiniomis vadovausis kasdien, ne tam tikru metų laiku. Dievą džiugina tokios nuoširdžios pastangos, nes jis trokšta dovanoti žmonėms amžinąjį gyvenimą.

Ar jūsų šeima norėtų būti tarp tų, kurie Dievui ir Kristui teikia garbę taip, kaip nurodoma Šventajame Rašte? Jehovos liudytojai jau padėjo milijonams šeimų įgyti būtinų žinių iš Biblijos. Maloniai raginame su jais susisiekti ar parašyti tinkamu adresu iš nurodytų šio žurnalo 2 puslapyje.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Iš kur kilo Naujųjų metų šventė

Kalba Gruzijos stačiatikių bažnyčios vienuolis

„Paprotys minėti Naujuosius metus kilo iš pagoniškų senovės Romos švenčių. Sausio 1-ąją būdavo rengiama šventė pagonių dievui Janui, kurio vardu pavadintas pirmasis metų mėnuo. Jano statulos turėdavo du veidus, žiūrinčius į priešingas puses — praeitį ir dabartį. Vyravo nuomonė, kas sausio 1 dieną sutiks linksmai, su nuotaika ir gausiomis vaišėmis, visus metus bus laimingas ir nieko nestokos. Vadovaudamiesi tokiais pat prietarais naujuosius švenčia ir daugelis mūsų tėvynainių. [...] Per kai kurias šventes pagonys iš tikrųjų atnašaudavo aukas stabui. Kitose vykdavo siautulingos orgijos, būdavo ištvirkaujama ir svetimaujama. Dar kitose, pavyzdžiui, Jano šventėje, puotautojai apsirydavo, pasigerdavo ir visaip begėdiškai elgdavosi. Jei prisimintume tas dienas, kai patys šventėme Naujuosius, reiktų pripažinti, jog dalyvavome tokioje pagoniškoje puotoje“ (Gruzijos laikraštis).

[Iliustracija 6 puslapyje]

Krikščionys perėmė Mitros garbinimą

[Šaltinio nuoroda]

Museum Wiesbaden

[Iliustracija 7 puslapyje]

Gruodį šalta ir piemenys avių laukuose nebegano