Kaip gėris nugalės blogį

Karalius Dovydas buvo geras žmogus. Jis tikrai mylėjo Dievą, troško teisybės, buvo maloningas paprastiems žmonėms. Deja, tas pats geras karalius svetimavo su vieno iš patikimų savo pavaldinių žmona. O sužinojęs, kad toji moteris, Batšeba, nuo jo nėščia, galiausiai sumanė atsikratyti jos vyru šį pražudydamas. Tada, nenorėdamas, kad jo kaltė iškiltų viešumon, Batšebą vedė (2 Samuelio 11:1-27).

AKIVAIZDU, žmonės geba nuveikti daug gera. Bet padaro ir didelių nedorybių. Kodėl taip yra? Šventasis Raštas atskleidžia kelias pagrindines priežastis. Taip pat iš jo sužinome, jog metui atėjus Kristus įvykdys Dievo valią ir nugalės blogį visiems laikams.

Linkę į bloga

Karalius Dovydas pats nurodė vieną priežastį, kodėl žmonės kartais pasielgia nedorai. Kai buvo atskleistos jo nuodėmės, Dovydas atvirai pripažino savo kaltę ir paskui didžiai atgailaudamas rašė: „Aš gimęs kaltėje, ir mano motina mane pradėjo nuodėmėje“ (Psalmyno 51:7). Dievas tikrai nesukūrė žmogaus taip, kad jis iš prigimties būtų nuodėmingas. Tačiau Ieva, o paskui ir Adomas, sąmoningai pasielgė prieš Dievo valią, todėl prarado galimybę susilaukti nenuodėmingų palikuonių (Romiečiams 5:12). Žmonių giminei gausėjant, vis akivaizdžiau matėsi, kad „žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės“ (Pradžios 8:21).

Netramdomi šitie blogi polinkiai pastūmėja į „ištvirkavimą“, gimdo „priešiškumą, nesantaiką pavyduliavimą, piktumą,  vaidus, nesutarimus, susiskaldymus, pavydus“ ir kitas blogybes, kurias Biblija vadina „kūno darbais“ (Galatams 5:19-21). Taip buvo ir su Dovydu — jis ištvirkavo ir dėl to paskui turėjo kęsti nuožmią nesantaiką savo paties namuose (2 Samuelio 12:1-12). Užuot pažabojęs netyrą troškimą, jis nesiliovė galvojęs apie Batšebą, todėl jam ir atsitiko taip, kaip vėliau rašė Jėzaus mokinys Jokūbas: „Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį“ (Jokūbo 1:14, 15).

Masinės žudynės, prievartavimai, plėšimai — apie ką kalbėta ankstesniame straipsnyje — parodo, kas gali atsitikti, kai žmonės pasiduoda nedoriems troškimams ir impulsams.

Blogį gimdo nežinojimas

Apaštalo Pauliaus istorija padeda suprasti kitą priežastį, kodėl kartais žmonės daro pikta. Gyvenimo pabaigoje Paulius buvo įgijęs gero, gailestingo žmogaus vardą. Netausodamas jėgų apaštalas pasiaukojamai triūsė savo tikėjimo brolių ir sesių labui (1 Tesalonikiečiams 2:7-9). Bet pirmiau, kai dar buvo pažįstamas Sauliaus vardu, jis tiesiog alsavo „grasinimais ir žudynėmis“ prieš tuos pačius krikščionis (Apaštalų darbų 9:1, 2). Kodėl Paulius taip nekentė Kristaus mokinių ir juos persekiojo? „Dėl neišmanymo“, — sako jis pats (1 Timotiejui 1:13). Taip, Paulius anksčiau turėjo „uolumo Dievui, tačiau be pažinimo“ (Romiečiams 10:2, Brb).

Daugelis žmonių, kurie šiaip yra geros širdies, kaip ir Paulius, daro bloga būtent todėl, kad iš tikrųjų nežino Dievo valios. Štai kokiais žodžiais Jėzus perspėjo savo mokinius: „Ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui“ (Jono 16:2). Šių laikų Jehovos liudytojai įsitikina, kad Jėzus sakė tiesą. Daugelyje šalių juos persekiojo ir net žudė žmonės, kurie tarėsi tarnaują Dievui. Aišku, Dievo akimis, tokie asmenys, kad ir labai uolūs, klysta (1 Tesalonikiečiams 1:6).

