Metas ryžtingai veikti

„Ar ilgai jūs šlubuosite abiem kojom?“ (1 KARALIŲ 18:21).

1. Kuo mūsų laikai skiriasi nuo visų kitų?

AR TIKI, kad Jehova yra tikrasis Dievas? Ar tiki, kad, pasak pranašysčių, eina Šėtono sistemos „paskutinės dienos“? (2 Timotiejui 3:1) Jeigu taip, vadinasi, sutinki, jog pats metas ryžtingai veikti. Juk šiandien kaip niekad daug žmonių reikia traukti iš gresiančios pražūties.

2. Kokia buvo padėtis dešimties giminių Izraelio karalystėje valdant Ahabui?

² Dešimtame amžiuje prieš mūsų erą Izraelio žmonės turėjo rimtai apsispręsti, kam tarnauti. Tuo laiku Izraelio dešimties giminių karalystę valdė Ahabas. Karalius, kuriam didelę įtaką darė pagonė žmona Jezabelė, rėmė Baalo garbinimą. Tai buvo vaisingumo dievas, neva siunčiantis lietų ir duodantis gerą derlių. Daugelis jo garbintojų tikriausiai keliaklupsčiavo prieš šį stabą. Kad Baalas laimintų laukus derliumi ir bandas prieaugliu, jie rengdavo orgijas su šventyklų prostitutėmis. Taip pat raižydavo save iki kraujo (1 Karalių 18:28).

3. Kas laukė izraelitų, garbinančių Baalą?

³ Tik saujelė — apie 7000 izraelitų — neprisidėjo prie šių stabmeldiškų, amoralių, smurtinių apeigų (1 Karalių 19:18). Jie liko ištikimi savo sandoros Dievui Jehovai, todėl buvo persekiojami. Štai pačios karalienės Jezabelės įsakymu daug Jehovos pranašų buvo išžudyta (1 Karalių 18:4, 13). Dėl tokių sunkių aplinkybių didžioji dalis izraelitų garbino nebe vien Jehovą, bet ir Baalą. Nusisukęs nuo tikrojo Dievo prie netikro, izraelitas jau virsdavo atskalūnu. Jehova buvo pažadėjęs laiminti savo tautą, jeigu mylės jį ir klausys jo  įsakymų. Bet įspėjo: jei izraelitai nerodys „išimtinio atsidavimo“, tikrai pražus (Pakartoto Įstatymo 5:6-10, NW; 28:15, 63).

4. Kas, pasak Jėzaus ir jo apaštalų, turėjo atsirasti tarp krikščionių ir kaip tai išsipildė?

⁴ Tokia pat šiandien padėtis ir krikščionijos pasaulyje. Bažnyčių lankytojai vadina save krikščionimis, bet jų šventės, elgesys ir įsitikinimai prieštarauja Biblijos mokymams. Kaip ir Jezabelė, dvasininkai yra Jehovos liudytojų persekiojimo iniciatoriai. Be to, jie nuo seno remia karus, todėl kalti už daugybės pražudytų savo kaimenės narių kraują. Šie religininkai palaiko pasaulio valdžias, o tai Biblijoje vadinama dvasiniu ištvirkavimu (Apreiškimo 18:2, 3). Jie vis atlaidžiau žiūri ir į amoralumą, nesmerkia netgi palaidai besielgiančių dvasininkų. Jėzus Kristus ir jo apaštalai nusakė, kad įsigalės tokia didelė atskalūnybė (Mato 13:36-43; Apaštalų darbų 20:29, 30; 2 Petro 2:1, 2). Kas laukia daugiau nei milijardo krikščionijos bažnyčių narių? Ir kokia tikrųjų Jehovos garbintojų pareiga šiems bei visiems kitiems klaidingų religijų apgautiems žmonėms? Atsakymus sužinosime apžvelgę dramatiškus įvykius — kaip buvo ‘išrautas Baalas iš Izraelio’ (2 Karalių 10:28).

Dievo meilė savo svyruojančiai tautai

5. Kaip Jehova rūpinosi savo svyruojančia tauta?

⁵ Jehova Dievas nesidžiaugia, kai reikia bausti ištikimybę jam sulaužiusius tarnus. Jis — rūpestingas Tėvas, tad nori, kad nusidėjėlis atgailautų ir atsiverstų (Ezechielio 18:32; 2 Petro 3:9). Tai matyti iš senovės įvykių, pavyzdžiui, Ahabo ir Jezabelės laikais, kai Jehova siuntė daug pranašų įspėti savo tautą, kas gresia Baalo garbintojams.  Vienas tų pranašų buvo Elijas. Baigiantis išpranašautai baisiai sausrai, Elijas liepė karaliui Ahabui surinkti draugėn izraelitus ir Baalo garbintojus ant Karmelio kalno (1 Karalių 18:1, 19).

