Ieškok teisumo ir būsi saugus

„Pirmiausia ieškokite Dievo [...] teisumo“ (MATO 6:33).

1, 2. Kaip pasielgė viena jauna krikščionė ir kodėl?

AZIJOJE viena jauna krikščionė dirbo sekretore valstybinėje įstaigoje. Buvo pareiginga, nevėluodavo, nedykinėjo. Bet ją priėmė laikinai ir atėjo diena, kai reikėjo pratęsti sutartį. Skyriaus viršininkas pasakė, jog paliks ją dirbti visam laikui, net paskirs į aukštesnes pareigas, jeigu sutiks turėti su juo intymius santykius. Mūsų sesė nedvejodama atsisakė, nors dėl to galėjo netekti darbo.

² Gal ši krikščionė nenorėjo pripažinti, kokia yra gyvenimo tikrovė? Ne! Ji tiesiog pakluso Jėzaus nurodymui: „Pirmiausia ieškokite Dievo [...] teisumo“ (Mato 6:33). Laikytis teisingumo principų jai svarbiausia, todėl atmetė amoralų siūlymą, nors tai, kai kurių požiūriu, jai būtų buvę naudinga (1 Korintiečiams 6:18).

Teisumo svarba

3. Kas yra teisumas?

³ Teisumas — moralinis tyrumas ir sąžiningumas. Biblijoje tiek graikiškas, tiek hebrajiškas žodis, verčiamas „teisumas“, reiškia, kas yra teisu. Tai ne teisuoliškas požiūris į save (Luko 16:15). Tikrasis teisumas nustatomas Jehovos normomis. Tai Dievo teisumas (Romiečiams 1:17; 3:21).

4. Kodėl teisumas — svarbi krikščionio savybė?

⁴ Kodėl teisumas mums toks svarbus? Kadangi Jehova, „teisusis Dievas“, rodo malonę savo tarnams tik jeigu jie elgiasi teisiai (Psalmyno 4:2 [4:1, Brb]; Patarlių 2:20-22, Brb; Habakuko 1:13). O kas taip nesielgia, negali tikėtis artimo ryšio su Dievu (Patarlių 15:8). Štai apaštalas Paulius ragino Timotiejų ‘saugotis jaunatvės aistrų’ ir sykiu su kitomis svarbiomis savybėmis ‘ieškoti teisumo’ (2 Timotiejui 2:22). O vardydamas, kas sudaro krikščionio dvasinę ginkluotę, Paulius paminėjo ir „teisumo šarvus“ (Efeziečiams 6:14).

5. Kaip mes, netobuli žmonės, galime siekti teisumo?

⁵ Aišku, joks žmogus nėra visiškai teisus. Kiekvienas paveldėjome iš Adomo netobulumą ir nuo gimimo esame nusidėjėliai, neteisūs. Vis dėlto Jėzus skatino ieškoti teisumo. Kodėl galima teigti, kad tai įmanoma? Todėl, kad Jėzus paaukojo savo tobulą gyvybę. Jeigu rodome tikį šia auka, Jehova noriai atleidžia mūsų nuodėmes (Mato 20:28; Jono 3:16; Romiečiams 5:8, 9, 12, 18). Tad jei stengiamės sužinoti Jehovos nustatytas teisumo normas ir visomis išgalėmis jų laikytis — melsdami padėti įveikti savo silpnybes, — Jehovai mūsų garbinimas priimtinas (Psalmyno 1:6; Romiečiams 7:19-25; Apreiškimo 7:9, 14). Kokia paguoda tai žinoti!

Teisumas neteisiame pasaulyje

6. Kodėl pasaulis buvo kupinas pavojų pirmiesiems krikščionims?

⁶ Jėzaus apaštalai gavo nelengvą užduotį liudyti tiesą „ligi pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 1:8). Juk pasaulis buvo Šėtono, tai yra „piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Žmoniją dusino jo nedora dvasia, kurios poveikiui krikščionys turėjo atsispirti  (Efeziečiams 2:2). Tad jiems pasaulis buvo pilnas pavojų. Tik siekdami Dievo teisumo, jo tarnai galėjo išlikti dori. Daugumai tai pavyko, bet kai kurie buvo išvilioti iš „teisumo tako“ (Patarlių 12:28; 2 Timotiejui 4:10).

