Pirmiau vejami, dabar mylimi

PRIEŠ keletą metų Santjagas su savo žmona Lurdes persikėlė į gražų Peru miestą Vilkapatą norėdami dalytis su jo gyventojais viltinga Biblijos žinia. Tačiau netrukus iš Kusko atvyko kunigas ir sukvietęs miestiečius įspėjo, jog čia apsigyvenę Jehovos liudytojai užtrauks mirtiną nelaimę; iškris daug sniego ir jų bandos bei pasėliai pražus.

Tokia „pranašystė“ paveikė daugelį: pusmetį suvirš šių liudytojų pastangos surasti norinčių studijuoti Šventąjį Raštą buvo bevaisės. Vienas pareigūnas, gubernatoriaus pavaduotojas Migelis, net apmėtydavo gatvėje Santjagą ir Lurdes akmenimis. Bet šiuodu visada būdavo taikingi, elgdavosi kaip dera krikščionims.

Laikui bėgant kai kurie gyventojai ėmė studijuoti su jais Bibliją. Net Migelis pakeitė savo nuomonę. Santjago padedamas, sėdo prie Šventojo Rašto, nustojo girtuokliauti ir tapo romus. Galiausiai jis, žmona ir dvi jų dukros priėmė Biblijos tiesą.

Dabar mieste klesti Jehovos liudytojų bendruomenė. Migelis džiaugiasi, kad kone visi į Santjagą ir Lurdes jo sviesti akmenys pralėkė pro šalį, ir yra dėkingas šiai porai už puikų taikingumo pavyzdį.

[Iliustracijos 32 puslapyje]

Santjago ir Lurdes (viršuje) taikingumas padėjo Migeliui (dešinėje) pasikeisti