6, 7. a) Kaip Elijas atskleidė esminę Izraelio atskalūnybės priežastį? b) Ką padarė Baalo pranašai? c) Ką padarė Elijas?

⁶ Visi suėjo ten, kur anksčiau stovėjo Jehovos aukuras, nuverstas tikriausiai norint įsiteikti Jezabelei (1 Karalių 18:30). Apgailėtina, kad tie izraelitai jau dvejojo, kas — Jehova ar Baalas — pajėgus siųsti taip laukiamą lietų. Baalo pranašų buvo 450, o Jehovos pusėje — vienintelis pranašas Elijas. Dabar šis Aukščiausiojo tarnas tiesiai prakalbo tautiečiams apie jų bėdų esminę priežastį: „Ar ilgai jūs šlubuosite abiem kojom?“ Paskui be jokių užuolankų pasiūlė jiems rinktis: „Jeigu Viešpats [„Jehova“, NW] yra Dievas, sekite paskui jį, bet jeigu Baalas, tuomet sekite jį!“ Norėdamas paskatinti svyruojančius izraelitus būti atsidavusius tik Jehovai, Elijas pasiūlė išmėginti, katras yra tikrasis Dievas. Buvo papjauti du jaučiai: vienas — auka Jehovai, kitas — Baalui. Tikrasis Dievas siųs ugnį aukai sudeginti. Paruošę auką Baalo pranašai ištisas valandas šaukė: „Baalai, išklausyk mus!“ Kai Elijas ėmė iš jų šaipytis, anie kruvinai save žalojo ir dar garsiau šūkavo, bet atsakymo nesulaukė (1 Karalių 18:21, 26-29).

⁷ Atėjo Elijo eilė. Pirmiausia jis atstatė Jehovos aukurą ir sudėjo ant jo jaučio gabalus. Paskui liepė ant aukos užpilti keturis kibirus vandens. Taip padarė tris kartus, kol griovys aplink aukurą buvo pilnas. Tada Elijas meldė: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, šią dieną tebūna žinoma, kad tu esi Izraelio Dievas, kad aš esu tavo tarnas ir kad visus tuos dalykus padariau tavo įsakymu. Atsiliepk man, Viešpatie! Atsiliepk man, kad ši tauta žinotų, jog tu, Viešpatie, esi Dievas, jog tu vėl susigrąžini jų širdis“ (1 Karalių 18:30-37).

8. Kaip Dievas atsakė į Elijo maldą ir ko ėmėsi pranašas?

⁸ Tikrasis Dievas atsiliepė: krito iš dangaus ugnis ir sudegino viską — auką, aukurą, net vandenį griovyje! Tik įsivaizduok,  kaip tai apstulbino izraelitus. „Visi žmonės puolė kniūbsti, šaukdami: ‘Viešpats [„Jehova“, NW] yra Dievas! Tik Viešpats yra Dievas!“ Elijas ir toliau veikė ryžtingai. Jis izraelitams įsakė: „Čiupkite Baalo pranašus! Nė vienam neleiskite pabėgti!“ Tądien prie Karmelio kalno buvo nužudyti visi 450 Baalo pranašų (1 Karalių 18:38-40).

9. Kaip buvo mėginami tikrojo Dievo garbintojai?

⁹ Aną įsimintiną dieną Jehova po trejų su puse metų pertraukos pirmą kartą davė kraštui lietaus (Jokūbo 5:17, 18). Gali įsivaizduoti, ką izraelitai kalbėjo grįžę namo, — Jehova patvirtino savo dievystę. Tačiau Baalo garbintojai nenurimo. Jezabelė toliau persekiojo Jehovos tarnus (1 Karalių 19:1, 2; 21:11-16). Vėl buvo mėginama jų ištikimybė. Ar jie liks atsidavę Jehovai, iki ateis nuosprendžio diena Baalo garbintojams?

Ryžtingai veik jau dabar

10. a) Kokia yra šiais laikais pateptųjų krikščionių tarnyba? b) Ką reiškia paklusti Apreiškimo 18:4 užrašytam įsakymui?

¹⁰ Šiais laikais pateptųjų krikščionių tarnyba panaši į Elijo veiklą. Lūpomis ir spausdintu žodžiu jie perspėja įvairių tautų žmones tiek krikščionijos pasaulyje, tiek visoje žemėje, kaip pavojinga priklausyti klaidingoms religijoms. Todėl milijonai ryžtingai apsisprendė ir nutraukė su jomis ryšius. Šie žmonės pasiaukojo Jehovai ir tapo krikštytais Jėzaus Kristaus mokiniais. Jie paklausė Dievo įsakmaus liepimo: „Išeik iš Babelės, mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų!“ (Apreiškimo 18:4).