7. Kodėl mums tenka priešintis blogai įtakai?

⁷ O gal šiandien pasaulis krikščionims jau saugesnis? Kur ten! Jis dar labiau sugedęs nei pirmajame amžiuje. Be to, Šėtonas išmestas iš dangaus į žemę ir įnirtingai kovoja su pateptaisiais krikščionimis, „[moters] palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą“ (Apreiškimo 12:12, 17). Jis dar puola ir visus, kas palaiko tuos palikuonis. Pasitraukti iš pasaulio krikščionys negali. Nors jie neina išvien su pasauliu, vis dėlto jame gyvena (Jono 17:15, 16). Jame skelbia tiesą ieškodami žmonių, kuriems brangus teisumas, ir mokydami susidomėjusius būti Kristaus sekėjais (Mato 24:14; 28:19, 20). Todėl nors krikščionims nepavyksta visiškai išvengti blogos pasaulio įtakos, priešintis jai privalo. Aptarkime keturias sritis.

Amoralumo spąstai

8. Kodėl izraelitai pradėjo garbinti moabitų dievus?

⁸ Po 40 metų klajonių dykumoje daugybė izraelitų išklydo iš teisumo tako. Jie matė, kiek daug kartų Jehova juos gelbėjo, ir netrukus jau turėjo įžengti į Pažadėtąją žemę. Štai tokiu svarbiu metu izraelitai persimetė prie moabitų dievų. Kodėl? Jie pasidavė „kūno geismams“ (1 Jono 2:16). Biblijoje rašoma: „Tauta pradėjo paleistuvauti su Moabo dukterimis“ (Skaičių 25:1, Brb).

9, 10. Kodėl šiandien itin svarbu nepamiršti, kad netinkami kūno troškimai gali išvesti iš kelio?

⁹ Anie įvykiai rodo, kaip neatsargų žmogų netinkami kūno troškimai gali išvesti iš kelio. Mums verta iš to pasimokyti: juk šiandien paleistuvystė taip plačiai propaguojama, tarsi būtų visai neydinga (1 Korintiečiams 10:6, 8). Viename pranešime iš Jungtinių Valstijų sakoma: „Iki 1970-ųjų visose Amerikos valstijose gyventi susidėjus buvo neteisėta. Dabar tai įprasta: daugiau kaip pusė pirmą kartą susituokiančių porų drauge gyvena jau iki santuokos.“ Panašus nedorovingumas paplitęs ir kitose šalyse, galima sakyti — visame pasaulyje. Deja, ir kai kurie krikščionys išklysta iš doros kelio, nors dėl to sugadina savo reputaciją bendruomenėje (1 Korintiečiams 5:11).

¹⁰ Maža to, amoralumas visur peršamas. Filmuose ir televizijos laidose rodoma, jog ikisantuokinis seksas jaunuoliams visiškai pridera. Homoseksualūs santykiai irgi laikomi normaliais. Erotinės scenos darosi vis atviresnės, jos lengvai prieinamos internete. Štai vieno laikraščio apžvalgininkas  rašė, kad parėjęs iš mokyklos jo septynerių metų sūnus įsijautęs pasakojo, kaip bendramokslis rado internete tinklalapį, kuriame rodomos nufilmuotos nuogos moterys nepadoriomis pozomis. Tėvas buvo sukrėstas. O kiek vaikų naršo po tokius tinklalapius tėvams nė nenutuokiant? Ar daug tėvų žino, kokius elektroninius žaidimus jų atžalos žaidžia? Daugelio tokių žaidimų turinys — šlykšti paleistuvystė, demonizmas, smurtas.

