Naujametė eglė: rusų tradicija? krikščionių simbolis?

„DEVYNIOLIKTO amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje Kalėdų eglė dar buvo laikoma „miela vokiečių išmone“. Bet tam dešimtmečiui baigiantis puošti ją Sankt Peterburgo diduomenei jau ‘tapo įprasta’. [...] Tik dvasininkų namuose ir valstiečių pirkiose žaliaskarė XIX amžiuje taip ir neprigijo...

Anksčiau eglei [...] ypatingos reikšmės niekas neteikė. Tikėtis tokių pokyčių, kokie įvyko XIX šimtmečio viduryje, vargu ar buvo galima, nes, pagal rusų liaudies tradicijas, eglė buvo laikoma mirties simboliu ir siejama su „požemio karalyste“, be to, mėgstama statyti ant smuklių stogų. [...] Visiškai suprantama, kad perėmus svetimą paprotį puošti šį medį per Kalėdas, jis, kaip ir Vakaruose, imtas sieti su Kalėdomis.

Eglės „sukrikščioninimas“ Rusijoje nebuvo labai sklandus. Tam priešinosi Stačiatikių bažnyčia. Naują šventę dvasininkai vadino „demonų išmone“, pagonių tradicija, neturinčia nieko bendra su Išgelbėtojo gimimu, — papročiu, atėjusiu iš Vakarų“ (Sankt Peterburgo universiteto filologijos mokslų daktarė, profesorė Jelena Dušečkina).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 32 puslapyje]

Nikolajaus Rachmanovo nuotrauka