Viso blogio pradininkas

Jėzus nurodė, iš kur blogis atsirado apskritai. Religiniams vadovams, sumaniusiems jį nužudyti, Jėzus pasakė tokius žodžius: „Jūsų tėvas — velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys“ (Jono 8:44). Būtent Šėtonas, ėmęs trokšti garbės, pastūmėjo Adomą ir Ievą pasipriešinti Dievo valiai. Dėl šito jų maišto visa žmonija buvo pasmerkta nuodėmei — taigi ir mirčiai.

Kiek Šėtonas žiaurus, rodo ir tai, kaip jis troško blogo Jobui. Kai Jehova leido Šėtonui išbandyti šį dievobaimingą vyrą, jis nepasitenkino sunaikinęs Jobo turtą. Velnias pražudė visus dešimt Jobo vaikų (Jobo 1:9-19). Pastaruoju laiku blogis taip klesti ne  tik todėl, kad žmonės netobuli ir kad nežino Dievo valios, bet ir dėl to, kad Šėtonas kiek įmanydamas kiršina žmoniją. Iš Biblijos sužinome, kad Šėtonas „buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai“. Dar toje pranašystėje sakoma, jog išmetus iš dangaus Šėtoną žemę ištiks didelis vargas. Nors Šėtonas negali nieko priversti daryti pikta, jo taktika yra apgaulė — jis ‘suvedžioja visą pasaulį’ (Apreiškimo 12:9, 12).

Kaip bus išrautas blogis iš žmogaus širdies

Pasauliui išvaduoti nuo blogio reikia trijų dalykų: kad blogis būtų su šaknimis išrautas iš žmogaus širdies, kad žmonės sužinotų Dievo valią ir kad daugiau nebekenktų Šėtonas. Pirmiausia, kaip galėtų būti įveiktas žmogaus polinkis į bloga?

Čia, aišku, nepadės jokia chirurginė operacija ar vaistai. Tačiau Jehova Dievas pasirūpino, kaip pagelbėti tiems, kas paveldėjo nuodėmę bei netobulumą ir nori būti, vaizdžiai tariant, jo pagydyti. Apaštalas Jonas rašė: „Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių“ (1 Jono 1:7). Noriai paaukodamas gyvybę tobulas žmogus Jėzus „pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant medžio, kad mirę nuodėmėms, gyventume teisumui“ (1 Petro 2:24). Pasiaukojama Jėzaus mirtis atitaiso tą žalą, kurią padarė Adomo nuodėmė. Paulius rašo, jog Jėzus Kristus tapo „atitinkama išpirka už visus“ (1 Timotiejui 2:6, NW). Taip, Kristaus mirtis visai žmonijai suteikė galimybę atgauti tobulumą — tai, ką prarado Adomas.

Bet tikriausiai paklausite: jeigu Jėzaus mirtis gali grąžinti žmonijai tobulybę, kodėl šiandien blogis ir mirtis tebeviešpatauja, — juk Jėzus paaukojo gyvybę jau prieš beveik 2000 metų? Atsakymas susijęs su antrąja blogio priežastimi, kurią reikia pašalinti, o tai — Dievo valios nežinojimas.

Pažinimas ugdo gėrį

Kartais ir geros širdies žmogus, pats to nesuvokdamas, gali elgtis neteisingai, netgi tapti „Dievo priešininku“ (Apaštalų darbų 5:38, 39). Tačiau sužinojęs visą tiesą, ką Jehova ir Jėzus šiuo metu daro, kad nugalėtų blogį, jis gali pasikeisti. Jehova Dievas yra pasiruošęs atleisti mūsų praeities klaidas, kurias darėme dėl neišmanymo. Apaštalas Paulius viešėdamas Atėnuose pasakė: „Ir štai Dievas nebepaiso anų neišmanymo laikų, bet dabar skelbia žmonėms, jog visiems visur reikia atsiversti. Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vieną žmogų, kurį tam paskyrė ir visiems už jį laidavo, prikeldamas iš numirusių“ (Apaštalų darbų 17:30, 31).