11. Kaip šeima gali apsisaugoti nuo pasaulyje įprasto palaidumo?

¹¹ Kaip šeimai atsispirti tokioms žemoms „pramogoms“? Reikia pirmiausia ieškoti Dievo teisumo ir atmesti visa, kas nedora (2 Korintiečiams 6:14; Efeziečiams 5:3). Tėvai, atidžiai žiūrintys, kaip vaikai leidžia laiką, ir skiepijantys jiems Jehovos meilę, jo teisingus įstatymus, stiprina atžalas, kad šalintųsi pornografijos, nepadorių elektroninių žaidimų, amoralių filmų ir visokių kitokių bjaurasčių (Pakartoto Įstatymo 6:4-9). *

Aplinkinių spaudimas

12. Kokių būdavo sunkumų tarp pirmojo amžiaus krikščionių?

¹² Mažojoje Azijoje, Listros mieste, Paulius stebuklingai pagydė vieną vyrą. Biblijoje rašoma, kas dėjosi paskui: „Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: ‘Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!’ Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių — Hermiu, nes jis vadovavo kalbai“ (Apaštalų darbų 14:11, 12). O vėliau ta pati minia norėjo juodu nužudyti (Apaštalų darbų 14:19). Akivaizdu, jog žmones labai veikė kitų nuomonė. Atrodo, kad kai kurie tos vietos gyventojai net tapę krikščionimis vis dar neatsikratė prietaringumo. Štai rašydamas Kolosų krikščionims Paulius įspėjo juos dėl „angelų garbinimo“ (Kolosiečiams 2:18).

13. Kokių papročių krikščionis turi vengti, ir kas padės jam taip elgtis?

¹³ Šiandien krikščionys irgi turi vengti klaidingomis religinėmis idėjomis paremtų populiarių papročių, nesiderinančių su krikščionių principais. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse žmogui gimus arba mirus laikomasi įvairiausių papročių, kilusių iš klaidatikystės, neva turime dvasią, išliekančią po mirties (Mokytojo 9:5, 10). Kitur yra paprotys šalinti mergaitėms dalį genitalijų. * Rūpestingi krikščionys, turintys rodyti  meilę savo vaikams, negali leisti, kad būtų daroma tokia baisi ir nereikalinga operacija (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7; Efeziečiams 6:4). Kaip krikščionims nepasiduoti aplinkinių spaudimui ir atsisakyti šitokių papročių? Tai pavyks visiškai pasitikint Jehova (Psalmyno 31:7 [31:6, Brb]). Teisusis Dievas rūpestingai sustiprins tuos, kurie iš širdies gelmių jam sako: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“ (Psalmyno 91:2; Patarlių 29:25).

Nepamiršk Jehovos

14. Dėl ko Jehova įspėjo izraelitus prieš pat jiems įeinant į Pažadėtąją žemę?

¹⁴ Prieš pat izraelitams įeinant į Pažadėtąją žemę, Jehova įspėjo neužmiršti jo: „Žiūrėk, kad neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, ir laikykis jo įsakymų, įsakų ir įstatų, kuriuos aš tau šiandien įsakau. Kai būsi sočiai pavalgęs, pasistatęs gerus namus ir juose gyvensi, kai tavo galvijų bandų ir avių kaimenių bus padaugėję, tavo sidabro ir aukso pagausėję, ir visa, kas tau priklauso, bus suklestėję, saugokis, kad tavo širdis neišpuiktų ir neužmirštų Viešpaties, savo Dievo“ (Pakartoto Įstatymo 8:11-14).

15. Kaip galime įsitikinti, kad nepamirštame Jehovos?

¹⁵ Ar gali prireikti tokio perspėjimo ir mums? Taip, jeigu pirmenybę skirsime ne tam, kam dera. Bet jei visų pirma ieškosime Dievo teisumo, tyras garbinimas bus mūsų svarbiausias tikslas. Tuomet, kaip skatino Paulius, gerai ‘išnaudosime laiką’ žinodami, jog be atidėliojimų turime jį skirti krikščioniškai tarnystei (Kolosiečiams 4:5; 2 Timotiejui 4:2). Bet jeigu sueigų lankymas ir lauko tarnyba mums rūpi mažiau nei poilsis bei pramogos, galime pamiršti Jehovą, tai yra nebemanyti, jog jis — svarbiausias mūsų gyvenime. Paulius sakė, kad paskutinėmis dienomis žmonės bus „labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:4). Sąžiningas krikščionis nuolat ištiria save, ar nėra veikiamas tokio požiūrio (2 Korintiečiams 13:5).