11. Ko reikia, kad galima būtų pelnyti Jehovos malonę?

¹¹ Milijonams kitų žmonių irgi patinka Jehovos liudytojų platinama Biblijos žinia, bet jie vis dar svyruoja, negalėdami apsispręsti, ką daryti. Ne vienas kartais ateina į krikščionių sueigas, pavyzdžiui, į Viešpaties Vakarienę arba pasiklausyti kai kurių srities kongreso kalbų. Šiuos susidomėjusius skatiname rūpestingai apsvarstyti Elijo žodžius: „Ar ilgai jūs svyruosite?“ (1 Karalių 18:21, Brb). Jiems pats metas ne gaišuoti, o ryžtingai apsispręsti ir atkakliai žengti į tikslą — tapti pasiaukojusiais, krikštytais Jehovos garbintojais. Antraip jų viltis amžinai gyventi gali žlugti! (2 Tesalonikiečiams 1:6-9)

12. Į kokią pavojingą padėtį kai kurie krikščionys yra patekę ir ką jie turėtų daryti?

¹² Deja, ir kai kurie krikščionys pasidarė vangūs (Hebrajams 10:23-25; 13:15, 16). Jų uolumas išblėso dėl persekiojimų baimės, gyvenimo rūpesčių, turto ar malonumų vaikymosi. Jėzus perspėjo, kad visa tai dalį jo sekėjų privers suklupti, sutrikti, įvilios į spąstus (Mato 10:28-33; 13:20-22; Luko 12:22-31; 21:34-36). Užuot ‘šlubavus abiem kojom’, jiems reikia ‘būti uoliems ir atsiversti’: ryžtingai daryti, kas privalu pasiaukojusiam Dievo tarnui (Apreiškimo 3:15-19).

Netikėta klaidingų religijų žūtis

13. Kokia buvo padėtis Izraelyje tada, kai karaliumi patepė Jehuvą?

¹³ Kodėl dabar žmonės nedelsdami turi imtis ryžtingų veiksmų, primena įvykiai, kurie dėjosi Izraelyje praėjus maždaug 18 metų po Jehovos dievystės patvirtinimo ant Karmelio kalno. Elijo įpėdinio Eliziejaus tarnystės laikais staiga, visai nelauktai  atėjo Jehovos nuosprendžio diena. Izraelį tada valdė karaliaus Ahabo sūnus Jehoramas ir dar tebebuvo gyva Jezabelė. Eliziejus slapčia išsiuntė savo tarną, kad pateptų naujuoju Izraelio valdovu karvedį Jehuvą. Šis tuo metu rytuose nuo Jordano, Ramot Gileade, vadovavo Izraelio armijai, kariaujančiai su savo priešais. O karalius Jehoramas Jezreelyje (slėnyje netoli Megido) gydėsi po mūšio savo žaizdas (2 Karalių 8:29—9:4).

14, 15. Kokią užduotį gavo Jehuvas ir kaip pasielgė?

¹⁴ Štai ką Jehova įsakė Jehuvui: „Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus. Taip aš atkeršysiu Jezabelei už savo tarnų pranašų ir už visų Viešpaties tarnų kraują. Visi Ahabo namai žus. [...] Šunys ės Jezabelę Jezreelio laukuose, nebus kam palaidoti“ (2 Karalių 9:7-10).

¹⁵ Jehuvas buvo ryžtingas vyras. Nedelsdamas įlipo į kovos vežimą ir leidosi Jezreelin. Pamatęs jį atkeliaujant, miesto sargybinis pranešė karaliui Jehoramui ir šis išskubėjo pasitikti savo kariuomenės vado. Priartėjęs karalius paklausė: „Ar su taika, Jehau?“ Karvedys atsakė: „Kokia gali būti taika, kol vyksta tavo motinos Jezabelės paleistuvystės ir žyniavimai?“ Paskui nelaukdamas, kol Jehoramas pabėgs, Jehuvas įtempė lanką ir paleido strėlę tiesiai karaliui į širdį (2 Karalių 9:20-24; Brb).

16. a) Dėl ko apsispręsti netikėtai teko Jezabelės dvariškiams? b) Kaip išsipildė Jehovos žodžiai apie Jezabelę?