Apaštalas Paulius akivaizdžiai įsitikino, kad Jėzus buvo prikeltas iš numirusių, nes prikeltasis Jėzus pats į jį kreipėsi — pasakė liautis persekioti jo mokinius (Apaštalų darbų 9:3-7). Kai tik sužinojo visą tiesą, kokia yra Dievo valia, Paulius pasikeitė, tapo išties geru žmogumi, Kristaus sekėju (1 Korintiečiams 11:1; Kolosiečiams 3:9, 10). Be to, su didžiausiu užsidegimu skelbė „karalystės Evangeliją“, arba gerąją žinią (Mato 24:14). Beveik du tūkstantmečius nuo tada, kai mirė ir buvo prikeltas, Kristus rinkosi iš žmonijos tuos, kurie, — kaip kad Paulius, — su juo valdys jo Karalystėje (Apreiškimo 5:9, 10).

Visą praėjusį šimtmetį ir iki pat šiol Jehovos liudytojai uoliai vykdo Jėzaus priesaką: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20). Tie, kas atsiliepia  į žinią, įgyja viltį amžinai gyventi žemėje, kai ją iš dangaus valdys Kristaus Karalystė. Jėzus pasakė: „Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų“ (Jono 17:3, Brb). Padėti žmogui pažinti Dievą ir Kristų — geriausias darbas, kokį tik galima padaryti savo artimui.

Priėmusieji į širdį gerąją Karalystės žinią spinduliuoja „meile, džiaugsmu, ramybe, kantrybe, malonumu, gerumu, ištikimybe, romumu, susivaldymu“, nepaisydami viso blogio aplinkui (Galatams 5:22, 23). Kaip ir Jėzus, tie žmonės ‘niekam neatmoka piktu už pikta’ (Romiečiams 12:17). Kiekvienas savo gyvenime stengiasi ‘nugalėti pikta gerumu’ (Romiečiams 12:21; Mato 5:44).

Galutinė pergalė prieš blogį

Patys, savo jėgomis, žmonės niekuomet nesugebėtų įveikti didžiausio blogio skleidėjo Šėtono. Tačiau netrukus Jehovos įgaliotas Jėzus sutrins Šėtonui galvą (Pradžios 3:15; Romiečiams 16:20). Taip pat Jehova palieps Jėzui Kristui ‘padaryti galą’ visoms politinėms sistemoms, dėl kurių per istoriją žmonija patyrė tiek kančių (Danieliaus 2:44; Mokytojo 8:9). Per tą būsimąją teismo dieną visi, kas „nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai, [...] bus nubausti amžina pražūtimi“ (2 Tesalonikiečiams 1:8, 9; Sofonijo 1:14-18).

Kai Šėtoną ir esančius jo pusėje ištiks pražūtis, tiems, kas bus išgelbėti, Jėzus iš dangaus padės atkurti žemę — kad būtų tokia, kokia turėjo būti iš pat pradžių. Taip pat Kristus prikels iš mirties visus, kuriuos laiko vertais gyventi atnaujintoje žemėje (Luko 23:32, 39-42, 43, NW; Jono 5:26-29). Taigi kai kurių žmonijos patirto blogio padarinių nebeliks nė pėdsako.

Paklusti gerajai naujienai apie Kristų Jehova žmonių neverčia. Tačiau visiems duoda galimybę semtis žinių, vedančių į gyvenimą. Kaip svarbu ir jums nepraleisti šitos galimybės (Sofonijo 2:2, 3)! Taip išmoksite įveikti blogį, kuris gali pasitaikyti jūsų gyvenimo kelyje. O ateityje pamatysite, kaip Kristus nugalės blogį visiems laikams (Apreiškimo 19:11-16; 20:1-3, 10; 21:3, 4).

[Iliustracija 5 puslapyje]

Saulius pateisino blogį, nes nežinojo Dievo valios

[Iliustracija 7 puslapyje]

Padėti kitam įgyti tikrų žinių apie Dievą yra pats geriausias darbas, kokį tik galima padaryti