Neužsikrėsk savivalės dvasia

16. Kokia netinkama dvasia buvo apėmusi Ievą ir kai kuriuos Pauliaus laikų krikščionis?

¹⁶ Edene Šėtonui pavyko sužadinti savanaudišką Ievos troškimą daryti kas patinka. Moteris panoro pati spręsti, kas gerai, o kas ne (Pradžios 3:1-6). Panašios dvasios buvo apimti ir kai kurie krikščionys pirmajame amžiuje. Jie manė turį geresnį pažinimą nei Paulius. Todėl apaštalas pašiepdamas pavadino juos antapaštaliais (2 Korintiečiams 11:3-5; 1 Timotiejui 6:3-5).

17. Kaip galime neužsikrėsti savivalės dvasia?

¹⁷ Dabar irgi nemažai žmonių yra „užsispyrę, pasipūtėliai“. Toks jų požiūris paveikė  ir kai kuriuos krikščionis, — iš jų ne vienas netgi tapo tiesos priešu (2 Timotiejui 3:4; Filipiečiams 3:18). Visais klausimais, kurie siejasi su tyru garbinimu, būtina laikytis Jehovos vadovavimo, bendradarbiauti su „ištikimu ir protingu vergu“, taip pat su bendruomenės vyresniaisiais. Taip ieškome teisumo ir išvengiame savivalės (Mato 24:45-47, Jr; Psalmyno 25:9, 10; Izaijo 30:21). Jehovos įkurta pateptųjų bendruomenė yra „tiesos stulpas ir atrama“, kad mus apsaugotų ir mums vadovautų (1 Timotiejui 3:15). Pripažindami tokią jos svarbą nedarysime nieko „iš tuščios puikybės“, bet nuolankiai paklusime teisingai Jehovos valiai (Filipiečiams 2:2-4; Patarlių 3:4-6).

Būkite Jėzaus sekėjai

18. Kokiu Jėzaus pavyzdžiu esame skatinami sekti?

¹⁸ Apie Jėzų Biblijoje buvo pranašiškai pasakyta: „Tu brangini, kas teisu, ir nekenti, kas nedora“ (Psalmyno 45:8 [45:7, Brb]; Hebrajams 1:9). Koks puikus pavyzdys mums! (1 Korintiečiams 11:1) Jėzus ne tik žinojo teisingas Jehovos normas, bet ir brangino, didžiai jas gerbė. Todėl Šėtono gundomas dykumoje ryžtingai atsisakė pasukti iš „teisingumo tako“ (Patarlių 8:20, Brb; Mato 4:3-11).

19, 20. Kokie yra puikūs vaisiai ieškant teisumo?

¹⁹ Žinia, geiduliai, gundantys elgtis neteisingai, gali būti labai stiprūs (Romiečiams 7:19, 20). Bet teisumo meilė sustiprins, kad atsispirtume blogiui (Psalmyno 119:165). Ši meilė apsaugos, jeigu kas nors kurstys pasielgti nedorai (Patarlių 4:4-6). Nepamiršk: jei pasiduodi gundymui, Šėtonas švenčia pergalę. Verčiau jam priešinkis, kad pergalė būtų Jehovos! (Patarlių 27:11; Jokūbo 4:7, 8)

²⁰ Teisumo ieškantys tikrieji krikščionys yra „pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei“ (Filipiečiams 1:10, 11). Jie ‘apsivelka nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume’ (Efeziečiams 4:24). Ir priklauso nebe sau, o Jehovai, jam gyvena ir tarnauja (Romiečiams 14:8; 1 Petro 4:2). Ši nuostata atsispindi krikščionių mąstysenoje bei elgsenoje. Kaip tai džiugina jų dangiškojo Tėvo širdį! (Patarlių 23:24)

[Išnašos]

Ar gali paaiškinti?

• Kodėl taip svarbu ieškoti teisumo?

• Kaip gali krikščionys, būdami netobuli, ieškoti teisumo?

• Išvardyk keletą dalykų, kurių krikščionys turi vengti.

• Kaip apsisaugome siekdami teisumo?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Jėzaus sekėjams pasaulis buvo kupinas pavojų

[Iliustracija 27 puslapyje]

Vaikai, mokomi mylėti Jehovą, gebės atsispirti amoralioms pagundoms

[Iliustracija 28 puslapyje]

Kai kurie izraelitai, gerai įsikūrę Pažadėtojoje žemėje, užmiršo Jehovą

[Iliustracija 29 puslapyje]

Kaip ir Jėzus, krikščionys nekenčia neteisumo