¹⁶ Jehuvas negaišavo ir žaibiškai atsirado mieste su savo vežimu. Žiūrėdama pro langą visa išsidažiusi Jezabelė metė Jehuvui keletą grasinamų žodžių. Naujasis karalius jų nepaisė, tik šūktelėjo: „Kas su manimi? Kas?“ Dabar atėjo eilė Jezabelės tarnams veikti be svyravimų. Du ar trys  dvariškiai iškišo galvas pro langą. Kam jie bus atsidavę? „Meskite ją žemyn!“ — įsakė Jehuvas. Tie tarnai išmetė Jezabelę ant gatvės ir ji žuvo po Jehuvo arklių kojomis ir vežimo ratais. Tokio atpildo susilaukė Baalo garbinimo Izraelyje įkvėpėja. Kaip išpranašauta, ji nebuvo net palaidota, nes kūną sudraskė šunys (2 Karalių 9:30-37).

17. Kokio ateities įvykio turime be dvejonių laukti žinodami kadaise Dievo įvykdytą nuosprendį Jezabelei?

¹⁷ Tokia pat sukrečianti žūtis ištiks ir „didžiąją Babelę“, simboliškai dar vadinamą ištvirkėle. Tai visos Šėtono pasaulio klaidingos religijos, kurių pradžia siekia senovės Babilono laikus. Kai jų nebeliks, Jehova Dievas atsisuks prieš žmones, priklausančius Šėtono pasauliui, ir įvykdys jiems mirties bausmę. Taip bus atvertas kelias į naują teisingą pasaulį (Apreiškimo 17:3-6; 19:19-21; 21:1-4).

18. Kas buvo padaryta Baalo garbintojams izraelitams po Jezabelės mirties?

¹⁸ Po Jezabelės karalius Jehuvas tuoj pat nužudė visus kitus Ahabo palikuonis bei pagrindinius rėmėjus (2 Karalių 10:11). Bet šalyje dar tebebuvo daug Baalą garbinančių izraelitų. Jehuvas vėl parodė esąs ryžtingas ir „uolus dėl Viešpaties“ (2 Karalių 10:16, Brb). Dėdamasis Baalo garbintoju, karalius surengė didelę šventę šio dievo šventykloje, kurią Ahabas buvo pastatęs Samarijoje. Iš Izraelio susirinko visi Baalo garbintojai. Užspeistus šventykloje, juos išžudė Jehuvo vyrai. Šis Biblijos pasakojimas baigiasi žodžiais: „Taip Jehuvas išrovė Baalą iš Izraelio“ (2 Karalių 10:18-28).

19. Kokia didinga ateitis laukia į „milžinišką minią“ suburtų ištikimų Jehovos garbintojų?

¹⁹ Baalo garbinimas Izraelyje liovėsi. Taip ir klaidingos šio pasaulio religijos susilauks netikėto, siaubingo galo. Kurioje pusėje tu būsi tą didžiąją bausmės dieną? Apsispręsk ryžtingai jau dabar ir galėsi būti „milžiniškoje minioje“, kuri pergyvens „didį sielvartą“. Tuomet su džiaugsmu prisiminsi praėjusias dienas ir girsi Dievą, kad „nuteisė didžiąją ištvirkėlę, kuri sugadino žemę savo ištvirkavimu“. Drauge su tikrojo Dievo garbintojais pritarsi puikiam gyriui, kurį gieda dangiškos esybės: „Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis“ (Apreiškimo 7:9, 10, 14; 19:1, 2, 6).

Pamąstyk

• Kaip nusikalto senovės izraelitai, garbindami Baalą?

• Kokia didelė atskalūnybė buvo nusakyta Biblijoje ir kaip ši pranašystė pildosi?

• Kaip Jehuvas „išrovė Baalą“?

• Ką turime daryti, kad pergyventume Dievo bausmės dieną?

[Studijų klausimai]

[Žemėlapis 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Sochojas

Afekas

Helkatas

Jokneamas

Megidas

Taanachas

Dotanas

SAMARIJA

En-Doras

Šunemas

Ofra

Jezreelis

Ibleamas (Gat Ramonas)

Tirca

Bet-Šemešas

Bet Šeanas

Jabeš Gileadas

Abel Mehola

Arbelas

Ramot-Gileadas

Kalnų viršūnės

Karmelio k.

Taboro k.

Morė

Gilbojos k.

[Vandens telkiniai]

Viduržemio jūra

Galilėjos ežeras

[Upė]

Jordanas

[Šulinys]

Harodo šulinys

[Šaltinio nuoroda]

Based on maps copyrighted by Pictorial Archive (Near Eastern History) Est. and Survey of Israel

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Teisingas Dievo garbinimas neatsiejamas nuo tokių svarbių krikščionio pareigų kaip reguliarus Karalystės skelbimas ir sueigų lankymas

[Iliustracija 28, 29 puslapiuose]

Kaip ir Jehuvas, visi, kas nori pergyventi Jehovos dieną, turi imtis ryžtingų veiksmų