Gėris blogio gniaužtuose

ŠIANDIENĄ, regis, mažai yra žmonių, pasiruošusių daryti kitiems gera. Tačiau kai kurie nepasiduoda visuotiniam abejingumui ir nori padėti tiems, kam reikia pagalbos. Kasmet kilniems tikslams paaukojama milijardai dolerių. Štai 2002-aisiais Britanijos labdaros organizacijos gavo rekordinę piniginių aukų sumą — lygią 10 milijardų eurų. O dešimt dosnių filantropų nuo 1999-ųjų sutarė skirti vargstantiems daugiau nei 38 milijardus JAV dolerių ir dalį jų jau dovanojo.

Taip pat atsiranda geradarių, kurie stokojančioms šeimoms padengia gydymo išlaidas, vienišiems tėvams padeda globoti ir mokyti vaikus, skiria lėšų skiepijimo nuo tam tikrų ligų programoms besivystančiose šalyse, dovanoja knygų niekad jų neturėjusiems vaikams, parūpina neturtingų šalių ūkininkams veislinių gyvulių, pristato pagalbos siuntas nukentėjusiems per stichines nelaimes.

Išvardytieji faktai rodo, kad žmonės nori ir gali daryti gera. Deja, žmonės būna ir neapsakomai žiaurūs.

Blogis įsigali vis labiau

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykdyta apie 50 genocido aktų ir masinių žudynių dėl politinių priežasčių. „Šie konfliktai pražudė mažiausiai 12 milijonų kovotojų ir dar pareikalavo apie 22 milijonų civilių aukų — daugiau nei visi pilietiniai ir tarptautiniai karai nuo 1945-ųjų“, — rašoma žurnale American Political Science Review.

XX a. antrojoje pusėje Kambodžoje kilus politiniam konfliktui išžudyta apie 2,2 milijono žmonių. Ruandoje įsiliepsnojusi etninė neapykanta pareikalavo daugiau kaip 800000 vyrų, moterų ir vaikų gyvybių. Bosnijoje religinė ir politinė nesantaika irgi privedė prie žudynių: aukų skaičius — per 200000.

O štai ką 2004-aisiais Jungtinių Tautų generalinis sekretorius kalbėjo apie visai nesenus įvykius: „Irake šaltakraujiškai žudomi civiliai, imami į nelaisvę atvykusieji teikti humanitarinės pagalbos, žurnalistai ir kiti nepriklausantys konfliktuojančioms pusėms, o paskui demonstratyviai su jais susidorojama. Ten pat, Irake, barbariškai elgiamasi su paimtais į nelaisvę pačiais tėvynainiais. Darfure begalė žmonių priversti palikti namus ir grįžę jų jau neberanda; norint dar  labiau pakurstyti neapykantą prievartaujamos moterys. Šiaurės Ugandoje luošinami vaikai ir verčiami patys dalyvauti neapsakomose žiaurybėse. Beslane vaikai buvo paimti įkaitais ir be gailesčio sušaudyti.“

Net ir vadinamosiose išsivysčiusiose šalyse, atrodo, daugėja nusikaltimų, išprovokuotų neapykantos. Štai 2004-aisiais Independent News pranešė, kad Britanijoje „per paskutinį dešimtmetį vienuolika kartų išaugo skaičius nukentėjusiųjų nuo vienokių ar kitokių išpuolių, kurių priežastis — rasinė neapykanta“.

Kodėl taip yra, kad žmonės, gebantys daryti tiek daug gera, linkę ir į tokius žiaurumus? Ar ateis laikas, kai blogio nebebus? Skaitykite tolesnį straipsnį ir sužinosite, kad į šiuos itin svarbius klausimus atsako Šventasis Raštas.

 [Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

VIRŠELIS: Mark Edwards/Still Pictures/Peter Arnold, Inc.